Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-29 · Administracinė byla Nr. AS-469-131-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-29
Bylos Nr.
AS-469-131-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
A.L.K.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS14–131/07Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A.L.K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.L.K. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja 2006 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją įtraukti ją į eilę naujų žemės sklypų, neatlygintinai perduotinų piliečiams Palangos mieste; 2) suteikti jai neatlygintinai eilės tvarka 0,1675 ha ploto žemės sklypą gyvenamųjų namų statybai Palangos mieste. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu atkurti nuosavybės teises į senelio M.U. činčo teisėmis valdytą 0,3983 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr.GS-527-(3.3-3.2) paaiškino, kad naujų žemės sklypų perdavimas neatlygintinai nuosavybėn už činčo teise valdytą žemės sklypą įstatymuose nenumatytas, todėl, nesant teisinio pagrindo, jos prašymas netenkintinas. Pareiškėja, nesutikdama su minėtame rašte išdėstytu sprendimu, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nesulaukusi atsakymo, gindama savo teises ir teisėtus interesus, ji kreipėsi į teismą.

II.

2007 m. sausio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundą atsisakė priimti. Teismo konstatavimu, iš skundo turinio ir pareiškėjos formuluojamų reikalavimų darytina išvada, kad pareiškėja skundžia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr.GS-527-(3.3-3.2) suformuluotą sprendimą, kuriuo konstatuota, kad ji neturi teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į senelio M.U. činčo teisėmis valdytą 0,3983 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skundą atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 33 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos įstatymo 6 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 123, 122 punktais. Teismo konstatavimu, 2006 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr.GS-527-(3.3-3.2) pareiškėja turėjo teisę skųsti per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo dienos. Nustatyta, kad pareiškėja, gavusi apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr.GS-527-(3.3-3.2), skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, o nesulaukusi atsakymo - į teismą. Skundas teismui pateiktas 2006 m. gruodžio 15 d., praleidus įstatymo nustatytą terminą. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 53 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neprašo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas skundą priimti atsisakė. Atsisakius priimti skundą, kiti skundo trūkumai neaptarti. Sumokėtą žyminį mokestį nurodyta grąžinti.

III.

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės. Pareiškėjos manymu, teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, sudaro neteisėtas kliūtis jos įstatymo saugomų interesų gynimui. Pareiškėja pažymi, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas pagal jos kreipimąsi priimtas nebuvo, vietoj to atsakovė pasirinko kitą reagavimo į jos pareiškimą formą - atsakymą raštu. Gavusi iš atsakovės jos netenkinantį atsakymą, skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ji paruošusi vadovaudamasi skundžiamojoje nutartyje minimais norminiais aktais. Kadangi sprendimas pagal jos pareiškimą nebuvo priimtas ir nuosavybės teisė į žemę jai nebuvo atstatyta, pareiškėja mano pagrįstai, kaip numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Vyriausybės įgaliotą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėja pažymi, kad skundas buvo paduotas nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje nustatytų terminų, o negavus atsakymo, laikantis terminų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, kreiptasi į teismą. Tokiu būdu, išvada dėl termino kreiptis į teismą praleidimo yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracija nurodo su atskirojo skundo reikalavimais nesutinkanti. Atsakovė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir mano, jog pareiškėja praleido įstatymo numatytą skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateikto skundo, pareiškėja byloje skundžia atsakovės atsisakymą atkurti nuosavybės teises į senelio M.U. činčo teisėmis valdytą 0,3983 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų (tokia Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 709 yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Į Nacionalinę žemės tarnybą, apskrities viršininko administracijai atsisakius patenkinti prašymą dėl neatlygintino žemės sklypo suteikimo, kaip patvirtina byloje pateikti dokumentai, pareiškėja su skundu kreipėsi 2006 m. spalio 20 d. Duomenų, kad pareiškėja atsakymą į minėtą skundą, pateiktą Nacionalinei žemės tarnybai, gavo, bylos medžiagoje nėra. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustatyto, jog jeigu išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, skundą administraciniam teismui gali paduoti per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėja skundą dėl pažeistos teisės teismui padavė 2006 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytam administracinės procedūros užbaigimo terminui, tačiau mažiau kaip dviems mėnesiams po kreipimosi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, nepraleisdama nustatyto termino, todėl teismas jos skundą nepagrįstai atsisakė priimti. Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo (skundo priėmimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A.L.K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti, perduodant skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas