- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- I-2928-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01175-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6) kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014-01-23 sprendimą Nr. 1D-996(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3438,88 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt aštuoni eurai, aštuoniasdešimt aštuoni euro centai).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad VRM sprendimu jam paskirta 1381,19 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Vadovaujantis 2010-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 straipsnio 3 dalimi, jam nuo 2010-01-01 buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Laikinojo įstatymo galiojimas buvo pratęstas dar du kartus (2012 ir 2013 metams).
Nurodė ir tai, kad 2014-12-29 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu perskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
Pareiškėjo teigimu, valstybinės pensijos mažinimas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pažeidė jo teises. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas pareigūnų ir karių valstybinėms pensijos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo pensija 2010-2013 m. buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri atitiko Konstituciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos išmokėjimo pareiškėjui.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta nuo 1999-01-01 (b. l. 17). VRM, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsniu, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede pateiktas formules, taikant paskirtos pensijos sumažinimo koeficientą (K=0,8209) (b. l. 21-22).
Pareiškėjas 2014-12-29 kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą su prašymu paskaičiuoti ir išmokėti jam neišmokėtas pensijų sumas už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2013-12-31. VRM 2015-01-23 raštu Nr. 1D-996(11) informavo pareiškėją, kad nuo 2010-01-01 valstybinė pensija jam buvo skaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taikant, pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę, apskaičiuotą perskaičiavimo koeficientą 0,8209. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijos buvo perskaičiuojamos iki 2013-12-31 (b. l. 8-9).
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskirtos ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Šiam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas. VRM apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Jeigu asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Kadangi pareiškėjui pensijos sumažinimas taikant koeficientą 0,8209 neviršijo minėtos 20 proc. ribos, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui valstybinė pensija sumažinta dideliu mastu. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl jo pensijos sumažinimo dideliu mastu nėra pagrįsti.
Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime konstatavus, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2010–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta pagrįstai, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti sumažintos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 bei panaikinti VRM 2015-01-23 sprendimą Nr. 1D-996(11), kuriuo, be kita ko, atsisakyta išmokėti pareiškėjui 2010–2013 m. susidariusią pensijos nepriemoką, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.