Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovui S. S., jo atstovei advokatei Audronei Jasinskienei, atsakovui A. V., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-669-364/2011 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims J. S. ir antstolei Redai Stašenienei dėl paskolos priteisimo ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas A. V. byloje pareiškė priešieškinį (b. l. 76-77), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 17 d. paskolos sutartį, priteisti iš atsakovo S. S. ieškovo A. V. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditorius S. S. teismui pateikė melagingus duomenis apie tai, kad skola egzistuoja. Pateiktas paskolos raštelis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų. Šioje paskolos sutartyje nėra numatytas paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolą. Tuo tarpu CK 6.870 str. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti tokią pat pinigų sumą. Pateiktas paskolos raštelis nepatvirtina kreditoriaus reikalavimo: paskolos raštelyje nėra nurodyti skolininką identifikuojantys duomenys – asmens kodas ar gimimo data, nėra nurodytas prievolės įvykdymo terminas, raštelyje nėra patvirtintas pinigų gavimo faktas, nėra skolininko parašo. Paskolos raštelyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), nėra nei A. V. gyvenamoji vieta, nei sandorio sudarymo vieta. Remiantis CK 6.870 str. 2 d., paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (realinė sutartis). Šiuo atveju jokių pinigų, kaip jau paminėta aukščiau, A. V. iš S. S. nėra gavęs. S. S. nėra pateikęs į bylą įrodymų, patvirtinančių tai, jog A. V. gavo 30 000 litų. S. S. pareikšdamas ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes konkrečiai nenurodė, kada, kokomis aplinkybėmis ir kur buvo sudarytas paskolos raštelis, kokiu būdu perdavė paskolos pinigus A. V., kaip buvo apibrėžtas paskolos grąžinimo terminas. Be to, iš paskolos raštelio turinio matyti, kad sutartis pasirašyta 2009 m. vasario 17 d., tačiau S. S. ieškinyje nurodė, kad paskolino A. V. pinigus prieš dvejus metus – 2007 m. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Skolos raštelis surašytas apgaulės būdu, pasinaudojant A. V. bejėgiška būkle. S. S. ir A. V. yra labai seni pažįstami nuo vaikystės. Paskolos raštelis buvo parašytas šalims lošiant kortomis, vartojant alkoholinius gėrimus. Raštelio tekstą A. V. diktavo S. S.. A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp ieškovo S. S. ir atsakovo A. V.. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad iš AB „Swedbank“ gautos paskolos 2007 m. birželio mėn. paskolino atsakovui 30 000 Lt, kurios atsakovas iki šiol negrąžino.

Ieškovas 30 000 Lt paskolos suteikimo atsakovui 2007 m. birželio mėn. faktą įrodinėja 2009-02-17 paskolos rašteliu, įvardintu sutartimi (b. l. 4), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 149-157), kredito sutarties išrašu (b. l. 167), savo ir trečiojo asmens žmonos J. S. paaiškinimais.

Teismas sprendė, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina paskolos gavimo faktą.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimu, sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis. Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo įrodymų įvertinimo (CPK 185 str.) ir materialinės teisės normų taikymo (CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d.).

Dėl paskolos sutarties sudarymo

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui) (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V, bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tik tai, kad 2007 m. gegužės 14 d. kredito sutartimi Nr. 07-046799-FA AB „Swedbank“ suteikė J. S. ir S. S. 104263,40 EUR kreditą iki 2032-05-14 gyvenamojo namo remontui ir aplinkai sutvarkyti (b. l. 72). 2007-06-01 į trečiojo asmens J. S. sąskaitą pervesta 63716,40 EUR, 2007-06-08 – 23169,60 EUR, 2007-06-22 – 17377 EUR (b. l. 167, 171). 2007 m. birželio 1ir 8 dienomis pervesti pinigai buvo konvertuoti į litus, tretysis asmuo mokėjo įmokas pagal šį kreditą (b. l. 117-126).

2009 m. vasario 17 d. atsakovo ranka surašytame raštelyje, įvardintame sutartimi, nurodyta „Aš A. V. a. k. gyv., (duomenys neskelbtini) pasiskolinu iš S. S. gim. (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) nuo 2009-02-17 A. V.” (b. l. 4)..

Ieškovo pateiktame paskolos raštelyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, taip pat nėra paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus paskolos davėjui, raštelis paskolos gavėjo nepasirašytas, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad šie akivaizdūs paskolos raštelio trūkumai turėjo būti įvertinti kaip paskolos raštelio neatitikimas įstatymų reikalavimams.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole telefone užfiksuotas SMS žinutės tekstas nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto paskolos raštelio surašymo metu ar po jo, t. y. nuo 2009-02-17.

Atsakovas tvirtina, kad jokių pinigų iš ieškovo jis nesiskolino nei 2007 m., nei 2009 m., nei vėliau. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš jo 30 000 Lt skolą, siekia padengti patirtus nuostolius iš nepavykusio automobilių pardavimo verslo Kirgizijoje, ieškovas ėmė paskolą gyvenamojo namo remontui, dalį paskolos panaudojo automobilių pardavimo verslui vystyti.

Šalys pripažįsta, kad ieškovas pagal 2009 m. vasario 17 d. sutartį atsakovui pinigų neperdavė nei sutarties surašymo metu, nei vėliau, todėl konstatuotina, kad atsakovas pinigų pagal minėtą sutartį negavo.

Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2007 m. birželio mėn. paskolino atsakovui 30 000 Lt (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Teismo posėdžiuose ieškovas pripažino, kad nusiuntė atsakovui į Kirgiziją tris automobius ir savo automobilį pardavimui, rūpinosi atsakovo vizomis. Tretysis asmuo atsakovo žmona J. S. taip pat teigia, kad ieškovas ir atsakovas buvo verslo partneriai, todėl labiau tikėtina, jog šalis siejo verslo santykiai, o ne paskoliniai teisiniai santykiai.

Pagal CK 6.871 str. 1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Ieškovas S. S. nepateikė atsakovo A. V. pasirašytos rašytinės paskolos sutarties dėl 30 000 Lt paskolos, suteiktos atsakovui 2007 m. birželio mėn., todėl rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 2 d., 6.871 str.).

Ieškovui neįrodžius, kad 2009 m. vasario 17 d. sutartyje nurodyta 30 000 Lt pinigų suma buvo perduota atsakovui 2007 m. birželio mėn. viduryje, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šalys sudarė paskolos sutartį (CPK 12, 178 straipsniai).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.

Ieškovas patvirtino, kad atsakovas girtavo ir dėl girtavimo prarado vairuotojo teises, todėl labiau tikėtina atsakovo paaiškinimais, jog paskolos raštelį surašė būdamas girtas bei nesuprasdamos jo esmės.

Nagrinėjamoje byloje, esant pareikštam priešieškiniui dėl 2007 m. vasario 17 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, šalims pripažinus, jog atsakovas negavo pinigų pagal šią sutartį, sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.89 straipsnio 1 dalies, CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujanti CK 6.871 straipsnio 3 dalies nustatytoms imperatyviosioms teisės normoms ir neatitinkanti būtinųjų paskolos sutarties sąlygų.

Įvertinus 2009 m. vasario 17 d. paskolos raštelio turinį (b. l. 4) ir konstatavus, kad jame neatsiskleidžia pagrindinis paskolos sutarties elementas – pinigų pagal sutartį perdavimo faktas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į šalių paaiškinimus, kad atsakovas pagal šį paskolos raštelį negavo nurodytos pinigų sumos, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles bei principus, ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais suformuotos praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, jog šalis sieja paskolos teisiniai santykiai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Byloje patirtos 115 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (b. l. 2, 200).

2010 m. vasario 9 d. nutartimi teismas atidėjo ieškovui 675 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą paduodant ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 45), o 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovui A. V. atidėjo 900 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 81).

Atsakovas 2010-07-19 sumokėjo advokatei už jos teisinę pagalbą 2 000 Lt (b. l. 102).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-14 sprendimu apeliantui A. V. suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 190).

Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina atsakovui 2 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Taip pat iš ieškovo priteistina 1690 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (1575 Lt (675+900) žyminio mokesčio bei 115 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-24961-530/2009, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko A. V. kreditoriui S. S. 30 000 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas ir priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-09-28 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 225 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 7,10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b. l. 8) .

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-28548-364-2009 matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi atnaujino skolininkui A. V. terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo paduoti ir skolininko prieštaravimus priėmė. Nustatė kreditoriui terminą ne vėliau kaip per 14 d. pateikti teismui ieškinio pareiškimą bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b. l.11).

2009 m. gruodžio 29 d. ieškovas S. S. pateikė teismui ieškinį (b. l. 35), o 2009-12-23 nustatė atsakovui terminą iki 2010-01-15 grąžinti paskolą (b. l. 104).

Teisėja 2010-02-08 rezoliucija priėmė ieškovo ieškinį, tačiau nepriėmė nutarties dėl teismo įsakymo panaikinimo, todėl teisėjų kolegija panaikina teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 5 dalis). Panaikinus teismo įsakymą ir iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0106/09/07704/1 nustačius, kad teismo įsakymas iš dalies įvykdytas, t. y. 2009-11-02 pavedimu Nr. 1489 iš skolininko A. V. išieškota kreditoriui S. S. 29 458Lt bei pavedimu Nr. 1526 išieškota 542 Lt vykdymo išlaidų antstolei, iš viso 30 000 Lt, taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimas – iš ieškovo S. S. priteistina atsakovui A. V. 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų), išieškotų vykdomojoje byloje Nr. 0106/09/07704/1 vykdant teismo įsakymą. (CPK 373 straipsnis, CPK 760 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprend ė:

apeliacinį skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 17 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp S. S. ir A. V..

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. 3620829035, 1 690 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-24961-530/2009 ir taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą – iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų), išieškotų vykdomojoje byloje Nr. 0106/09/07704/1 vykdant teismo įsakymą.