Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-354/2009

2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 26 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m gegužės 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 71 str. R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ji būtų sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 75 str.1, 2 d., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str.).

Nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš R. B. jai priteista 175,16 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš R. B. priteista 506,53 Lt žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. sausio 7 d. apie 17 val. Radviliškio rajone, kelio Panevėžys-Šiauliai 48-ame kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, ir transporto priemonės valstybinės techninės apžiūros dokumentų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,87 promilės etilo alkoholio), vairuodamas A. D. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį ,,VW GOLF“, laikini valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), važiuodamas, jo paties nurodytu 90-100 km/val, greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje važiavusią kelių transporto priemonę – automobilį ,,OPEL VECTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam G. S. ir vairuojamą G. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta ,,OPEL VECTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės nukentėjusiosios R. B. sveikata ir nežymiai sutrikdyta vairuotojo G. S. sveikata – tokiais veiksmais R. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 61.1, 61.2, 68, 172 punktų reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad ATPK 126 str. 4 d. vien už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 3 metų, o ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad vairuotojui už sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta asmens sveikata, privalomai atimama teisė vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų. Be to apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas R. B. baudžiamojo poveikio priemonę, nuosprendyje nenurodė jokių savo sprendimo motyvų, neargumentavo, kodėl neskiria kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nors specialia teise naudodamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką. Skunde taip pat nurodoma, kad R. B. teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, yra nepakankama, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, nes R. B. turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 2001 metais buvo teistas už pakartotinį transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kas rodo, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam nebuvo atsitiktinis neigiamas jo poelgis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsisakė reikalavimo priteisti iš R. B. nukentėjusiajai R. B. visą turtinę žalą.

Nukentėjusioji ir civilinės ieškovė R. B., nuteistasis R. B. bei jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam padarytą didelę turtinę žalą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kadangi priežastinis ryšys yra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą daro teismas.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 61.1, 61.2, 68, 172 punktų reikalavimus, kas buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. B. sveikata ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. S. sveikata, pagrįstai R. B. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. To neginčija ir apeliantas.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyta, kad teismas skiria BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę R. B., teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltininkas anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs (b. l. 98-101), baustas administracine tvarka (b. l. 123-124), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 219). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes skyrė nuteistajam griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, artimą maksimaliai, minėto straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai, laisvės atėmimo bausmei.

Prokuroras savo skundu neginčija nei R. B. paskirtos bausmės, nei bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, tačiau prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vietoje įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs R. B. laisvės atėmimo bausmę, pastarosios vykdymą atidėjo, o tai reiškia, kad nuteistasis gali išvengti realaus bausmės atlikimo. Dėl minėtų priežasčių ypatingai svarbiu svarstytinu klausimu tampa kitų Baudžiamajame įstatyme numatytų poveikio priemonių taikymas, padėsiančių pasiekti bausmės tikslus (BK 41 str.).

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti uždraudžiama naudotis tam tikra teise. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad R. B. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę, todėl teismas turėjo apsvarstyti tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo/netaikymo klausimą, argumentuoti savo sprendimą. Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje nenurodė jokių motyvų ir išvadų, kodėl R. B. taikoma įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kodėl netikslinga uždrausti nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones (BPK 305 str.). Kolegijos nuomone, tokie procesiniai pažeidimai teismo sprendimą daro neaiškų baudžiamojo proceso šalims.

Nuteistojo R. B. darbdavio pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi (b. l. 219). Tokiu būdu kyla aktualus klausimas, ar uždraudus R. B. vairuoti kelių transporto priemones, nebus iš jo atimta teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, kas reikštų dar vienos, Lietuvos Respublikos BK 45 str. numatytos, bausmės paskyrimą už tą patį nusikaltimą, kas prieštarautų Baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nors R. B. ir dirba įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, konkrečiu atveju, kolegijos nuomone, terminuotas uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, atitinka Lietuvos Respublikos BK 68 str. prasmę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. B. 2001 m. sausio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo teistas už tai, kad 2000 m. gegužės 31 d. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam atėmus teisę vairuoti transporto priemonę 16 mėnesių, jis 2000 m. rugpjūčio 8 d. vėl būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, už ką buvo nuteistas 100 MGL bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metams (b. l. 105). Nepraėjus nei 4 metams, 2004 m. vasario 12 d. R. B. automobiliu nuvyko į Švediją, kur buvo sulaikytas ir nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą (b. l. 110-117). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi R. B. nusikalstama veika, įvykdyta Švedijos Karalystėje, buvo perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 metams. Neatlikęs 2 metų 8 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartimi R. B. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, 2007 m. rugpjūčio 17 d. įmonėje pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi ir vėl, nepraėjus nei pusei metų, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,87 promilės, kas pagal ATPK 126 str. 4 d. atitinka vidutinį girtumo laipsnį), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužaloti du asmenys.

Be abejonės, uždraudimas R. B. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, yra susijęs su nuteistojo dabartine darbine veikla, tačiau dėl to, kas buvo paminėta ankščiau, kolegija nemano, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atims R. B. teisę dirbti tam tikrą darbą pagal Lietuvos Respublikos BK 45 str. prasmę. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad R. B. iki nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo vairuotoju-ekspeditoriumi dirbo tik neilgą laiką. Akivaizdu ir tai, kad R. B. naudojimasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, dėl ankščiau aptartų teismo sprendimų visiškai nesusijęs su jokia legalia darbine ar profesine veikla. Kuomet nuteistasis 2000 metais 2 kartus buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis transporto priemones, niekur nedirbo, iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metams, tačiau ir po to R. B. jokių pozityvių išvadų nepadarė – vėl, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, gabeno narkotinių priemonių kontrabandą.

Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad R. B. naudojimasis teise vairuoti kelių transporto priemones yra menkai pagrįstas jo darbine ar profesine veikla, todėl pritaria apelianto nuomonei pakeisti nuteistajam taikytą baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant nuteistajam naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nes tai, kolegijos nuomone, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. numatyta, kad draudimas naudotis specialia teise gali būti taikomas nuo 1 metų iki 3 metų. Šiuo atveju kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams nustatyti R. B. baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą artimą maksimaliam. Nors R. B. padarė netyčinį nusikaltimą, tačiau jo padaryta veika yra pakankamai pavojinga, todėl įstatymų leidėjas tokią veiką kriminalizavo. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame numatyta atsakomybė iš esmės už mažiau pavojingus teisės aktų pažeidimus vien už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 3 metų (ATPK 126 str. 4 d.), o Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad vairuotojui už sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta asmens sveikata, privalomai atimama teisė vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų. Šioje byloje nustatyta, kad R. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 50), sukėlė autoįvykį, kurio metu nukentėjo du žmonės – vienam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 60), kitam – nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 62-63). Kolegijos nuomone, paskyrus R. B. bausmę už padarytą nusikaltimą ir atidėjus jos vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo terminas neturėtų būti žymiai mažesnis, nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK už mažiau pavojingas veikas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas R. B. paskyrė netinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat prašė priteisti iš R. B. visą nukentėjusiajai R. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei įpareigoti nuteistąjį ją atlyginti. Kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė atsisakė reikalavimo padidinti iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydį, kolegija sprendžia klausimą tik dėl prašymo paskirti nuteistajam R. B. įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, privalomai paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Esant tokioms įstatymo nuostatoms, kolegijos nuomone, atidėjus R. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, prokuroro prašymas įpareigoti nuteistąjį atlyginti R. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 75 str. 2 d. (BPK 328 str. 1 p.).

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad R. B. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs bausmės pagal ankstesnį teismo sprendimą. Jei asmuo neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes privalo subendrinti (BK 64 str. 1 d.). Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinama su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirta bausme. Iš baudžiamoje byloje esančios Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarties matyti, kad minima nutartimi R. B. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 8 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 120). Bausmė, kurią ne visiškai atliko R. B., jam buvo paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (b. l. 118), kuria nuteistajam Švedijos Karalystės teismų sprendimais paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais (b. l. 100).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. galutinę subendrintą bausmę, skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėjo subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, bet ne su teismo nutartimi, kuria R. B. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 64 str. 1 d.), todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., buvo subendrinta su Švedijos Karalystės teismų sprendimais paskirta ir neatlikta bausme, kuri Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, už sunkų nusikaltimą – BK 199 str. 2 d. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostata, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 3 metams už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam R. B. subendrintos bausmės (dalis kurios buvo paskirta už sunkų nusikaltimą) vykdymą, neteisingai taikė minėto baudžiamojo įstatymo – BK 75 str. – nuostatas. Šios klaidos kolegija ištaisyti negali, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, t. y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir neturi teisės pabloginti nuteistojo padėtį nesant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo (BPK 320 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. R. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 metams 9 mėnesiams subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams 18 dienų, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir įpareigoti jį per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai R. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str., uždrausti R. B. 2 metus 6 mėnesius vairuoti kelių transporto priemones.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ji būtų sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.