- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- I1-1684-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04301-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. P. 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintą skundą (I tomas, b. l. 67-78), kuriame prašo priteisti iš: 1) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės ir moralinės žalos atlyginimą; 2) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 300 Eur neturtinės ir moralinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau - Pravieniškių PN-AK) bausmę atlikinėjo nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., kai buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN. Teigia, kad atvykus į Vilniaus PN, Resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. atliko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką; buvo nustatyti 85 balai (vietoj anksčiau buvusių 46 balų). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2021 m. gegužės 11 d. buvo papildytas ir patikslintas jo individualus socialinės reabilitacijos planas (toliau – ir Planas) ir nustatytos priemonės, kurias pareiškėjas privalo vykdyti. Pabrėžia, kad atliekant bausmę Vilniaus PN (nuo 2021-04-08 iki šio laiko, t. y. iki 2021-12-23) buvo tiktai vieną kartą (2021-06-11) iškviestas konsultacijai pas Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėją. Nurodo, kad šią aplinkybę pripažįsta ir Vilniaus PN direktorius 2021 m. liepos 19 d. sprendime Nr. 42-2290. Teigia, kad nekviečiant jo pas Vilniaus PN psichologus buvo pažeistos jo teisės. Akcentuoja, kad jis tik vieną kartą buvo iškviestas ir tai ne pas psichologą, o psichologo padėjėją, be to, buvo iškviestas konsultacijai, o ne pokalbiui ir prevencinių priemonių vykdymui, kurios yra nustatytos Plane. Nurodo, kad Vilniaus PN bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tame tarpe ir jam, nėra prieinamos visos kriminogeninius poreikius atitinkančios paslaugos. Dar kartą pabrėžia, kad nuo 2021 m. birželio 11 d. iki teismui skundo pateikimo dienos nė karto daugiau nebuvo iškviestas pas Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus psichologus jokiam pokalbiui ir intervencinių priemonių vykdymui, todėl negali vykdyti Plane numatytų intervencinių priemonių, susijusių su psichologo konsultacija ir intervencija. Išsako priekaištus tiek Resocializacijos skyriaus darbuotojams, tiek ir šio skyriaus viršininkei bei Vilniaus PN administracijai. Tai, kad Vilniaus PN trūksta atitinkamų pareigūnų yra ne jo kaltė. Jam teko žemintis ir maldauti Vilniaus PN pareigūnų, kad jis būtų iškviestas pokalbiui pas psichologą, jog galėtų vykdyti Plane numatytas priemones. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Kalėjimų departamento paskirtis yra metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Pareiškėjas pabrėžia, kad Kalėjimų departamentas yra atsakingas ir taip pat kaltas kaip ir Vilniaus PN pareigūnai, nes tinkamai nevykdo jiems priskirtų funkcijų, nesiima atitinkamai pašalinti ar bandyti pašalinti susidariusią problemą dėl pareigūnų trūkumų ir pan. Teigia, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų ir neveikimo jis labai pergyveno emociškai ir dvasiškai, verkė naktimis į pagalvę, pradėjo kamuoti nemiga, negalėjo užmigti, ko pasėkoje buvo tiesiog šoke, buvo depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, neteko apetito, buvo užsidaręs savyje, pablogėjo sveikata ir paūmėjo turimos sunkios ligos ir pan. Tad pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN veiksmais ir neveikimu jam buvo padaryta 2 000 Eur neturtinė žala. Kalėjimų departamento blogas vidaus administravimas, biurokratizmas ir aplaidumas jam sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus, neigiamas emocijas, dėl visko pergyveno dvasiškai, sumažėjo bendravimas, pablogėjo savijauta ir pan. Tad mano, kad šiuo atveju neturtinės žalos dydis ir teisinga kompensacija būtų 300 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 104 - 109).
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 25 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK; jam du kartus buvo atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, taikant OASys metodiką, t. y. atlikti rizikos vertinimai: 2020 m. liepos 23 d. (nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 51 taškas), 2021 m. vasario 11 d. (nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 46 taškai). 2021 m. balandžio 8 d. tolesniam bausmės atlikimui pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN. Teigia, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė 2021 m. gegužės 11 d. atliko pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, kurio metu pareiškėjui nustatė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (85 taškai). Pabrėžia, kad atsižvelgiant į pareiškėjo kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotuose dokumentuose esančią informaciją, pareiškėjo mąstymo ir elgesio ypatumus bei į interviu metu gautą informaciją buvo nustatyta, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau buvo nustatyti skaitiniai rizikos įverčių pokyčiai. Nurodo, kad Vilniaus PN psichologines paslaugas teikia Psichologinių paslaugų komanda (toliau – Komanda), kurią sudaro tiek psichologai, tiek psichologų padėjėjai. Komandos nariai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, EPAF Psichologo profesinės etikos metakodeksu bei Psichologų profesinės etikos kodeksu (toliau – Etikos kodeksas). Pažymi, jog psichologo padėjėjas savo kompetencijos ribose, atlikdamas jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, gali vesti individualius pokalbius su įstaigoje laikomais asmenimis, rinkti apie juos būtiną informaciją, taikyti psichologines intervencijas. Specialistas, vadovaudamasis Etikos kodeksu, pripažįsta bei atsižvelgia į savo profesinės kompetencijos ribas, dirba tik su tokiais klientais ir klientų grupėmis, imasi užduočių, teikia paslaugas ir naudojasi tik tokiais metodais, kurie atitinka jo profesinę kompetenciją, grindžiamą profesiniu pasirengimu (išsilavinimu, prižiūrima praktika, kvalifikacijos kėlimu) ir profesine patirtimi. Pabrėžtina, kad Vilniaus PN psichologų bei psichologų padėjėjų kompetenciją vertino atrankos komisija, todėl šie Vilniaus PN specialistai atitinka pareigybės aprašyme jiems nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad nuteistojo rizikos valdymas bei jam sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, turi būti ne tik visapusiškas bet ir aprėpiantis įvairius nuteistojo rizikos veiksnius bei poreikius, todėl negalintis priklausyti išskirtinai nuo tam tikrų specialistų. Psichologinė intervencija šiuo atveju yra tik viena iš sudedamųjų dalių. Pažanga suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Taigi, akivaizdi pažanga reiškia nuteistojo realius, aiškius ir konkrečius veiksmus, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Pabrėžia, kad psichologinių paslaugų veiksmingumas didele dalimi siejasi su paties nuteistojo įsitraukimu į šį procesą, jaučiamu poreikiu keisti savo elgesį, išspręsti konkrečias problemas ir pan. Nurodo, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti psichologo paslaugomis, todėl Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Nurodo, kad byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos, kurios leistų taikyti civilinę atsakomybę. Teigia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Tačiau jis to nepadarė. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Tad Vilniaus PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 163-165).
Šalies argumentai
Kalėjimų departamentas gavo 2021 m. liepos 13 d. Seimo kontrolieriaus pažymą Nr. 4D-2021/1-897-1730, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl psichologų trūkumo Vilniaus PN. Pažymoje išdėstytas Seimo kontrolieriaus sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodyta, kad skundą tikslinga nagrinėti Kalėjimų departamente. Paminėtina, kad pareiškėjas dėl skunde Seimo kontrolieriui minimų aplinkybių ir Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) į Kalėjimų departamentą nebuvo kreipęsis. Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus pažymą, vykdydamas funkcijas, numatytas Kalėjimų departamento nuostatuose (toliau – Nuostatai), patvirtintuose teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, kurių nevykdymu pareiškėjas kaltina Kalėjimų departamentą, išnagrinėjo persiųstą pareiškėjo 2021 m. liepos 7 d. skundą. Išanalizavus pateiktą medžiagą bei aplinkybes, Kalėjimų departamentas 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2S-2930 pateikė išsamų, motyvuotą ir argumentais pagrįstą atsakymą D. P., Vilniaus PN ir Seimo kontrolieriui. Taigi, Kalėjimų departamentas, vykdydamas tiek Nuostatuose įtvirtintas funkcijas, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 straipsnyje numatytus veiksmus, išnagrinėjo Seimo kontrolieriaus persiųstą pareiškėjo skundą ir pateikė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad šio Kalėjimų departamento sprendimo (atsakymo į skundą) pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė, todėl Kalėjimų departamento sprendimas laikytinas teisingu ir teisėtu, o pareiškėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento, jo nuomone, neteisėto neveikimo, vykdant Nuostatuose įtvirtintus tikslus ir funkcijas, neturi pagrindo. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dydį, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Kalėjimų departamentas pažymi, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtas veikimas ar neveikimas sukėlė neigiamas pasekmės pareiškėjo atžvilgiu, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturi jokio pagrindo.
4. Pareiškėjas 2022 m. kovo 22 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas D. P., minėta, prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą, t. y. iš atstovės Vilniaus PN 2 000 Eur, o iš atstovo Kalėjimų departamento - 300 Eur. Pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su jo resocializacija.
6. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
7. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN pareigūnai neveikė tinkamai ir nevykdė Lietuvos Respublikos teisės aktų, t. y. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus psichologai nuo 2021 m. birželio 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 23 d.), nebuvo pakvietę pareiškėjo jokiam pokalbiui ir intervencinių priemonių vykdymui. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to nebuvo sudarytos galimybės vykdyti Plane numatytas priemones. Pareiškėjas taip pat išsako priekaištus ir Vilniaus PN administracijai dėl to, kad ji tinkamai nekontroliavo savo pavaldžius pareigūnus ir pan.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad dėl minėtų veiksmų yra atsakingas ir Kalėjimų departamentas, nes netinkamai kontroliavo ir prižiūrėjo jai pavaldžią pataisos įstaigą.
8. BVK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.
BVK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai: 1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką; 2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. BVK 137 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.
Pagal BVK 137¹ straipsnio 1 dalį socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą; sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą. Individualiame socialinės reabilitacijos plane turi būti nurodyta: 1) nuteistojo gyvenamoji vieta iki bausmės atlikimo pradžios, išsilavinimas, šeiminė padėtis, užimtumas iki bausmės atlikimo ir sutuoktinio, sugyventinio, artimųjų giminaičių kontaktiniai duomenys; 2) bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga, galimo perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus data ir galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data; 3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai; 4) kintamųjų kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai; 5) priemonės, padėsiančios nuteistajam laikytis pataisos įstaigų režimo; 6) nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos; 7) nuteistojo socialinių ryšių palaikymo (plėtimo) formos ir jų įgyvendinimas; 8) pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos darbuotojai, juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, vykdantys nuteistojo socialinę reabilitaciją, jų ir nuteistojo užduotys įgyvendinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo susitikimų su užduočių vykdytojais dažnumas; 9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis. BVK 137¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai (to paties straipsnio 5 dalis). BVK 137¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Individualaus socialinės reabilitacijos plano formą ir jo rengimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (7 dalis).
9. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodika, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika), nustato individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo veiksmus ir individualaus socialinės reabilitacijos plano pildymo ypatumus.
Metodikos 4 punkte nustatyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo veiksmai yra: 4.1. pirminis pokalbis su naujai į įstaigą atvykusiu nuteistuoju; 4.2. pirminis psichologinis asmenybės įvertinimas; 4.3. duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimas; 4.4. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas; 4.5. nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymas; 4.6. prevencinių ir / ar intervencinių socialinių reabilitacijos priemonių, mažinančių riziką pakartotinai nusikalsti, nustatymas; 4.7. individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymas ir vykdymas; 4.8. nuteistojo elgesio bausmės vykdymo metu stebėjimas, pokyčių elgesyje fiksavimas; 4.9. nuolatinis individualaus socialinės reabilitacijos plano koregavimas. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam (5 punktas).
Metodikos 9 punkte nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Pagal Metodikos 10 punktą individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai; nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu.
Metodikos 15 punkte nustatyta, kad individualų socialinės reabilitacijos planą naujai į būrį paskirtam nuteistajam, jam dalyvaujant sudaro nuteistųjų būrio, į kurį paskiriamas nuteistasis, viršininkas ir pateikia tvirtinti pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui per 10 darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą.
Metodikos 16 punkte nustatyta, kad per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir / ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.
Individualaus socialinė reabilitacijos plano pildymo tvarka reglamentuota Metodikos IV skyriuje (19-28 punktai).
10. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ aprobuotomis metodikomis (Metodikos 31 punktas).
Konkrečiai Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas minėtu Kalėjimo departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu (toliau - Aprašas), nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų poveikio vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus.
11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2021 m. balandžio 8 d., jam 2021 m. gegužės 11 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu pareiškėjui nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (85 taškai). Atitinkamai buvo papildytas (patikslintas) pareiškėjo Planas ir pateiktos rekomenduojamos socialinės reabilitacijos priemonės.
12. Visų pirma, kaip matyti iš bylos, pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN jo pirminis pokalbis su psichologu įvyko dar 2021 m. balandžio 28 d., kurio metu jis buvo supažindintas su kreipimosi į psichologus tvarka.
13. Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas, vykdant Plane rekomenduojamas priemones ir gavus Resocializacijos skyriaus specialistės rekomendaciją, 2021 m. birželio 11 d. buvo priimtas psichologo konsultacijai, kurią suteikė Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėja. Po šios konsultacijos pats pareiškėjas į psichologus daugiau nesikreipė; nors tokią galimybę turėjo. Teismas pažymi, kad niekuo nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog pas psichologus gali pakliūti tik jiems pakvietus.
Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktais nėra tiksliai reglamentuota, kaip dažnai nuteistasis (šiuo atveju pareiškėjas) turi lankytis pas psichologus vykdant individualaus socialinės reabilitacijos plane rekomenduojamas priemones. Kita vertus, minėta, pareiškėjui nebuvo ir nėra jokių kliūčių pačiam kreiptis į psichologus.
Tad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnų veiksmus.
14. Pareiškėjas akcentuoja, kad jį 2021 m. birželio 11 d. priėmė ne psichologas, o psichologo padėjėjas. Tačiau Vilniaus PN pateikti duomenys patvirtina, kad psichologo padėjėjai (specialistai) turi reikiamą kompetenciją ir atitinka jiems pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Tad šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo konstatuoti jokių neteisėtų veiksmų.
15. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, sutinkamai su Aprašo nuostatomis, nuteistojo rizikos valdymas bei jam sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti ne tik visapusiškas, bet ir aprėpiantis įvarius nuteistojo rizikos veiksnius bei poreikius, todėl negalintis priklausyti išskirtinai nuo tam tikrų specialistų. Tad psichologinė intervencija yra tik viena iš sudedamųjų dalių. Socialinės reabilitacijos priemonių veiksmingumas didele apimtimi siejasi su nuteistojo įsitraukimu į šį procesą, jaučiamu poreikiu keisti savo elgesį, išspręsti konkrečias problemas, todėl darytini išvada, kad pats nuteistasis (šiuo atveju pareiškėjas) yra atsakingas už teigiamas resocializacijos proceso prielaidų kūrimą.
16. Taigi, kaip matyti iš bylos, pareiškėjo resocializacija Vilniaus PN buvo vykdoma iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
17. Pareiškėjas dar įvardija tam tikrus Vilniaus PN administracijos ir Resocializacijos skyriaus viršininkės neteisėtus veiksmus, t. y. tinkamai ir deramai nekontroliavo savo pavaldžius pareigūnus, blogai vykdė vidaus administravimą ir pan.
Tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje jau įvertinti Vilniaus PN veiksmai, susiję su ginčo nagrinėjimo ribomis; neteisėtumo fakto nenustatyta. Tad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir su tuo susijusius Vilniaus PN administracijos ir Resocializacijos skyriaus viršininkės veiksmus neteisėtais. Taip pat pareiškėjo įvardijami minėti administracijos veiksmai yra nekonkretūs, bendro pobūdžio ir deklaratyvūs. Be to, jie priežastiniame ryšyje nėra susiję su pareiškėjo nurodoma neturtine žala.
18. Iš esmės tais pačiais argumentais (sprendimo 17 punktas) atmetamas ir pareiškėjo teiginys, kad dėl minėtų Vilniaus PN veiksmų yra atsakingas ir Kalėjimų departamentas, nes netinkamai kontroliavo ir prižiūrėjo jai pavaldžią pataisos įstaigą.
Teismas Kalėjimų departamento neteisėtų ar aplaidžių veiksmų skundo nagrinėjimo ribų kontekste, t. y. kurie būtų lėmę ir Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, nenustatė. Pareiškėjo teiginiai iš esmės yra deklaratyvūs, be to, jo nurodomi Kalėjimų departamento veiksmai niekaip nėra priežastiniame ryšyje su jo prašoma priteisti neturtine žala.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniau PN yra numatyti 7 psichologų etatai, skundo padavimo metu buvo užimti 4 etatai. Vien tai, jog yra užimti ne visi psichologų etatai, kaip numato teisės aktai, nėra Kalėjimų departamento kaltė, juo labiau, neteisėti veiksmai, kurie galėtų būti pagrindas pareiškėjui priteisti prašomą žalą. Tokios bendro pobūdžio problemos niekaip nėra susijusios priežastiniame ryšyje su prašoma priteisti žala. Šiuo atveju nesvarbu kiek psichologų yra Vilniau PN, svarbu, kad visi privalomi veiksmai būtų atlikti.
19. Dar kiti pareiškėjo nurodomi galimi atsakovės atstovų veiksmai yra nekonkretūs (t. y. tiksliai ir aiškiai nėra apibrėžti laike ir vietoje bei pan.), tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
20. Apibendrinant konstatuotina, kad šioje byloje nėra nustatyti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai, tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Nors tai jau yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą, tačiau teismas dar trumpai pasisako ir dėl kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, t. y. ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, ar yra priežastinis ryšys (CK 6.247, 6.250 straipsniai).
21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
22. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo), jis labai pergyveno emociškai ir dvasiškai, verkė naktimis į pagalvę, pradėjo jį kamuoti nemiga, ko pasėkoje buvo tiesiog šoke, jog būtent jo atžvilgiu visiškai yra nevykdomi teisės aktai, yra depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, neteko apetito, nieko nesinori, buvo užsidaręs savyje, pablogėjo sveikata, paūmėjo turimos sunkios ligos, pablogėjo bendravimas su drauge J. G., psichologiškai buvo ir yra palaužtas, patyrė dvasinę skriaudą ir pan.
23. Visų pirma, pareiškėjas realiai nepateikė jokių įrodymų, kurie vienaip ar kitaip galėtų patvirtinti šiuos pareiškėjo nurodomus nusiskundimus. Teismo nuomone, šie pareiškėjo nurodomi nusiskundimai ir patirti išgyvenimai yra akivaizdžiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Neaišku kaip nepakvietimas pas psichologus dažniau nei tai buvo padaryta galėtų įtakoti ir lemti tokias pasekmes, kurias nurodo pareiškėjas. Adekvačiai vertinant situaciją akivaizdu, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra išgalvotos.
Juo labiau, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės į psichologą kreiptis savarankiškai, tačiau nuteistasis to nedarė, t. y., nesikreipė į atsakingus pareigūnus, psichologus siekdamas individualiai aptarti jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesus, Plane (jo papildyme) numatytų priemonių vykdymą, kitas su jo bausmės atlikimu susijusias aplinkybes ir pan. Pareiškėjas jokios iniciatyvos nerodė. Tad teigti, kad šie veiksmai darė kokią nors įtaką pareiškėjo savijautai ir elgesiui nėra pagrindo.
Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas dėl emocinės paramos ar psichologinių konsultacijų teikimo, susijusių su jo pergyvenimais dėl pareiškėjo nurodomų atsakovės atstovų veiksmų, nesikreipė į įstaigos psichologus. Vilniaus PN nurodė, kad kiekvienas nuteistasis, patiriantis asmeninius sunkumus, yra informuotas apie psichologinių paslaugų teikimo pataisos įstaigoje galimybes ir esant poreikiui gali kreiptis pats ar būti nukreiptas jį kuruojančio specialisto, pareiškėjas su teikiamomis psichologinių paslaugų sąlygomis yra supažindintas. Tačiau pareiškėjas, minėta, į psichologus nesikreipė.
Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų apie pareiškėjo nurodomus išgyvenimus ir patirtas būsenas, pvz., kad jį kamuoja nemiga, depresija, yra praradęs apetitą ir pan.
Tad pareiškėjo teiginiai vertintini kaip visiškai deklaratyvūs ir neturintys jokio objektyvaus pagrindo.
24. Pareiškėjo teiginiai, kad šioje byloje atsakovės atstovių veiksmai turi įtakos jo bausmės atlikimo laikotarpiui, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė. Juo labiau, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas šiuo metu jau yra atlikęs bausmę bei yra laisvėje.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė ir kitų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, t. y. neturtinės žalos ir priežastinio ryšio.
26. Taigi, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.