Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Prokurorės tvirtinimu, teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad konfliktuojantys jaunuoliai (du prieš du) mušėsi šalia vieni kitų, pareigūnai R. J. ir A. S. pribėgo tuo pačiu metu, kadangi A. S. garsiai sušuko „raminkitės, policija“, o R. J. nespėjo pasakyti „policija“, A. S. žodžius jaunuoliai turėjo girdėti. Pažymi, jog abu pareigūnai patvirtino, kad besimušantys jaunuoliai stovėjo, o ne gulėjo, bei į tai, kad D. P. stovėdamas spyrė R. J. į dešinę koją, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl nesivadovavo šiais R. J. ir A. S. parodymais.

Nurodo, kad nors liudytojų G. S. ir L. D., kurie stebėjo įvykį, parodymai patvirtina įtariamojo versiją, tačiau prieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojo A. S. parodymams ir detalėse nesutampa tarpusavyje. L. D. išreiškė kategorišką, subjektyvią nuomonę, kad D. P. nematė ir nesuprato, kad tai policijos pareigūnas, nes buvo nusisukęs į žemę, t.y. D. P. su kitu vaikinu grumdamiesi nukrito, grūmėsi atsitūpę, o pribėgęs policijos pareigūnas atsiklaupė norėdamas juos išskirti, D. P. čiupo pareigūną, su juo susikibo ir jie buvo atsiklaupę. Tuo tarpu liudytojas G. S. parodė, kad pribėgęs pareigūnas pasilenkė, mėgino atkelti D. P., bet šis griebė pareigūną už kaklo ir abu griuvo ant žemės, susikibę vienas kitam už kaklo, nematė, kad D. P. būtų stovėjęs. Prokurorės tvirtinimu, teismas nepasisakė, ar šių liudytojų parodymus vertina kaip patikimus. Taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad jie parodymus davė po to, kai D. P. namuose, dalyvaujant jo tėvams, aptarė, kas įvyko naktį, prokurorė nuomone, šie liudytojai davė tokius parodymus įvertinę draugo pasakojimą ir norėdami jam padėti bei patvirtinti jo versiją, todėl jie nėra objektyvūs.

Taip pat nurodo, kad nors D. P. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog konflikto su kitu asmeniu metu jis užsikabino jį iš už nugaros tempusį asmenį ir su juo nugriuvo ant pilvo, nematė, kad tai buvo policijos pareigūnas, neigė spyręs, aktyviais veiksmais tampęs už liemenės, tvirtino jog nukentėjusiajam koja galėjo lūžti sukimosi ir griuvimo metu, įvykio metu buvo neblaivus, tačiau apsvaigęs nesijautė ir alkoholis elgesiui įtakos neturėjo, tačiau teismas neanalizavo D. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visumos. Pažymi, jog pirmos apklausos metu D. P. nurodė, kad jam su M. B. konfliktuojant su kitais asmenimis priėjo uniformuotas policijos pareigūnas, liepė nusiraminti, bet jis neklausė, stumdėsi toliau, todėl jam buvo papurkšta dujų ir jis buvo sulaikytas, į pareigūno uniformą įsikabinęs nebuvo, jokių smūgių nesudavė. Ir nors teisiamajame posėdyje D. P. paneigė šiuos parodymus teigdamas, kad buvo labai išsigandęs, nieko nesuprato, pati tyrėja pasakė vykio aplinkybes, tačiau teismas atmetė nukentėjusiojo atstovo prašymą iškviesti apklausą atlikusią tyrėją R. P., kad išsiaiškinti, ar šie kaltinamojo teiginiai pagrįsti, kokia buvo jo būsena apklausos metu.

Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog R. J. trauma atsirado jo grumtynių su D. P. metu ir kad veika yra tyčinė bei padaryta netiesiogine tyčia. Teigia, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, kad vertino ką tuo metu veikė R. J., tačiau nedetalizavo, ar jis tuo metu stovėjo ir skyrė stovintį, konfliktuojantį su kitu asmeniu, D. P., ar bandė išskirti gulintį ant žemės D. P., tuo metu prie pastarojo priklaupdamas arba pasilenkdamas, kadangi nukentėjusiojo padėtis yra reikšminga nustatant sužalojimo mechanizmą.

Tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad traumos pasekmė buvo didelė kinetinė energija, kadangi, prokurorės teigimu, kinetinė energija buvo traumos priežastis, o ne pasekmė, nes nustatytos aplinkybės, kad įvykio metu R. J. stovėjo, tuo metu jo pėda buvo fiksuota ir tuo metu stovintis D. P. R. J. spyrė į dešinės kojos čiurną, o staigus, stiprus spyris turi didelę kinetinę energiją, ko pasėkoje lūžo dešiniojo blauzdikaulio užpakalinis kraštas, dešinysis šeivikaulis bei buvo padaryti kiti sužalojimai.

Mano, kad teismas neatsižvelgė, jog kaltinamojo D. P. parodymai, kad įvykio metu jis buvo nukritęs ant žemės, nematė, kad pribėgo policijos pareigūnai, rodo siekį išvengti atsakomybės bei prieštarauja nukentėjusiojo R. J. ir A. S. parodymams, kurie tvirtino, jog tuo metu D. P. stovėjo. Tvirtina, jog dėl to, kad antras vaikinas pasišalino, D. P. stovėjo prieš pareigūną, kuris buvo su tarnybine liemene, jis negalėjo nesuprasti, kad jį ramina pareigūnas. Pažymi, kad liūdytojai L. D., G. S., G. R., L. A. nurodė, kad dėl to, jog šventės metu blykčiojo šviesos, buvo aiškiai matyti, kad tai policijos pareigūnai. Nurodo, kad policijos pareigūnas D. P. atžvilgiu atliko teisėtus veiksmus, tai konstatavo nuosprendyje ir teismas, o stovėdamas prieš pareigūną D. P. aiškiai matė, kad tai policijos pareigūnas, tuo labiau, kad A. S. pribėgdamas pasakė „raminkitės policija“.

Nurodo, kad D. P. veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str, kadangi jis fiziniu smurtu, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui, einančiam tarnybines pareigas bei šiais savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat nurodo, kad D. P. neteistas, kaltinamas padaręs du nusikaltimus, t.y. apysunkį ir nesunkų, jie padaryti idealiąja sutaptimi, gyvena su tėvais, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, sportuoja, nors nepripažino, kad tyčia padarė nusikalstamas veikas, tačiau savo iniciatyva susitiko su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, padedamas tėvų atlygino žalą. Prokurorė tai sieja su aktyvia nepilnamečio atgaila dėl padaryto nusikaltimo, todėl D. P. elgesys atitinka BK 93 str. 1 d. sąlygas, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo baudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčio ateityje galimas be kriminalinės bausmės paskyrimo, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 1 p., atleidžiant D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamas veikas bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Atkreipia dėmesį, kad 2015-02-20 su nukentėjusiuoju pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir nukentėjusysis atsisakė pareikšto ieškinio, jis nurodė, kad žala jam pilnai atlyginta ir jis neturi pretenzijų ir neturės ateityje, todėl nukentėjusiajam buvo nepagrįstai priteistos atstovavimo išlaidos. Pažymi, kad jis yra nepilnametis, nedirba, mokosi, todėl savo pajamų neturi pakankamai, o procese patyrė pakankamai daug išlaidų atlygindamas nukentėjusiajam žalą, be to su Šiaulių teritorine ligonių kasa yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo, pagal kurią yra prisiėmęs ilgalaikių įsipareigojimų, todėl, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, atstovavimo išlaidos neturėtų būti priteistos.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. J. prašo D. P. apeliacinį skundą atmesti, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš D. P. 250 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, o D. P. neturint lėšų, iš atsakovų R. P. bei R. P. po 125 Eur iš kiekvieno.

Nurodo, kad sutinka su prokurorės apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais, dėl kurių būtina keisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 d. nuosprendį, nes nuosprendyje teismo išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai vertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus, rėmėsi ne visais įrodymais, taip pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Nukentėjusysis prašo D. P. apeliacinį skundą atmesti, kadangi, pasak nukentėjusiojo, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, paaiškino visas įvykio aplinkybes bei kokiu būdu jis buvo sužalotas D. P., tai patvirtino ir liudytojas A. S. nuosekliais parodymais. Pažymi, kad jis davė parodymus apie faktus, kurie nutiko jam, parodymai byloje nuoseklūs ir niekada nesikeitė. Pažymi, kad liudytojų G. S. ir L. D., kurie stebėjo įvykį, parodymai tvirtino kaltinamojo versiją, tačiau prieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojo A. S. parodymams bei detalėse nesutampa tarpusavyje. Nurodo, kad liudytoja R. P. tiesiogiai įvykio nematė, ji duoda parodymus apie aplinkybes, sužinotas iš sūnaus, bei kitų liudytojų. Teigia, kad faktas, jog tų liudytojų parodymai yra tarpusavyje prieštaringi, jais remtis kaip objektyviais negalima.

Nukentėjusysis taip pat nesutinka su D. P. pateikta versija, jog jo koja galėjo būti sužalota įstačius koją tarp plokšių ir jokio spyrio nereikėjo. Pažymi, kad prie apžiūros prokolo 2014-11-21 (1 t., 6-10 b. l.) yra fiksuota įvykio vietoje esanti grindinio danga - plokštės, todėl koja užsifiksuoti tokioje dangoje yra neįmanoma, o teismo med. ekspertas T. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino sužalojimų padarymo mechanizmą.

Mano, kad liko neįvertinti bei nesusieti su visuma įrodymų šioje byloje pačio nuteistojo D. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nurodo, kad pirmosios apklausos metu D. P., dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad jam su M. B. konfliktuojant su kitais asmenimis priėjo uniformuotas policijos pareigūnas, liepė nusiraminti, bet jis neklausė, stumdėsi toliau, todėl jam buvo papurkšta dujų ir jis buvo sulaikytas, į pareigūno uniformą įsikabinęs nebuvo, jokių smūgių nesudavė. Ir nors teisiamajame posėdyje D. P. šiuo parodymus paneigė teigdamas, kad buvo labai įsigandęs, nieko nesuprato, pati tyrėja pasakė įvykio aplinkybes, tačiau teismas atmetė jo atstovo prašymą iškviesti apklausą atlikusią tyrėją R. P., kad išsiaiškinti, ar šie kaltinamojo teiginiai pagrįsti, kokia buvo jo būsena apklausos metu. Mano, kad D. P. parodymų nenuoseklumas paaiškinamas ir tuo, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, bei tai galėjo lemti jo veiksmus.

Dėl D. P. skundo argumentų, susijusių su proceso išlaidomis, nukentėjusysis nurodo, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo su D. P. buvo pasirašytas ir pagal šį susitarimą jam buvo atlyginta visa jo patirta turtinė ir neturtinė žala, taip pat buvo atlygintos tai dienai jo patirtos išlaidos advokato pagalbai, tačiau dėl proceso išlaidų atlyginimo susitarta nebuvo, šias išlaidas patyrė užbaigus ikiteisminį tyrimą, kai teko mokėti už ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijavimą. Taip pat pastebi, kad pirmos instancijos teisme jo interesus atstovavo advokatas, jis neprašė priteisti patirtų advokato atstovavimo išlaidų ikiteisminiame tyrime, nes jos buvo atlygintos, tačiau išlaidos, turėtos advokato pagalbai už jo interesų atstovavimą pirmos instancijos teisme turėjo būti prieteisiamos remiantis LR BPK 106 str. 2 d. Pažymi, kad pats D. P. šiame procese nėra nuoseklus, taip pat ir jo pozicija dėl kaltės nėra visiškai aiški - jis susitinka su nukentėjusiuoju, jo atsiprašo, atlygina jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau vėliau aiškina nukentėjusiojo atžvilgiu veiksmų neatlikęs.

Mano, kad nėra pagrindo manyti, jog D. P., susikibęs su juo, nesugebėjo pamatyti šviesą atspindinčios liemenės, į kurią buvo įsikabinęs grumdamasis ir priešindamasis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o D. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti. D. P. ir jo įstatyminis atstovas R. P. bei gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o D. ir R. P. apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis R. J. bei jo atstovas prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o D. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniais skundais prašant patikrinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, o būtent BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymąsi vertinant bylos įrodymus jų visumos, pakankamumo ir patikimumo aspektais, ir galimą netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą pagal nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. P. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis R. J., būdamas policijos pareigūnu, kartu su policijos pareigūnu A. S. 2014-09-13 dirbo (duomenys neskelbtini) aikštėje renginyje ,, (duomenys neskelbtini)“, jis dėvėjo tarnybinę uniformą su tarnybine liemene, apie 2.00 val. jam A. S. pasakė, kad maždaug už 50 metrų arčiau scenos tarp jaunuolių kilo muštynės, A. S. ir R. J. jam iš paskos pradėjo bėgti prie scenos, pribėgę jie pamatė besimušamčias dvi jaunuolių poras, A. S. sušuko, kad liautųsi, kad ,,policija“, A. S. pradėjo skirti vieną jaunuolių porą, o R. J. – kitą, kurioje buvo D. P..

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas R. J. parodė, kad jis 2014 m. rugsėjo13 d. dirbo kartu su savo kolega A. S. „(duomenys neskelbtini)“ aikštėje renginyje „(duomenys neskelbtini)“, kartu su A. S. stovėjo (duomenys neskelbtini) alėjos gatvėje, A. S. jam pasakė, kad arčiau scenos tarp jaunuolių kilo muštynės, jaunuolius pamatė maždaug už 50 metrų, A. S. pradėjo bėgti, o jis jam iš paskos, pribėgus prie jaunuolių, kurie mušosi tarpusavyje, A. S. pasakė, kad ,,raminkitės, policija“, jis nespėjo sušukti, A. S. pradėjo skirti du jaunuolius, o jis - kitus du jaunuolius, su ranka stūmė norėdamas juos išskirti, vienas jaunuolis iš karto pasitraukė į šoną ir nieko nebesakė, kitas jaunuolis jam griebė už liemenės ir mėgino jį pergriauti, jis kaire ranka sugriebė jaunuolio kaklą ir mėgino paguldyti ant žemės, tačiau jis priešinosi, mėgino ištrūkti, tuo metu pajuto spyrį į dešinę koją, pajuto didelį fizinį skausmą, aptemo akyse, pajuto, kad jaunuolis jį laiko už kaklo ir jį mėgina paguldyti ant žemė, spyrė jaunuolis, kurį mėgino sulaikyti - kaltinamasis D. P., kojos pradėjo nebejausti, strikinėjo ant vienos kojos, kartu su D. P. pradėjo suktis raktu, mėgino pergriauti D. P., o D. P. mėgino pergriauti jį, pajutęs, kad neįveiks D. P., dešine ranka iš diržo išsitraukė dujas, kurias bepūsdamas D. P. prisipūtė ir sau į akis, tuomet pajuto, kad D. P. jį paleido, išgirdęs elektros impulsinio prietaiso garsą suprato, kad jo kolega atbėgo į pagalbą, nugriuvimo momento neprisiminė, tačiau pamena, kad buvo ant žemės, kolega A. S. sulaikė jaunuolius. Pareigūnas taip pat nurodė, jog įvykio metu dėvėjo tarnybinę uniformą su tarnybine liemene, kuri yra ryškiaspalvė ir išsiskiria tamsiu paros metu, vietoje, kurioje viskas įvyko, apšvietimo nebuvo, švietė lemputės ant medžių, kurios davė šiek tiek šviesos. Po pirmos apžiūros ligoninėje nustatė, jog yra šeivikaulio ir blauzdikaulio lūžiai, nematė, kad čiurnos kaulai buvo išėję iš savo vietos, vėliau buvo atlikta operacijaVilniaus universitetinėje traumatologijos ligoninėje (2 t., 168-170 b. l.).

R. J. 2014-09-24 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, parodydamas, kad abu su kolega buvo su uniformomis, su šviesą atspindinčiomis liemenėmis, A. S. garsiai šaukė ,,raminkitės, policija“, todėl besimušę jaunuoliai juos tikrai turėjo pažinti kaip policijos pareigūnus (1 t., 21-22 b. l.).

Liudytojų apklausiamas policijos pareigūnas A. S. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu dirbo įvykio metu 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 2.00 val. nakties renginyje „(duomenys neskelbtini)“, stovėjo (duomenys neskelbtini), bestovėdamas pamatė praeinančius du jaunuolius, kurie rankose nešėsi plastikinius bokalus, pradėjo juos stebėti, jie ėjo link kitos jaunuolių grupė, priėję prie tos grupės jaunuoliai pradėjo mosikuoti rankomis, aiškintis, konfliktuojančius asmenis pastebėjo maždaug už 40-50 metrų, kolegai pasakė, kad kažkas vyksta, gali kilti muštynės ir jie pradėjo bėgti link jų, buvo 4 asmenys, t.y. du prieš du, jis nubėgo prie dviejų jaunuolių, o kolega nubėgo prie kitų dviejų jaunuolių, kad juos išskirtų, pribėgęs prie vaikinų juos išskyrė, prieš atbėgdamas sušuko „policija“, vaikinų paklausė, kas atsitiko, jie atsakė, kad nieko, atsisuko pasižiūrėti, kaip sekasi kolegai R. J. ir pamatė, kad jis laiko vieną asmenį už kaklo, tas asmuo buvo įsikabinęs R. J. į tarnybinę uniformą, sulaikomas asmuo spyrė R. J. į koją ir jie pradėjo suktis, besisukdami tūpėsi žemyn, R. J. nesisekė sulaikyti to asmens, įtarė, kad kažkas blogai, paleido savo sulaikytą asmenį, pribėgo prie R. J. ir vaikino, panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir jie abu nugriuvo ant žemės, asmeniui, kuris ritosi su R. J., uždėjo antrankius, R. J. pasakė, kad nejaučia kojos ir ji gali būti lūžusi, iškvietė greitąją medicinę pagalbą, atbėgo kiti kolegos, sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Teisme atsakydamas į klausimus pareigūnas užtikrino, kad pagal aprangą iš tolo buvo galima matyti, kad jie policijos pareigūnai, nes liemenė atspindi menkiausią šviesą (3 t., 34-36 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. davė analogiškus parodymus (1 t., 52-54 b. l.), jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos tokios pačios aplinkybės (1 t., 52-54 b. l.).

Liudytojų apklausiamas policijos pareigūnas N. K. teisme parodė, kad Šiaulių dienų šventės renginyje dirbo saugaus eismo ir viešosios tvarkos užtikrinime, stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pareigūnai jiems pristatinėjo išgėrusius ar viešąją tvarką pažeidusius asmenis, kuriuos pristatinėjo į policijos komisariatą, per raciją išgirdo, kad vyksta muštynės ir pamatė, kad pareigūnai bėga link scenos, jie taip pat nubėgo, nubėgus pamatė, kad kaltinamasis D. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o nukentėjusysis R. J. sėdėjo ant žemės arba buvo atsirėmęs į automobilį ir sakė, kad skauda koją, renginyje dėvėjo uniformą ir specialią šviečiančią liemenę, gavus informaciją apie muštynes matėsi, kad link scenos bėga uniformuoti pareigūnai, kadangi renginio metu buvo tamsu, nuo scenos švietė šviesos ir uniformos atsišvietė nuo jų (2 t., 182 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. K. davė analogiškus parodymus (1 t., 69-70 b. l.).

Liudytoju apklausiamas L. A. teisme parodė, kad nagrinėjamo įvyko metu buvo šventėje ir matė vaikiną, kuris buvo užgriuvęs ant policijos pareigūno, kuris gulėjo ant žemės, norėjo padėti policininkui, tačiau priėjo kiti policininkai, su kaltinamuoju ant žemės gulintis policijos pareigūnas buvo uniformuotas, muzika grojo garsiai, po įvykio buvo išvežtas į policijos komisariatą, po to buvo parvežtas atgal į šventę (2 t., 188 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad šventėje pamatė, kaip vaikinas buvo užgulęs policijos pareigūną iš viršaus, norėjo padėti pareigūnui, tačiau jam pradėjus traukti vaikiną jį patraukė kitas policijos pareigūnas (1 t., 46 b. l.).

Tuo tarpu kaltinamasis D. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino tik iš dalies teigdamas, kad gindamas draugą pergriovė nepažįstamą asmenį, kuris buvo užsikabinęs už jo iš nugaros ir jis juo nugriuvo, nepripažino spyręs iš kojos ir tampęs už liemenės. Anot D. P., jis nagrinėjimo įvykio metu šventėje pamatęs paneles priėjo prie jų, norėjo jas užkalbinti, prie merginų stovėjo du ar daugiau nepažįstamų asmenų, kai jis ir M. B. užkalbino merginas nepažįstami asmenys pradėjo keiktis, vienas iš nepažįstamų vaikinų pastūmė draugą M. B., kuris krisdamas nukrito ant nugaros ir susitrenkė galvą, tada jis čiupo už kaklo vaikinui, kuris pastūmė M. B., kai jį pagavo už kaklo jie abu nukrito ir laikė vienas kitam už kaklo, buvo pritūpę ir susilenkę, veidai žiūrėjo į žemę, pajutau, kad kažkas jį traukia atgal, tad jis staigiai besisukdamas čiupo asmenį, kuris buvo jam už nugaros, galvojoi, kad tai galėjo būti antras nepažįstamas vaikinas, tą asmenį čiupo už kaklo ir su juo susikabinę nukrito, kurį laiką laikėsi ir tuomet pajuto, kad jam į akis yra pripurkšta dujų, taip pat pajuto elektros šoką, jam uždėjo antrankius ir nuvedė į policijos automobilį, įvykio metu buvo išgėręs, neigė, kad antram nepažįstamam asmeniui spyrė į koją. Tvirtino, kad jis jam užsikabino už kaklo ir jie abu nukrito ant žemės, o nukentėjusiajam koja galėjo lūžti sukimosi ir griuvimo metu, nukentėjusiojo nepaleido, nes buvau išsigandęs, nežinojo ką daryti ir nenorėjo, kad jis jam ką nors padarytų, prieš įvykį renginyje buvo matęs policijos pareigūnus. Kaltinimo teigimu, vaikinas, kuris pastūmė M. B., stovėjo ir jis jį sučiupo už kaklo, viskas įvyko labai greitai, jis mėginoi versti ant žemės nepažįstamą vaikiną, iš karto nugriuvo abu ant žemės, nukrito ant kelių, veidais į žemę. D. P. teigimu, kai jį kitas vaikinas pradėjo tempti už nugaros, jis dar laikė pirmąjį vaikiną, po to jis paleido pirmąjį vaikiną ir sukdamasis pagavo kitą vaikiną už kaklo, sukdamasis nieko nematė, nematė ką čiupo, abu iš karto nukrito veidais į žemę ant pilvo. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad įvykio metu nukentėjusiojo nematė ir negirdėjo jokio policijos prisistatymo, nematė uniforminės policininko liemenės (3 t., 52-54 b. l.). Iš teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų 2014-09-13 ikiteisminio tyrimo metu duotų D. P. parodymų matyti, kad jis parodė, jog jam sustumdžius su nepažįstamu asmeniu atvažiavo du uniformuoti policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė, jį sulaikė vienas policijos pareigūnas, kuris liepė nusiraminti, kadangi jis neklausė, toliau stumdėsi, pareigūnas jam papurškė dujų į veidą, tvirtino, kad į pareigūno uniformą įsikibęs nebuvo, fizinio kontakto su pareigūnu neturėjo, smūgių ranka ir koja nesudavė, ar buvo perverstas ant žemės sulaikymo metu – neprisiminė, įvykio metu kojos pareigūnui nesulaužė (2 t., 9-10 b. l.). Vėlesnėse apklausose D. P. savo kaltės klausimo nekomentavo (2 t., 15-18 b. l.), o 2015-02-23 apklausoje tvirtino, kad pradėjęs konfliktą su nepažįstamu jaunuoliu, jis tą vaikiną pagriovė ant žemės, jie abu gulėjo ant žemės šalia vienas kito, veidu į žemę, tada kažkas pradėjo jį tempti už nugaros, jis pradėjo stotis, stodamas pasisuko šonu ir iškart tą asmenį, tempusį jį, paėmė už kaklo ir kartu su juo pargriuvo ant žemės, imdamas tą asmenį už kaklo jis nematė, kad tai uniformuotas policijos pareigūnas, galvojo, kad tai kitas nepažįstamas vaikinas, atsigulęs ant žemės su tuo kitu asmeniu (policijos pareigūnu) jie gulėjo vienas šalia kito, veidu į žemę, todėl, D. P. tvirtinimu, jis ir nematė, kad tai policijos pareigūnas, pargriuvęs pareigūnas jį laikė už kaklo, niekas jo neperspėjo, kad tai policijos pareigūnas, viskas truko kelias sekundes, jam buvo papurkšta dujų ir panaudotas elektrošokas, po ko jis paleido tą asmenį, nei tyčia, nei netyčia policijos pareigūnui į koją nespyrė, į jo liemenę įsikibęs nebuvo (2 t., 20 b. l.).

Apklausiami teismo posėdyje liudytojais L. D. parodė, kad D. P. yra jo pažįstamas, jį sutiko šventėje, prie jų prisikabino vaikinai, jie susistumdė, viskas įvyko prie scenos, D. P. tą žmogų, kuris pastūmė M. B., paėmė už nugaros ir pargriovė, tuo metu atbėgo policijos pareigūnai, mėgino juos išskirti, tačiau D. P. buvo nuleidęs galvą į žemę ir nepamatęs čiupo policijos pareigūną, su kuriuo susikibo, pribėgo dar vienas policijos pareigūnas ir mėgino padėti sulaikyti kaltinamąjį, tuomet pribėgo trečiasis policijos pareigūnas, sušuko „policija“, prisistatė ir dūrė elektros šoku D. P., kuris ir paleido pareigūnas. Liudytojo teigimu, D. P., nesupratęs, kad atbėgo policijos pareigūnas, jį čiupo, o vaikinas atsitraukė, D. P. laikė policijos pareigūną už kaklo ir jie buvo atsiklaupę, muzika grojo ištisai, toliau nuo scenos buvo apšviesta gatvė, stulpai, susistumdymas truko 3-5 minutes. Liudytojas taip pat parodė, kad po įvykio susitiko su D. P. mama pasišnekėti, ji norėjo sužinoti kas įvyko ir kaip kas buvol, jie vyko į namus, namuose susitiko jis, jo draugas G. S., D. P. mama, tėtis ir pats D. P. (2 t., 182-183 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo L. D. taip pat parodė, kad D. su sukonfliktavusiu asmeniu gulėjo ant žemės šonu, tada pribėgęs pareigūnas ir nieko nesakęs čiupo D. P., bandė jį atitraukti, o D. P., nesupratęs, kad tai pareigūnas, čiupo jį už kaklo, jis su pareigūnu buvo ant žemės ir laikė vienas kitą už kaklo, jie negulėjo, o buvo atsiklaupę, visi pareigūnai buvo uniformuoti, vilkėjo ryškiaspalves liemenes, matė, kaip pareigūnas po konflikto šlubuodamas nuėjo prie automobilio, apie įvykį kalbėjo su D. P. ir jo mama, pareigūnai konflikto metu neprisistatė (1 t. 66-67 b. l.). Analogiškas aplinkybes apklausiamas teismo posėdyje nurodė ir liudytojas G. S., D. P. draugas. Tai pat jis parodė, kad pribėgus policijos pareigūnui D. P. ir su juo konfliktavęs asmuo gulėjo ant žemės veidu į žemę, policininkas pasilenkė ir mėgino juos išskirti, bet D. P. griebė policijos pareigūnui už kaklo ir jie nugriuvo ant žemės susikibė vienas kitam už kaklo, po to pribėgo dar vienas pareigūnas, po to trečias ir sušuko, kad ,,policija“, policijos pareigūnai buvo su ryškiomis liemenėmis, nematė, kad kas nors spardytųsi ar būtų suduoti smūgiai, įvykis galėjo trūkti apie 5 minutes, įvykio vieta buvo apšviesta gatvės apšvietimo, buvo susitikęs su D. P. mama, įvykį aptarė D. P. namuose (2 t., 184-185 b. l.). Apklausimas dėl įvykio ikiteisminio tyrimo teisėjo G. S. parodė, kad sukonfliktavęs su kitu vaikinu D. P. šoko tam vaikinui ant nugaros, jie abu griuvo ant žemės, jie vienas kitą laikė už kaklo ir gulėjo ant žemės veidu į žemę, tada atbėgo pareigūnas, juos išskyrė, D. griebė policininką, atbėgo antras policininkas, nes D. grūmėsi su pirmuoju policininku, antras policininkas papurškė D. P. dujų, tada atbėgo trečias ir trenkė elektrošoku, D. ir pirmas pareigūnas gulėjo ant žemės vienas kitam sugriebę už kaklo, D. P. buvo tiesiai veidu į žemę, apie įvykio aplinkybes kalbėjo su D. P. ir jo tėvais, negalėjo prisiminti, ar D. matė, kad prie jo pribėgo policijos pareigūnas (1 t., 63-64 b. l.).

2014 m. rugsėjo 26 d. – 2014 m. spalio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog nukentėjusiajam R. J. nustatytas dešinės čiurnos sumušimas pasireiškęs dešinės čiurnos minkštųjų audinių patinimu, dešiniojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiu, dešiniojo šeivikaulio kūno lūžiu, šokikaulio panirimu, dešiniojo blauzdikaulio-šeivikaulio tarpkaulinės membranos, sindesmozės ir deltinio raiščio plyšimu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad R. J. kūno sužalojimų jam padarymo metu, galėjo būti kritimo būsenoje. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešiniojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio, dešiniojo šeivikaulio kūno lūžio, šokikaulio panirimo, dešiniojo blauzdikaulio- šeivikaulio tarpkaulinės membranos, sindesmozės ir deltinio raiščio plyšimo, jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai patvirtina, kad R. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 76-77 b. 1.).

Pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 str., pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011).

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, nustatyta, kad D. P. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Be to, D. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str.

Ir nors pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog D. P. dėl vėlyvo meto, blogo apšvietimo, muzikos garso, didelio triukšmo, taip pat dėl to, kad R. J. neprisistatė ir nesušuko ,,policija“, galėjo sąžiningai klysti ir nesuvokti, kad R. J. yra policijos pareigūnas, atliekantis tarnybos pareigas, aukštesnės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Šiuo atveju sutiktina su prokurorės skundo argumentu, jog išvadai, ar D. P. galėjo suprasti, kad grumiasi su policijos pareigūnu, yra svarbu tai, ar konflikto metu su nepažįstamu vaikinu D. P. stovėjo ir R. J. juos skirti pradėjo stovinčius, kaip tvirtino R. J. bei liudytojas A. S., ar D. P. tada, kai prie jo pribėgo R. J., gulėjo ant žemės veidu į žemę, kaip tvirtino pats kaltinamasis ir liudytojai L. D. bei G. S., kurių parodymai dėl D. P. pozicijos, t. y. , ar jis konflikto pradžioje su nenustatytu jaunuoliu buvo pritūpęs ar gulėjo, nebuvo nuoseklūs.

BK 139 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.