- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2SA-7-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Pareiškėjas
- D. M., J. M.
- Kreditorius
- A. Š., J. Š.
- Skolininkas
- D. M., J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal kreditorių A. Š. ir J. Š. bei skolininkų D. M. ir J. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-10-07 patvirtino kreditorių A. Š. ir J. Š. bei skolininkų D. M. ir J. M. taikos sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. M. ir J. M. kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 24-25) prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-21640-466/2010 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-07 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo pakeisti, atsisakant tvirtinti taikos sutartį dėl šalių valios trūkumų. Pareiškėjai nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 14 d. civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, nurodydami kreditoriams mokėtiną sumą 40 000 Lt, tačiau skolininkų (pareiškėjų) parašai buvo išgauti remiantis tuo, kad jų atžvilgiu pagal kreditorių pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-131-09. Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pagrindas ir priežastis taikos sutarčiai sudaryti ir pateikti teismui ją tvirtinti, tačiau priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjų manymu, atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl taikos sutarties, patvirtintos 2009 m. spalio 7 d., peržiūrėjimo pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p. Pareiškėjai nurodo, jog taikos sutartis yra naikintina dėl skolininkų valios trūkumų sudarant taikos sutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. Š. ir A. Š. prašo atmesti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad su pareiškėjais bendrai, laisva valia sudarė taikos sutartį, o įsigaliojus teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, jie pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo; tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėjai taikos sutarties nevykdė arba vykdė iš dalies, tačiau sutarties neginčijo, derino mokėjimus su kreditoriais, tačiau kreditoriai, kurį laiką nesulaukę įmokų, kreipėsi į antstolį. Pareiškėjai neįvardijo konkretaus pagrindo proceso atnaujinimui, be to, pareiškėjai neskundė nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą motyvuodamas tuo, jog jis paduotas praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir nepagrįstas įstatymo nustatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi jokio ryšio su nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo bei su CPK 366 str. 1 d. 5 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu. Kad atnaujinti procesą, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas.
Teismas atsižvelgdamas į rašytinius įrodymus – 2009-11-09 raštą dėl informacijos pateikimo iš turto arešto aktų registro, 2009-12- 01 raštą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2010-01-07 raštą dėl 2009 m. gruodžio 28 d. prašymo bei D. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjams apie Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimą tapo žinoma dar 2009 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tuo tarpu prašymą dėl proceso atnaujinimo jie teismui pateikė 2010 m. gegužės 17 d. Teismas nurodė, jog pareiškėjai prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nepateikė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 99-101) pareiškėjai J. M. ir D. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į skolininko D. M. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, siekiant užtikrinti D. M. teisę naudotis teisine pagalba.
Nesant pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismas turėjo priimti nutartį trūkumams šalinti. Pateikdami savo prašymą teismui pareiškėjai tikėjo, jog jei teismas priėmė nagrinėti jų prašymą, tai terminai tokiam prašymui pateikti, dar nėra praleisti.
Pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo aplinkybę, kada ir kokiomis aplinkybėmis skolininkai sužinojo, kad jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal kreditorių pareiškimą yra nutrauktas.
Baimindamiesi galimų neigiamų pasekmių skolininkai pasirašė taikos sutartį tik tam, kad kreditoriai atsisakytų reikalavimų ikiteisminio tyrimo byloje. Pareiškėjai pažymi, jog taikos sutarties neginčijo nustatytais terminais, nes kreditoriai nors ir išgavę parašus ant taikos sutarties, iš karto neatsiėmė pareiškimo iš VPK KNTT ENTS, kur buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, o laukė, kol praeis kuo daugiau laiko, kad skolininkai nenuginčytų taikos sutarties ar nereikštų pretenzijų dėl taikos sutarties turinio ar asmeninės valios trūkumų ją sudarant.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai padavę prašymą dėl proceso atnaujinimo siekia nuginčyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-07 nutartimi patvirtintą taikos sutartį tarp kreditorių A. Š. ir J. Š. bei skolininkų D. M. ir J. M., nurodydami ji buvo sudaryta ekonominio spaudimo įtakoje, pagal kreditorių pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas skolininkų atžvilgiu. Tačiau kuomet Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009-11-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-131-09, skolininkams atsirado pagrindas kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti CPK 366 str. 1 d. nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, J. S. v. Z. J. ir kt.)
Taigi pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 5 p., kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinimas, jei yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis ar kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio teisės aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Taigi pagal šiame punkte nustatytą pagrindą gali būti atnaujinta byla, jeigu buvo panaikinti atitinkami teismų dokumentai ar valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas.
Prašyme atnaujinti procesą remiamasi tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009-11-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-131-09. Šis nutarimas įrodinėjimo procese teisine galia netapatus teismo priimtiems sprendimams. Šių ikiteisminio tyrimo institucijų (prokurorų) nutarimais konstatuoti faktai, skirtingai nuo teismo sprendimu ar nuosprendžiu konstatuotų faktų, nėra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi jie negali būti prilyginami šiems teismų dokumentams (sprendimui ar nuosprendžiui) sprendžiant proceso atnaujinimo klausimus pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą
Ikiteisminio tyrimo institucijų (prokurorų) nutarimas negali būti prilyginamas ir valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktui. Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje yra išvardyti viešojo administravimo subjektai. Prokuroras tarp šių subjektų nenurodytas. Prokurorų veiklą ir kompetenciją reglamentuoja kitas – Prokuratūros įstatymas. Šiuo įstatymu nustatytas prokurorų nepriklausomumas nuo valstybės ar savivaldybių institucijų (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), prokuratūros savarankišką sandarą (Įstatymo 6 straipsnis), prokuroro reikalavimų privalomumas valstybės ir savivaldybių institucijoms (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Prokuroro ir valstybės bei savivaldybės institucijų netapatumas yra aiškus ir iš CPK 49 bei 50 straipsnių normų bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio. Taigi prokuroro nutarimas negali būti prilygintas ir valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 7 d. nutartis R. M. v. AB Turto bankas ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šio CPK 366 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Taigi pagal įstatymą pareiškėjas privalo ne tik nurodyti konkretų proceso pagrindą, bet ir jį pagrįsti atitinkamais prie prašymo pridedamais įrodymais. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo pareiga. Ji nustatyta šaliai, bet ne teismui. Jeigu teismas įrodinėtų aplinkybes, kurias turi įrodyti atitinkama šalis (pareiškėjas), gali būti paneigtas teisėjo ir teismo nepriklausomumas ir nešališkumas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (109 straipsnio 2 ir 3 dalys) bei įstatyme (CPK 21 straipsnis). Pareiškėjai nepateikė įrodymų, dėl nurodomo taikos sutarties negaliojimo pagrindo (CK 1. 91 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais, jog pašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus terminą. Pareiškėjai termino dėl proceso atnaujinimo pradžią sieja su Nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, apie kurį pareiškėjams tapo žinoma 2009 m. gruodžio pradžioje (b.l. 36), o su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą jie kreipėsi 2010-05-17 (b.l. 24), tai yra praleidę CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliantų argumentas, kad nesant jų prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti, yra atmestinas, nes teismas sprendžia tik šalių suformuluotus reikalavimus ir prašymus ir neformuluoja prašymų už šalis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl poreikio atnaujinti procesą šioje byloje nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą nutartį.
Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų J. M. ir D. M. po 4 Lt (keturis litus) 20 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.