- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- eI2-3637-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01745-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui R. P. dėl įmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. (toliau – atsakovas) Lietuvos valstybei 34,62 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 36,84 Eur.
Nurodo, kad atsakovui Tarnybos 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (8. l)TP-20-T-1244-7662 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovo pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, nusprendė, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Nurodo, jog Tarnyba, remdamasi advokato pateiktais duomenimis apie atsakovui civilinėje byloje suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų apimtį ir trukmę, apskaičiavo atsakovui skirtą mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir pranešimu Nr. (12.31)FS-289 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti išlaidų dalį – 34,62 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) sąskaitų. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra sumokėta, pakartotinai pranešimu Nr. (12.31)FS-741 informavo atsakovą apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Nurodo, kad Tarnyba su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu patyrė 2,22 Eur išlaidas. Atsakovas iki 2021 m. gegužės 24 d. neapmokėjo antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismo tvarka.
Atsakovui procesiniai dokumentai (Tarnybos prašymas su priedais, teismo nutartis) įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. birželio 18 d. atsakovas pateikė Tarnybai prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Tarnyba 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (8. l)TP-20-T-1244-7662 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė D. V. (toliau – advokatė).
Remiantis advokatės nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. Tarnybai pateiktomis ataskaitomis nustatyta, kad pagal Tarnybos 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-1244-7662 advokatė atsakovui konsultacijoms skyrė 6,5 val., įrodymų rinkimui – 2,75 val., pasirengimui teismo posėdžiui – 1 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose ir kelionei į teismą ir atgal – 3,5 val. Iš viso advokatė antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 13,75 val.
Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 16,00 Eur, o nuo 2020 m. spalio 2 d. buvo 18,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 235,00 Eur ((6,25 val. x 16,00 Eur + 7,5 val. x 18,00 Eur).
Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l617-869/2021 iš A. P. priteisė dalį (165,77 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 69,23 Eur (235,00 Eur – 165,77 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 34,62 Eur (trisdešimt keturis Eur 62 ct).
Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 69,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 34,62 Eur.
Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Tarnyba 2021 m. vasario 15 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-289 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 34,62 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnybai nustačius, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, pakartotinai 2021 m. balandžio 1 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-741 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini).
Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaidas turi apmokėti per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu išlaidos neapmokamos, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad atsakovas iki 2021 m. gegužės 24 d. nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs jam teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 34,62 Eur, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 2,22 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2021 m. vasario 15 d. pranešimo ir 2021 m. balandžio 1 d. pranešimo siuntimo atsakovui išlaidos. Pareiškėja šioms išlaidoms pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės „SAMUS“ sąskaitas faktūras serija SAM Nr. 0078244 ir Nr. 0080432.
Pažymėtina, kad atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl 50 proc. civilinėje byloje valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 50 proc. šių išlaidų turės padengti pats atsakovas. Iš prie prašymų pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 50 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 34,62 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovo nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,22 Eur dydžio išlaidas nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. P. Lietuvos valstybei 34,62 Eur (trisdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt du centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti iš atsakovo R. P. 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.