Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo G. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš nuteistojo R. B. civiliniam ieškovui G. G. priteista 489,60 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 60 centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 13 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) miestelio ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), 0,5 km nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, pagrobė šalikelėje buvusius, nukentėjusiojo G. G. pamestus daiktus – 20 Eur vertės piniginę su 446 Eur ir dokumentais – asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, traktorininko pažymėjimu, darbo pažymėjimu, SEB banko mokėjimo kortele ir įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis, tuo nukentėjusiajam G. G. padarydamas 466 Eur turtinę žalą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas D. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras M. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino R. B. kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

8. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

9. Apeliantas teigia, kad jis rado ne nukentėjusiojo G. G., o savo pamestą piniginę, bei svetimų pinigų nesisavino. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo G. G., liudytojų V. K., D. B. parodymai, apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. B. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. G. priklausantį, turtą – piniginę su 446 eurais grynųjų pinigų ir dokumentais.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo R. B. parodymus, pagrįstai sprendė, kad jo parodymai yra itin nenuoseklūs, ir padarė išvadą, jog R. B. yra linkęs neigti savo kaltę, meluoti ir visais būdais vengti jam gresiančios atsakomybės. Kaltinamasis pirmosios instancijos teisme bandė klaidinti teismą, trukdė išsiaiškinti tiesą byloje, teikė logiškai nesuderinamus ir prieštaringus paaiškinimus, ką galų gale bandė pateisinti neva prasta savo sveikatos būkle. Nuteistojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jie buvo paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl laikytini kaip nuteistojo pasirinka gynybinė pozicija, siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus.

11. Liudytoja V. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad važiavo su drauge, važiuojant netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, pamatė ant kelio besimėtančius pinigus. Draugė bandė stabdyti, tačiau jos dar praleido kelias mašinas, apsisuko ir sugrįžo į tą vietą, kur buvo pinigai. Atvažiavus prie tos vietos ten jau buvo vaikinukas (kaip paaiškėjo vėliau – R. B.), jis rankoje laikė piniginę. Ji su drauge padėjo surinkti pinigus, o draugei paklausus ar tai jo pinigai, jis atsakė, kad taip. Paskui ji rado pažymėjimą ir pažiūrėjusi į žmogaus nuotrauką pažymėjime pastebėjo, kad ten visai kitas asmuo nei buvo tas vyras. Ji jam tada pasakė, kad pažymėjimas ne jo, o jis atsakė, kad tai šiukšlė. Paskui jis staiga labai suskubo nuvažiuoti. Iš pradžių vyras nenorėjo imti pažymėjimo, bet jai pasakius, kad tegul dokumentas būna prie tos piniginės ir jam padavus – paėmė ir skubiai nuvažiavo. Pokalbio pabaigos metu jai kilo abejonių, ar tai tikrai jo pinigai, kadangi jis akivaizdžiai pasimetė paklaustas, ar jam tikrai priklauso tie pinigai ir ypač pastebėjus, jog pažymėjimas ne jo bei labai skubiai pasišalino net nepadėkojęs. Liudytoja patvirtino, kad pats pirmas iš praleistų automobilių prieš joms apsisukant, buvo automobilis, kurį vairavo R. B..

12. Liudytoja D. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) V. K. pastebėjo ant kelio besimėtančius pinigus. Ji, vairavusi automobilį, sustojo ir praleidusi kelias mašinas, apsisuko ir važiavo atgal. Atvažiavusios jau rado su didele mašina atvažiavusį, išlipusį ir stovintį vyriškį (kaip paaiškėjo vėliau – R. B.), kuris rankoje laikė piniginę. Joms paklausus, ar tai jo pinigai, jis paaiškino, kad taip, ir tuomet padėjo jam pinigus surinkti. V. K. rado pažymėjimą ir pasakė vyrui, kad jis dar pametė ir pažymėjimą, tačiau jis atsakė, kad tai ne jo, bet pažymėjimą draugei padavus pasiėmė. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad ji pamatė, kad dokumente esanti nuotrauka neatitinka to žmogaus – sunkvežimio vairuotojo, susirinkusio pinigus, išvaizdos. Ji sunkvežimio vairuotojo paklausė, kokia jo pavardė. Jis pasakė savo pavardę iš „B“ raidės, kurios dabar neprisimena. Matė, kad nuo to momento vairuotojo balsas pradėjo drebėti, jis nenorėjo imti dokumento, bet draugė vis tiek tą dokumentą jam „įbruko“. Jai kilo pagrįstas įtarimas, kad piniginė gali būti pamesta visai ne to vyriškio. Ji šio vyriškio pradėjo klausinėti, kaip tarp jo pamestų daiktų galėjo atsirasti kito žmogaus pamesti dokumentai, kaip gali būti toks sutapimas. Jis nieko nepasakė, net nepadėkojo už pagalbą renkant pinigus, o tylėdamas įlipo į sunkvežimio kabiną ir nuvažiavo.

13. Nukentėjusysis G. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad baigęs darbą (duomenys neskelbtini) su statybine technika važiavo į stovėjimo aikštelę. Turėjo piniginėje apie 450 eurų. Krovėsi akmenis į bagažinę ir ant automobilio stogo padėjo piniginę su bliuzonu. Išvažiuodamas pasiėmė tik bliuzoną, o piniginė taip ir liko ant stogo. Jam bevažiuojant už miesto, matomai, piniginė nukrito nuo stogo. Piniginės pasigedo tik (duomenys neskelbtini) ir grįžo tuo pačiu keliu atgal ieškoti. Apklausinėjo žmones daugiabučio kieme, tačiau piniginės nerado. Kitą dieną jam paskambino moteris, liudijusi teisme ir papasakojo kaip viskas buvo.

14. Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų V. K., D. B. parodymais nustatyta, kad R. B. įvykio vietoje neabejotinai rado ne savo, o nukentėjusiojo G. G. piniginę, pinigus ir dokumentus. Nors R. B., pakartotinai paklaustas įvykio vietoje buvusių liudytojų V. K., D. B. ir patvirtino, kad tai tikrai jo piniginė ir pinigai bei pasakė, jog kito asmens dokumentas yra tik atsitiktinai čia liudytojų surasta šiukšlė, tačiau tolesnis R. B. elgesys patvirtino jį supratus, jog galimai pradedama atskleisti jo daroma nusikalstama veika. Pasak liudytojų V. K., D. B., nuo dokumento kito asmens vardu ir pavarde bei nuotrauka suradimo momento, R. B. akivaizdžiai susijaudino, susinervino, jo balsas ėmė drebėti ir jis skubotai, net nepadėkojęs ir neatsisveikinęs su moterimis, pasiėmęs rastuosius piniginę ir pinigus, V. K. paduotą kito žmogaus pažymėjimą, sėdo į savo vairuotą sunkvežimį ir nuvažiavo. Taigi, liudytojos V. K. ir D. B. aiškiai patvirtino faktą, kad sunkvežimio vairuotojas paėmė ne savo asmens dokumentą, tuo pačiu pasisavindamas svetimą piniginę su buvusiais pinigais, dėl ko jis ir siekė skubiai pasišalinti iš įvykio vietos. Ta aplinkybė, kad įvykio vietoje R. B. net neskaičiavo surinktų pinigų, skubėjo išvykti, patvirtina faktą, kad jis siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos ir taip nebūti demaskuotas, jog savinasi svetimą turtą. Apelianto iškelta versija, kad pinigus jis tariamai buvo pametęs toje pačioje vietoje, kaip ir nukentėjusysis, yra nelogiška ir niekuo nepagrįsta prielaida. Nuteistasis nesugebėjo paaiškinti savo piniginės pametimo aplinkybių, pasakyti kada ir kur jos pasigedo, kaip ji galėjo iškristi ir pan.

15. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. B. klaidindamas teismą, trukdydamas išsiaiškinti byloje tiesą, teigė tarpusavyje logiškai nesuderinamus ir netgi prieštaringus dalykus, kad vienu atveju liudytojos surastas asmens dokumentas jam buvo per prievarta „įbruktas“, kitu atveju aiškino, jog neatsimena, ar tą dokumentą paėmė, dar vėliau aiškino, jog asmens dokumento nenusinešė į sunkvežimį, o po to nurodė, kad tą dokumentą išmetė.

16. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog R. B. būtent toje pačioje vietoje pametė ir savo piniginę, kurioje pasisavino svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje 2018 m. liepos 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad matomas automobilis „VW (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, vairuojamas nukentėjusio G. G., sankryžoje sukantis į dešinę pusę – į (duomenys neskelbtini) gatvę važiuoti link tilto per (duomenys neskelbtini), ant kurio stogo, kairėje pusėje prie bagažinės laikiklio matėsi piniginė. Tame pačiame vaizdo įraše matomas toje pačioje sankryžoje į dešinę sukantis geltonos spalvos sunkvežimis, pakrautas smėlio, ant sunkvežimio galinio borto užrašas „(duomenys neskelbtini)“, sunkvežimį, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, vairuoja R. B. ir ant jo vairuojamo sunkvežimio nematyti jokio daikto, panašaus į piniginę. Pažymėtina, kad tarp minėtų transporto priemonių – automobilio „VW (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimio, jokio kito automobilio nėra. Daroma išvada, kad nelogiška manyti, jog nuteistasis toje pačioje vietoje pametė piniginę, kurioje buvo rasti nukentėjusiojo pinigai ir dokumentas, todėl teismas pagrįstai apelianto versiją apie jo pamestos piniginės faktą vertino kritiškai. Pažymėtina, kad liudytojų V. K., D. B. matyta įvykio vietoje piniginės išvaizda sutapo su nukentėjusiojo G. G. nurodyta (sulenkiama) piniginės išvaizda. Taip pat sutapo nukentėjusiojo G. G. ir liudytojų V. K., D. B. duoti parodymai apie piniginėje buvusias korteles, pinigų kupiūras (10 Eur, 20 Eur, 50 Eur). Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo dokumentas buvo rastas toje pačioje vietoje kaip ir pinigai, piniginė, duoda pagrindą daryti išvadą, kad visa tai priklausė nukentėjusiajam. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad įvykio vietoje buvo surasti nukentėjusiojo piniginė, pinigai ir dokumentai ir paneigia faktą, kad visa tai priklausė apeliantui.

17. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui dėl nuteistojo sveikatos būklės, jog šiuo atveju senais medicininiais dokumentais buvo bandoma paaiškinti kaltinamojo versijoje pateiktus akivaizdžiai nelogiškus R. B. veiksmus. Teismas tinkamai atkreipė dėmesį į aplinkybes teismo proceso metu (prastą atmintį, nesugebėjimą deramai atsakyti į klausimus, pasimetimą), kadangi kaltinamasis demonstruoja tik uždavus jam nepatogius klausimus, o visais kitais atvejais jis sklandžiai ir tiksliai aiškino savo iškeltos versijos aplinkybes. Teisėjų kolegijai nekyla pagrindo abejoti kaltinamojo sveikatos būkle, kadangi teismas motyvuotai paaiškino, jog tai tik vienas iš būdų, kuriuo bandoma išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės.

18. Apeliantas mano, kad buvo be pagrindo atsisakyta atlikti ekspertizę dėl dokumentų pažeidimų mechanizmo nustatymo, nes jo banko mokėjimo kortelė buvo pažeista kai ant kelio buvo pervažiuota jo pamesta piniginė. Tačiau, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad praėjus daugiau kaip 6 mėn. po įvykio, tokios ekspertizės rezultatai neturėtų jokios reikšmės baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimui, kadangi nebūtų paneigta aplinkybė, kad kaltinamasis galėjo sąmoningai jau po 2019 m. birželio 13 d. pažeisti piniginę ir joje buvusią banko kortelę.

19. Nuteistojo manymu, net ir padarius prielaidą, kad dalis rastų ant kelio ir griovyje piniginių kupiūrų yra iš nukentėjusiojo piniginės, tokio bešeimininkio ir neadministruojamoje teritorijoje rasto turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu. Kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju skundo argumentas nepagrįstas.

20. Kolegija pažymi, kad teisės požiūriu daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai ar negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tokio bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu. Tokiais atvejais galima civilinė atsakomybė už CK 4.61 ir 4.62 straipsniuose įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymą. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis). Kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti visas daikto radimo aplinkybes, daikto savybes, kurios leidžia daiktą identifikuoti kaip pamestą, taip pat jo galimą vertę. Svetimo turto grobimą nuo radinio pasisavinimo skiria tai, jog pastaruoju atveju savininkas yra nežinomas, nors ir suvokiama, kad daiktas gali kažkam priklausyti, tačiau taip pat gali būti ir bešeimininkis, t. y. pamestas, paliktas, tokiu būdu savininkui atsisakius teisių į tą daiktą. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas vagystės būdu svetimą turtą, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. B. radęs pakelėje piniginę, pinigus ir asmens dokumentus, tarp kurių buvo ir pažymėjimas, kuriame buvo aiškiai matyti piniginės savininko duomenys (šiuos duomenis netgi prisiminė byloje apklaustos liudytojos, pažymėjimą mačiusios tik ribotą laiko tarpą), suvokė, kad pasisavina svetimą, jam nepriklausantį turtą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad jis liudytojoms melagingai nurodė esąs piniginės savininkas ir skubiai susirinkęs kelyje išsimėčiusias kupiūras iš įvykio vietos pasišalino. Taip veikdamas R. B.neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks ir negalės atgauti (pvz., negalės grįžęs į įvykio vietą jo surasti), o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo, taigi tokie nuteistojo veiksmai rodo tiesioginę tyčią pagrobti svetimą turtą.

22. Byloje neginčytinai nustačius, kad R. B. 2018 m. birželio 13 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), 0,5 km nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, pagrobė šalikelėje buvusius, nukentėjusiojo G. G. pamestus daiktus – 20 Eur vertės piniginę su 446 Eur ir dokumentais – asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, traktorininko pažymėjimu, darbo pažymėjimu, SEB banko mokėjimo kortele ir įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis, tuo nukentėjusiajam G. G. padarydamas 466 Eur turtinę žalą, jo veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

23. Skirdamas nuteistajam R. B. bausmę pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai R. B. skyrė bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui. Nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

24. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R. B. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.