Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.4.; 2.4.6.2.2.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12.

2012 m. gruodžio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

E. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių ir Kelmės skyrių civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną V. L. ir E. K. nuosavybės teisės apribojimą į neišmokėtas motinystės (tėvystės) pašalpas bei nuosavybės teisės apribojimą į R. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, žinodama, kad V. L. nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą padėti apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto V. L. gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sudarydama sąlygas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. L. atsirasti neteisėtiems – pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93, 186 straipsnius (žinant, kad V. L. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykiams, tokiu būdu padėjo V. L. apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldyti, o būtent: V. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. D. 2008-05-06 sudarius darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. L. priimta dirbti ekologės pareigose, R. D. 2008-05-06 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. (duomenys neskelbtini) (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-25 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos V. L., taip sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat V. L. 2008-11-10 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą bei 2009-03-02 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-17 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 10 967,55 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-03-01 ir 2009-03-24 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 67 504,68 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2010-12-22. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius V. L. laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2010-12-22 išmokėjo 33 226,20 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu R. D. padėjo V. L. apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės – 78 472,23 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldyti 33 226,20 Lt svetimo turto, tuo padarant 33 226,20 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, R. D. buvo kaltinama tuo, kad ji padėjo E. K. apgaule jos naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir užvaldyti svetimą turtą. R. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, žinodama, kad E. K. nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą padėti apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto E. K. gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sudarydama sąlygas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K. atsirasti neteisėtiems – pažeidžiant DK 93, 186 straipsnius (žinant, kad E. K. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykiams, tokiu būdu padėjo E. K. apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldyti, o būtent: E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. D. 2008-05-21 sudarius darbo sutartį Nr. 16, kuria E. K. priimta dirbti dizainerės pareigose, R. D. 2008-05-22 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. (duomenys neskelbtini) (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-17 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos E. K., taip sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat E. K. 2008-11-04 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą bei 2009-02-21 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-05 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, 2009-01-28 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, kuriais nusprendė skirti jai 8 274,15 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-02 iki 2009-02-18 ir 2009-02-26 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 55 095,76 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2010-12-04. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius E. K. laikotarpiu nuo 2008-11-07 iki 2010-12-04 išmokėjo 28 964,84 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu R. D. padėjo E. K. apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės – 55 095,76 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą) ir apgaule užvaldyti 28 964,84 Lt svetimo turto tuo padarant 28 964,84 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, R. D. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala. R. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, veikdama bendrininkų grupe su V. L. ir E. K., siekdama padėti apgaule pastarųjų naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant padėti tapti apdraustomis valstybiniu socialiniu draudimu ir ateityje gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius – tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad V. L. ir E. K. realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, taip juos suklastodama ir juos panaudodama:

2008-05-06 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. L. tariamai įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekologės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip darbdavys, 2008-05-06 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, 2008-05-21 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. K. tariamai įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainerės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip darbdavys, 2008-05-22 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už 2008 m. gegužės mėn. – rugsėjo mėn., pildymą, kuriuose nurodyta, kad V. L. priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 2996,80 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad priskaičiuota 3130,43 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 2362,01 Lt, E. K. 2008 m. gegužės mėn. priskaičiuota 1400 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 1102,64 Lt, žiniaraščiuose už 2008 m. birželio mėn. – rugsėjo mėn., kuriuose nurodyta, kad jai priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 3000,64 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad jai priskaičiuota 173,91 Lt darbo užmokesčio, ir pateikė pasirašyti V. L. ir E. K., 2008-07-10 pranešime apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad V. L. už 2008 m. II ketvirtį buvo priskaičiuota 8000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 2718,40 Lt įmokų, E. K. už 2008 m. II ketvirtį buvo priskaičiuota 5400 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 1834,92 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, 2008-10-08 pranešime apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad V. L. už 2008 m. III ketvirtį buvo priskaičiuota 12000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 4077,60 Lt įmokų, E. K. už 2008 m. III ketvirtį buvo priskaičiuota 12000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 4077,60 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, atspausdino 2009-02-25 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikė V. L. vaiko priežiūros atostogas, jame pasirašė kaip darbdavys ir pateikė V. L., atspausdino 2009-02-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikė E. K. vaiko priežiūros atostogas, jame pasirašė kaip darbdavys ir pateikė E. K.. Remiantis šiais R. D., V. L. ir E. K. suklastotais ir VSDFV pateiktais dokumentais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui priėmus 2008-11-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti V. L. 78 472,23 Lt dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, V. L. užvaldė 33 226,20 Lt svetimo turto, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 2008-11-05 priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-01-28 priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-02-26 priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. skirti 63 369,91 Lt dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, E. K. užvaldė 28 964,84 Lt svetimo turto. Tokiu būdu buvo padaryta didelė – 62 191,04 Lt dydžio žala VSDF biudžetui.

Be to, R. D. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. R. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeidė minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformino neįvykusias operacijas – už neatliktą darbą V. L. apskaičiavo 23 130,43 Lt darbo užmokesčio, E. K. apskaičiavo 17 573,91 Lt darbo užmokesčio, iš viso 40 704,34 Lt darbo užmokesčio; įformino 17 346,01 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. L., 13 273,89 Lt E. K., iš viso 30 619,91 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą ir šias operacijas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą; pažeidė 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pagal 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, kuriuose pateikta informacija apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, į 2008 m. gegužės-spalio mėn. apskaitą įtraukė 40 704,34 Lt apskaičiuoto darbo užmokesčio, 30 619,91 Lt išmokėto darbo užmokesčio, 12 610,21 Lt draudėjo įmokų socialiniam draudimui, 8,13 Lt įmokų į garantinį fondą, taip 53 322,68 Lt padidino bendrovės 2008 metų sąnaudas ir nuostolį. Tokiu būdu R. D. apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

E. K. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė svetimą turtą. E. K., žinodama, kad nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorei R. D., susitarė, kad pastaroji, kaip darbdavys, sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdama ją dizainerės pareigoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu padės jai apgaule – pažeidžiant DK 93, 186 straipsnius (žinant, kad E. K. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) įgyti turtinę teisę į žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, ko išdavoje E. K. įgijo teisę į didelės vertės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldė, o būtent: E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. D. 2008-05-21 sudarius darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. K. priimta dirbti dizainerės pareigose, po ko R. D. 2008-05-22 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikus pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. (duomenys neskelbtini) (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-17 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos E. K., sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat E. K. 2008-11-04 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą bei 2009-02-21 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-05 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, 2009-01-28 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, kuriais nusprendė skirti jai 8 274,15 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-02 iki 2009-02-18 ir 2009-02-26 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 55 095,76 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2010-12-04. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius E. K. laikotarpiu nuo 2008-11-07 iki 2010-12-04 išmokėjo 28 964,84 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu E. K., R. D. padedant, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 63 369,91 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldė 28 964,84 Lt svetimo turto, tuo padarant 28 964,84 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, E. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. E. K., veikdama bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. D., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir ateityje gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius – tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, taip juos suklastodama, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama: parengė ir pasirašė 2008-05-21 prašymą priimti ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainerės pareigas, 2008-05-21 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. K. tariamai įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainerės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas, užpildė 2008-11-04 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį panaudojo apteikdama VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, užpildė 2009-02-21 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį panaudojo pateikdama VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad E. K. priskaičiuota 1400 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 1102,64 Lt, žiniaraščiuose už 2008 m. birželio mėn. – rugsėjo mėn., kuriuose nurodyta, kad jai priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 3000,64 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad jai priskaičiuota 173,91 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 168,69 Lt, pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo.

V. L. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą. V. L., žinodama, kad nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorei R. D., susitarė, kad pastaroji kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdama ją ekologės pareigoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu padės jai apgaule – pažeidžiant DK 93, 186 straipsnius (žinant, kad V. L. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) įgyti turtinę teisę į žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, ko išdavoje V. L. įgijo teisę į didelės vertės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldė, o būtent: V. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. D. 2008-05-06 sudarius darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. L. priimta dirbti ekologės pareigose, po ko R. D. 2008-05-06 VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikus pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. (duomenys neskelbtini) (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-25 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos V. L., sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat V. L. 2008-11-10 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą bei 2009-03-02 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-17 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 10 967,55 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-03-01 ir 2009-03-24 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 67 504,68 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2010-12-22. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius V. L. laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2010-12-22 išmokėjo 33 226,20 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu V. L., R. D. padedant, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 78 472,23 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldė 33 226,20 Lt svetimo turto tuo padarant 33 226,20 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, V. L. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala. V. L., veikdama bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. D., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir ateityje gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius – tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, taip juos suklastodama, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, dėl ko VSDFV biudžetui buvo padaryta didelė – 33 226,20 Lt dydžio žala: parengė ir pasirašė 2008-04-30 prašymą priimti ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekologės pareigas, 2008-05-06 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. L. tariamai įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekologės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas, užpildė 2008-11-10 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį panaudojo apteikdama VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, užpildė 2009-03-02 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį panaudojo pateikdama VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose už 2008 m. gegužės mėn. – rugsėjo mėn., kuriuose nurodyta, kad V. L. priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 2996,80 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad jai priskaičiuota 3130,43 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 2362,01 Lt, pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2012-03-21 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

- pripažinti R. D. kalta ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo sukčiauti E. K.) laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo sukčiauti V. L.) laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti R. D. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- pripažinti V. L. kalta ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti V. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- pripažinti E. K. kalta ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti E. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti;

- dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus – perduoti bankroto administratoriui, E. K. ir V. L. pateiktą medžiagą palikti byloje;

- tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš R. D. ir V. L. solidariai 20 631,31 Lt turtinei žalai atlyginti;

- tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš R. D. ir E. K. solidariai 20 964,84 Lt turtinei žalai atlyginti;

- panaikinti laikiną V. L. ir E. K. nuosavybės teisės apribojimą į neišmokėtas motinystės (tėvystės) pašalpas;

- pratęsti iki visiško žalos atlyginimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

Skunde prokurorė teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, nes rėmėsi tik E. K., V. L., R. D., liudytojo R. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir R. D. sutuoktinio) parodymais bei jų pateikta neva E. K. ir V. L. darbą pagrindžiančia rašytine medžiaga – V. L. parengta koncepcija ir E. K. brėžiniais bei nuotraukomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo sutartimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekologo pareiginiais nuostatais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainerio pareiginiais nuostatais, darbo vidaus taisyklėmis). Remdamasis šiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad E. K. ir V. L. įdarbinimo pagrindas – realus, kadangi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis dėl projektavimo ar kitokio pobūdžio darbų, kuriems yra reikalingas dizaineris ir ekologas ir kurio užsakymo vertė, kaip teismas nurodo, yra proporcinga E. K. ir V. L. nustatytam atlyginimui, o darbo kokybės teismas neturi pagrindo vertinti. Apeliantas teigia, kad ši teismo išvada yra neteisinga, nes neįvertinus visų surinktų įrodymų visumos, taip pat ir kokybine prasme (šiuo atveju E. K. ir V. L. pateiktų, neva, jų darbą pagrindžiančių duomenų), nėra galimybės tinkamai įvertinti ir darbo santykių realumo. Būtent E. K. ir V. L. darbo santykių realumui įvertinti buvo būtina išanalizuoti jų pateiktus įrodymus ir juos sugretinti su kitais byloje esančių įrodymų visuma.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnį, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašyta sutartis dėl projektavimo darbų (duomenys neskelbtini), kaip teigė išteisintosios ir liudytojas R. D.. Byloje buvo nustatyta, kad 2008-05-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai R. D. ir R. D. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projektavimo darbų (duomenys neskelbtini), kurių vertė 300 000 Lt (2 t. 93 b. l.). Teigia, kad šis sprendimas negali būti laikomas teisinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiradimo pagrindu, nes nebuvo pasirašyta pati sutartis. Be to, šis sprendimas nebuvo rastas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, o buvo pateiktas suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo – išteisintosios R. D. sutuoktinio R. D., o tai kelia abejonių dėl tokio sprendimo atsiradimo laiko. Teismas, vertindamas V. L. ir E. K. darbo realumą, neatsižvelgė į tai, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ 2008-11-21 buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projektavimo, tačiau (duomenys neskelbtini) (E. K. ir V. L. jau esant motinystės atostogose), o V. L., neva, parengta koncepcija yra susijusi su (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas tinkamai neįvertino liudytojo D. J. parodymų, kad dalis V. L. pateiktos koncepcijos yra paimta iš viešosios interneto prieigos, dalis yra jo paties atliktas darbas. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinti liudytojų R. D. bei J. T. parodymai, pagrindžiantys V. L. darbo tikslingumą – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buvo iškilęs ginčas dėl gamtinio karkaso klausimo, kurį išsprendė būtent V. L.. Minėti liudytojai parodė, jog būtent tam, kad būtų pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas leisti arčiau vandens telkinio kranto statyti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga (duomenys neskelbtini) vietovės, įstatymų bei poįstatyminių aktų analizė. Šią analizę (koncepciją), pasak išteisintųjų bei liudytojo R. D., padarė V. L.. Mano, kad, jeigu teismas būtų įsigilinęs ir analizavęs minėtą koncepciją, jis būtų nustatęs, kad joje nėra analizuojama pirmiau minėta ginčo situacija dėl atstumo nuo telkinio, o apsiribota tik citata iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimo Nr. 343 priedo 127 punkto, o tai paneigia išteisintųjų versiją. Prokurorės nuomone, šie paminėti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, nei padarė teismas išteisinamajame nuosprendyje. Teigia, kad nepagrįstai teismas nevertino atlikto darbo kokybės, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbo santykių realumo konstatavimu.

Skunde taip pat nurodo, kad, išanalizavus V. L. koncepciją, atsižvelgus į projektavimo pagrindo – sutarties nebuvimą, įvertinus aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo atestuoto darbuotojo, kuris būtų galėjęs atlikti projektavimo darbus, planavimo sąlygos keisti žemės paskirtį (duomenys neskelbtini), buvo išduotos tik 2008-12-05, UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalųjį planą pradėjo rengti tik 2009-09-02 pagal sutartį Nr. 09-09-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat į tai, kad V. L. darbo laikotarpiu nebuvo žinoma, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai bus leista detalųjį planą rengti tokį, kokio norėjo bendrovė, prokurorė daro išvadą, kad išteisintųjų ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo R. D. pateikta versija apie didelės vertės užsakymą ir V. L. įdarbinimo poreikį yra tik gynybinė pozicija. Tą patį teigia ir apie E. K. darbą – versija apie tai, kad E. K. interjero dizainerio paslaugos buvo reikalingos dar neturint net detaliojo planavimo sąlygų sąvado, yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta jokiais kitais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu E. K. ir R. D. teigė, kad ji pateikė kompiuterines laikmenas apie savo darbo rezultatus, siuntė jam elektroniniu paštu iš Vokietijos, kur tuo metu gyveno, įvairias nuotraukas, susijusias su interjero dizainu, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių laikmenų ar elektroninių laiškų siuntimą patvirtinančių duomenų. Abejoja ir E. K. gebėjimu projektuoti statinius, nes ši versija yra deklaratyvi ir buvo iškelta tik bylą nagrinėjant teisme. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad V. L. pateikta koncepcija ir E. K. pateikta medžiaga pagrindžia jų realų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Skunde prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus – darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atlyginimų žiniaraščius ir kt. išvardytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nepagrįstai nurodė, kad jais patvirtinamas E. K. ir V. L. darbo santykių realumas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad, siekiant darbo santykius įforminti kaip realius ir tokius juos parodyti atitinkamoms institucijoms (VSDFV, VMI ir kt.), įmonė, priimdama darbuotoją, privalo užpildyti ir pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus reikalingus dokumentus. Tačiau vien tik tokių dokumentų buvimas negali būti pagrindas pripažinti darbo santykius realiais ir atitinkančiais Lietuvos Respublikos darbo įstatymus. Nustačius, kad tarp darbuotojo ir darbdavio susiklostę darbo santykiai nukreipti kitokiems, nei DK 1 straipsnyje numatytiems tikslams, šiuo atveju siekiant gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas – yra pagrindas manyti, kad dokumentuose įtvirtinti duomenys neatitinka tikrovės. Byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie kaltinime nurodyti kaip suklastoti ir pateikti VSDFV – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutarties kopijos, pranešimai VSDFV, kt. – juos sugretinus su kitais įrodymais ir įvertinus ne tik kartu su E. K. ir V. L. teisinančiais įrodymais, bet su visų įrodymų visuma, jie nepatvirtina E. K. ir V. L. realaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juose įtvirtinta informacija neatitinka tikrovės.

Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų G. Š., R. B. parodymų, kuriems nebuvo žinoma, kad tokios darbuotojos E. K. ir V. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepagrįstai teismas nuosprendyje nurodė, kad V. L. ir E. K. darbą patvirtina liudytojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovas S. R., nes šis liudytojas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visus (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų klausimus derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. T., bei teigė nežinojęs, kad A. T. kas nors konsultuoja aplinkosaugos klausimais, be to, jam nebuvo pateikta jokių detaliojo plano rengimui būtinų dokumentų, įstatymų išrašų ar koncepcijų. Liudytojas taip pat nurodė, kad nekilo jokio nesutarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gamtinio karkaso, jis parodė, kad, kokių sąlygų ši bendrovė prašė, tokiomis ir buvo leista projektuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Liudytojo S. R. parodymus patvirtina liudytojo D. J. parodymai, kuriuos teismas taip pat įvertino neteisingai. Liudytojas D. J. parodė, kad jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu rengusiam detalųjį planą vykdytojui, pagal 2009-09-02 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo reikalinga jokių papildomų duomenų, įstatymų ar koncepcijų, jokių nesutarimų projektavimo klausimais su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nekilo. Pažymi, kad teismas neįvertino V. L. ir R. D. dalinio prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu, kur jos parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo V. L. neatliko, atlyginimo negavo, o duomenys, įtvirtinti kaltinime nurodytuose dokumentuose, neatitinka tikrovės. Dėl to mano, kad šių įrodymų neįvertinimas yra BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas, lėmęs nepagrįstų išvadų dėl E. K. ir V. L. darbo realumo ir nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

Taip pat skunde prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad R. D. veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 173¹ straipsnį, bet ne baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Sutinka su teismo teiginiu, kad atribojant baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, baudžiamajai atsakomybei būdingos pasekmės, nurodytos BK 222 straipsnio dispozicijoje, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje – nereikalauja jokių pasekmių. Ekspertizės akto Nr. 11-2600(11) išvadose nurodyta, kad dėl kaltinime išdėstytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų galima tik iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, įsipareigojimus bei jų struktūrą už 2008 m., t. y. iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų bei jų struktūros už 2008 m. negalima. Administracinei atsakomybei pagal ATPK 173¹ straipsnį kilti reikalinga sąlyga – galėjimas visiškai nustatyti įmonės veiklą, turtą, įsipareigojimus bei jų struktūrą. Taigi, 2011-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2600 (11) išvados neprieštarauja 2009-06-30 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus specialistės išvadoms Nr. 5-4/64 ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad R. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių. Be to, teismas, kilus abejonėms, kad ekspertizės akto ir specialisto tyrimo išvados prieštarauja tarpusavyje, privalėjo pašalinti prieštaravimus apklausiant šiuos aktus pateikusius ekspertą ir specialistą.

Prokurorės nuomone, skunde išdėstyti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas V. L., E. K. ir R. D., ir kurių neįvertino teismas, leidžia teigti, kad išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 182, 300, 222 straipsniai. Teigia, kad E. K., V. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. D., darbo santykiai neatitiko DK 93, 95 straipsnių reikalavimų, taip pat buvo pažeistos DK 186 straipsnio nuostatos, įpareigojančios darbuotojų veiklos rezultatą atlyginimo dydžio prasme įvertinti atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus ir DK 186 straipsnyje nurodytus kriterijus – darbo kiekį ir kokybę, įmonės veiklos rezultatus ir pasiūlą darbo rinkoje. Tvirtina, kad šioje byloje tirti darbo santykiai neatitiko šių DK reikalavimų, todėl darbo sutartys negali būti laikomos teisėtomis, tokiu būdu jas ir kitus kaltinime nurodytus dokumentus suklastojusi E. K., R. D. padedant, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę – 63 369,91 Lt dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir apgaule užvaldė 28 964,84 Lt minėtų pašalpų, o V. L., R. D. padedant, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę – 78 472,23 Lt dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir apgaule užvaldė 33 226,20 Lt minėtų pašalpų. Dėl išdėstytų pažeidimų apeliantas mano, kad išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. D. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį panaikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), o nuosprendžio dalis dėl V. L. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikintina, ir baudžiamoji byla jai nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo išteisintąsias pripažinti kaltomis sukčiavus, nes mano, kad V. L. ir E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo fiktyviai, jokio darbo realiai neatliko, todėl neteisėtai įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas bei dalį šių išmokų neteisėtai gavo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. D., V. L. bei E. K. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Pagal suformuotą praktiką sukčiavimo bylose, sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, vertinama, ar tokio asmens darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, ar jis realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti ir pan.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad išteisintųjų kaltę patvirtina V. L. ir R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jos kaltę pripažino iš dalies, parodydamos, kad įmonėje realiai darbo nedirbo, o dokumentuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes bylos duomenys liudija, kad ikiteisminio tyrimo metu R. D. kalta iš dalies prisipažino klastojusi dokumentus bei organizavusi apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. kalta iš dalies prisipažino dėl to, kad pasirašė darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kad gavo atlyginimą, nors realiai iš įmonės negavo nė lito, t. y. suklastojo dokumentus. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu V. L. ir R. D. kaltomis iš dalies prisipažino ne dėl sukčiavimo, bet dėl dokumentų klastojimo, o R. D. – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Išteisintosios V. L. ir E. K. parodė, kad jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, atliko joms pavestas pareigas, kad jų darbo vietos nebuvo įmonėje, jos dirbo namuose, o susitikimų su R. D. metu jam atsiskaitydavo, perduodavo jam surinką informaciją, toks darbo būdas darbdaviui tiko. V. L. parodė, kad ji, kaip ekologė, vadovaudamasis įstatymų normomis, parengė koncepciją – surinko informaciją apie Pailių kaime rekreacinėje zonoje, šalia vandens telkinio, esantį sklypą, kuriame turėjo būti įgyvendintas projektas – pastatyti pastatai, pagal užsakovų pageidavimą – kuo arčiau vandens telkinio, todėl ji sudarė suvestinę, surašė visus atstumus, higienos normas, pasiūlymus, nuotėkas, vandentiekius ir visą surinktą medžiagą su papildomais dokumentais perdavė R. D., su kuriuo tiesiogiai ir dirbo. Taip pat V. L. paaiškino, kad dėl darbo ji bendravo ir viską aptardavo tik su R. D.. E. K. parodė, kad ji, kaip dizainerė, R. D. nurodymu rinko informaciją apie interjerus, tam reikalingas medžiagas, ir šią informaciją diskeliuose perdavė R. D.. Tokius V. L. ir E. K. parodymus patvirtino išteisintoji R. D., parodžiusi, kad V. L. ir E. K. įdarbintos buvo oficialiai, nes įmonė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi mainų sutartį dėl projektavimo paslaugų, taip pat, kad jokių nusiskundimų V. L. ir E. K. darbu iš tiesioginio jų vadovo R. D. nebuvo, žino, kad V. L. pateikė savo parengtą projektą, o E. K. parinkinėjo baldus, medžiagas, derino spalvas, pateikdavo pavyzdžius, pasiūlymus. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių 18 punktą, išteisintosios V. L. ir E. K. galėjo dirbti savo namuose individualiai pagal pateiktą darbdavio užduotį (4 t. 192-198 b. l.). Tai, kad liudytojai G. Š. ir R. B. parodė nežinoję, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo V. L. ir E. K., nepaneigia, kad jos iš viso nebuvo įdarbintos ir nedirbo, nes pati liudytoja R. B. patvirtino dirbusi namuose, o G. Š. – kad ėjo antraeiles pareigas ir konkrečiame objekte, prižiūrėdavo vykstančias statybas bei statybininkus.

Liudytojas R. D. parodė, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas ir tiesioginis V. L. ir E. K. vadovas, gavo iš V. L. parengtą koncepciją, o E. K. jam perdavė surinktą medžiagą apie interjero detales, medžiagų paskirstymą pan., jis visą tą medžiagą perdavė užsakovui. Taip pat R. D. parodė, kad su išteisintosiomis V. L. ir E. K. jis susitikdavęs 1–2 kartus per mėnesį, bendraudavęs telefonu. Atsižvelgiant į tai, kad klausimus darbo kokybės sprendžia pats darbdavys, o šiuo atveju ir darbdavys, ir tiesioginis darbų vadovas pretenzijų dėl V. L. ir E. K. atliekamo darbo neturėjo, nėra pagrindo manyti, kad V. L. ir E. K. neatliko joms pavesto darbo. Be to, R. D. patvirtino, kad V. L. ir E. K. parengti projektai, surinkta informacija buvo panaudota, medžiaga buvo pateikta J. T., kaip užsakovui, vėliau buvo koreguojama ir tada perduota D. J., kuris tai panaudojo savo tolesniems darbams. Liudytojas J. T. patvirtino pažįstantis V. L. ir E. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projektavimo darbų jo įsigytame sklype, matė kai kuriuos E. K. dokumentus, kad pas jį į namus buvo atvykusi V. L., kuri tvarkė projekto aplinkosauginę dalį. Taip pat J. T. parodė, kad rengiant detalųjį planą turėjo problemų dėl ekologijos, todėl buvo išanalizuoti teisiniai dokumentai bei parengta koncepcija, po to buvo duotas leidimas vykdyti statybas sklype. Nors byloje nėra tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos sutarties dėl projektavimo darbų Pailių kaime, liudytojai R. D., J. T. parodė, kad tokia sutartis buvo pasirašyta 2008 metų balandžio mėnesį.

Savivaldybės atstovas liudytojas S. R. teisme patvirtino, kad buvo kilę neaiškumų dėl gamtinio karkaso J. T. įsigytame sklype, šie neaiškumai atsirado po 2008-07-03, kai buvo patvirtintas Šiaulių rajono bendrasis planas, bei šis liudytojas pripažino, kad nepakeitus sklypo paskirties, jame nebuvo galima nieko statyti. Šio liudytojo parodymai patvirtina išteisintosios V. L., liudytojų R. D., J. T. parodymus, jog rengiant detalųjį planą buvo neaiškumų dėl gamtinio karkaso, ir kad techninės sąlygos J. T. buvo išduotos vėliau, remiantis V. L. parengta ir J. T. perduota koncepcija. Liudytojo D. J. parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė detalųjį planą ir jam parodytoje koncepcijoje dalis informacijos yra paimta iš interneto, o dalis jo paties rengta, nepatvirtina, kad V. L. neatliko savo darbo – nerengė minėtos koncepcijos, nes iš minėtų liudytojų parodymų, matyti, kad ji visą surinktą ir parengtą informaciją atiduodavo R. D., pastarasis suderinęs ir pakoregavęs pagal užsakovo pageidavimus, šią informaciją perduodavo užsakovui J. T., kuris ir užsakė detalųjį planą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, liudytojas G. Š. parodė, kad R. D. neturėjo leidimo įteisinti savo pieštų eskizų (planų), todėl D. J. pasirašydavo juos.

Atsižvelgiant į tai, kad V. L. ir E. K. darbas buvo organizacinio pobūdžio – jos rinko informaciją (rengė koncepciją, siuntė nuotraukas, susijusias su interjeru, medžiagomis ir pan.) ir šią medžiagą perduodavo projektų vadovui R. D., ir tokie darbai negalėjo būti užfiksuoti dokumentuose (pvz., dokumentų rengimas ir pasirašymas), todėl logiška, kad nėra dokumentų, patvirtinančių jų atliktą darbą. Be to, liudytojas R. D. patvirtino, kad jis pasirašydavo su užsakovu suderintuose projektuose, o E. K. ir V. L. tik rengė tuos projektus. Tai, kad įmonė turėjo skolų, nemokėjo mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, nepatvirtina, kad įmonė nevykdė veiklos, nes pagal specialisto išvadą Nr. 5-4/64 įmonė 2007-2008 metais pajamų gavo 6 kartais daugiau nei patyrė nuostolių (gavo atitinkamai 199 246 ir 277 102 Lt pajamų, o nuostolių patyrė atitinkamai 29 538 bei 45 728 Lt), ir tik nuo 2008 metų gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų ir darbų apimtys pradėjo mažėti. Teisme specialistė parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, tačiau nebuvo nemoki.

Minėti liudytojų parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę finansinę veiklą, V. L. ir E. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad V. L. ir E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintos fiktyviai ir nebuvo sukurti tikri darbo santykiai. Pastebėtina, kad skunde nurodomi Darbo kodekso reikalavimų pažeidimai yra ne šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepatvirtina, kad V. L. ir E. K. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir, dėl V. L. ir E. K. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaręs teisingas išvadas, pagrįstai V. L., E. K. bei R. D. išteisino, nesant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl R. D. ir E. K. bei V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pagrįstai byloje pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad išteisintųjų veiksmuose yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, t. y. kad buvo suklastoti tikri dokumentai įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis.

BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris suklastojo tikrą dokumentą ar suklastotą dokumentą panaudojo. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, o tikru suklastotu dokumentu – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nustačius, kad V. L. ir E. K. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, daroma išvada, kad jos ir R. D., dokumentuose dėl jų priėmimo į darbą, dėl pašalpų skyrimo (prašymuose priimti į darbą, įsakymuose dėl priėmimo į darbą, darbo sutartyse bei pranešimuose „Sodrai“ apie apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu, prašymuose skirti motinystės pašalpą, įsakymuose suteikti vaiko priežiūros atostogas) nurodė tikrovę atitinkančius duomenis, t. y. šių dokumentų nesuklastojo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad E. K. ir R. D. suklastojo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, nes pagal bylos duomenis darbo užmokestis E. K. buvo išmokamas. Nors ikiteisminio tyrimo metu išteisintoji E. K. parodė, kad ji iš įmonės darbo užmokesčio negavo, kad buvo sutarusi darbo užmokestį gauti vėliau, tačiau teisme E. K. parodė, kad ji savo darbo užmokestį iš karto skolindavo asmeniškai R. D., ir tokius E. K. parodymus patvirtina ne tik R. D. parodymai, bet ir pateikti skolos rašteliai (5 t. 169–170 b. l.), todėl jos teisme duotais parodymais netikėti nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad V. L., pasirašydama darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, realiai darbo užmokesčio negavo, ir tai formaliai atitinka tikro dokumento suklastojimo faktą.

Išteisintoji V. L. parodė, kad jai darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, bet ji žiniaraščiuose pasirašė, nes neišmano buhalterijos, nesuprato, kad tai yra negerai. Šią aplinkybę taip pat patvirtino R. D., pripažindama, kad ji davė V. L. pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, tačiau darbo užmokesčio realiai neišmokėjo, žadėjo tuos pinigus jai išmokėti vėliau, kai įmonė pagal mainų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaus pinigus, todėl nekyla abejonių, kad R. D. ir V. L. į darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius įrašydamos tikrovės neatitinkančius duomenis suvokė, jog klastoja dokumentus.

Įvertinus visus šiuos duomenis akivaizdu, kad R. D. organizavus žiniaraščių pildymą nurodant duomenis apie V. L. išmokamą darbo užmokestį bei pateikus juos V. L. pasirašyti, ir V. L. pasirašius, jog ji gavo darbo užmokestį, nors realiai pinigų ji negavo, žiniaraščiuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie realiai neįvykusiais operacijas – darbo užmokesčio išmokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas dėl V. L. ir R. D. veiksmų suklastojant tikrus dokumentus – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius padarė klaidingas išvadas. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl R. D. ir V. L. išteisinimo už dokumentų klastojimą naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo pripažįstama, kad

R. D. ir V. L., veikdamos kartu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įtvirtino žinomai neteisingus duomenis ir tokiu būdu jos suklastojo dokumentus, t. y. R. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės mėn. – rugsėjo mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių pildymą, kuriuose nurodyta, kad V. L. kas mėnesį išmokėta po 2996,80 Lt, 2008 m. spalio mėn. žiniaraštyje nurodyta, kad išmokėta 2362,01 Lt, nors realiai darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, ir pateikė pasirašyti V. L., o V. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės mėn. – rugsėjo mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose nurodyta, kad V. L. kas mėnesį išmokėta po 2996,80 Lt, 2008 m. spalio mėn. žiniaraštyje nurodyta, kad jai išmokėta 2362,01 Lt, nors realiai darbo užmokestis jai nebuvo išmokėtas, pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Ši R. D. ir V. L. veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jų nusikalstama veika nebuvo padaryta didelė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, tretiesiems asmenims.

Apeliacinio skundo argumentas, jog R. D. nepagrįstai išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iš dalies pagrįstas.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nustačius, kad E. K. darbo užmokestis buvo mokamas, ji pasirašė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, nėra pagrindo pripažinti, kad R. D., įformindama įvykusias operacijas, t. y. įtraukdama į buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio išmokėjimą E. K., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad R. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, į ją įtraukdama E. K. ir V. L. apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo jo apskaičiuotus mokesčius valstybei, nes pagal bylos duomenis E. K. ir V. L. dirbo, todėl joms darbo užmokestis bei mokesčiai valstybei buvo apskaičiuoti pagrįstai.

Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad R. D. buhalterinėje apskaitoje įformino neįvykusias operacijas, nes į buhalterinę apskaitą įtraukė darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, nors realiai V. L. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas.

Išteisintoji R. D. pripažino, kad ji V. L. davė pasirašyti žiniaraščiuose, tačiau pinigų neišmokėjo, parašus surinkdavo dėl to, kad jų reikėjo norint sumokėti mokesčius valstybei. Specialisto išvadoje Nr. 5-4/64 (1 t. 136–143 b. l.) nurodyta, kad, jeigu atlyginimų išmokėjimo dokumentuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, tai yra juose buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, dėl to buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus. Ekspertizės akto Nr. 11-2600(11) (5 t. 147–151 b. l.) išvadoje taip pat nurodyta, kad, jeigu nebuvo išmokėti atlyginimai, nors pinigų išmokėjimas patvirtintas gavėjų parašais, tai 2008 m. gegužės–spalio mėn. laikotarpiu tvarkant apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei 4 straipsnio reikalavimų, dėl to pagal bendrovės dokumentus jos veiklą, turtą, įsipareigojimus bei jų struktūrą už 2008 metus galima nustatyti iš dalies. Teisme apklausta specialistė J. Čepaitienė patvirtino, kad specialisto išvados bei ekspertizės akto išvados viena kitai neprieštarauja, nors ir skiriasi išvadų formuluotės („iš dalies negalima nustatyti“ ir „galima nustatyti iš dalies“), tačiau nurodė, kad, jeigu realiai pinigai nebuvo išmokėti, tai buhalterinės apskaitos dokumentuose pateikta informacija neatitinka tikrovės ir operacijos faktiškai neįvyko, t. y. buvo įformintos neįvykusios operacijos, ir tai yra buhalterinės apskaitos pažeidimas, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Įvertinus šiuos duomenis bei atsižvelgus į tai, kad V. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo priskaičiuotas, bet neišmokėtas darbo užmokestis, daroma išvada, kad atlyginimų išmokėjimo dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes į apskaitą įtrauktos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos. Taigi, R. D., į buhalterinę apskaitą įtraukdama žinomai neįvykusias operacijas apie V. L. išmokėtą darbo užmokestį, padarė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimus, dėl to iš dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apylinkės teismas nepagrįstai R. D. išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis dėl R. D. išteisinimo už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo pripažįstama, kad

R. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeidė minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2008 m. gegužės–spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformino neįvykusias operacijas – 17 346,01 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. L., ir šias tikrovės neatitinkančias operacijas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, taip R. D. apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Tokiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant klausimą dėl V. L. atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į tai, kad V. L. padarė nesunkų nusikaltimą, kad ji, pasirašydama žiniaraštyje apie atlyginimo gavimą, nepadarė žymios žalos, ir daro išvadą, kad V. L. padaryta veika yra mažareikšmė, todėl, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla jos atžvilgiu nutraukiama. Taigi, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl V. L. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 d. naikinama ir V. L. baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl R. D. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, abi veikas padarė veikdama vieninga tyčia, ir todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, todėl R. D. skiriama bausmė.

Skiriant R. D. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kalta neprisipažino, nenurodė, kad gailisi), kad pripažino savo neteisėtus veiksmus, t. y. į darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius įtraukusi tikrovės neatitinkančius duomenis ir į buhalterinę apskaitą įtraukusi realiai neįvykusias darbo užmokesčio V. L. išmokėjimo operacijas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, veikdama tyčia, į jos asmenybę – išsituokusi, dirba, neteista. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad R. D. padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, žymios žalos nebuvo padaryta, todėl, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, R. D. skiriama BK 300 straipsnio 1 dalies bei 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos švelniausios bausmės – baudos. R. D. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nusikalstamas veikas ji padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, veikiant vieninga tyčia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. D. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių klastojimo) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimu ir R. D. paskirti subendrintą bausmę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. L. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir V. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.