Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-146-538/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-09
Bylos Nr.
2A-146-538/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
V., V. B.
Atsakovas
K. I., V. I., P. I.
Trečiasis asmuo
UAB „Marių valdos“
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-146-538/2011Teisėja D. Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorijos35.4; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo V. B. (V. B.) atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovams K. I. ir V. I., atsakovų atstovui advokatui V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams K. I. ir P. I., trečiajam asmeniui UAB „Marių valdos“, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui V. B. priteisiant gyvenamąjį namą, unikalus numeris 2195-8001-7017, 1/2 sandėliuko, unikalus numeris 2195-8001-7039 su kiemo priklausiniais bei žemės sklypą, unikalus numeris 4400-0736-2930, esančius Giraitės g. 4, Klaipėda, priteisti iš ieškovo V. B. atsakovei K. I. 55 980,00 Lt piniginę kompensaciją bei priteisti iš atsakovės K. I. ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis ir atsakovai yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovai į jiems priklausantį butą, esantį antrame aukšte, patenka per ieškovui ir atsakovams priklausantį koridorių ir sandėlį. Kadangi tarp jo ir atsakovų kyla konfliktai dėl namo priežiūros, naudojimosi žemės sklypu ir jie nesutaria dėl bendro turto naudojimosi, todėl kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jis sutiko sumokėti atsakovams kompensaciją už jų turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-08 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. B. atsakovei K. I. 274,67 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad šalys įgyvendindamos savo teises, neišnaudojo visų galimybių apginti savo teises. Ieškovas žinodamas, jog ginčo patalpos priklauso ne tik ieškovui bet ir atsakovams, nenuginčija nekilnojamojo turto registre esančių duomenų dėl atsakovų daiktinių teisių į ginčo patalpas, tačiau reikalauja atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nuginčijus duomenis dėl ieškovo daiktinių teisių į ginčo patalpas, atsakovų gyvenamosios patalpos taptų izoliuotos nuo ieškovo gyvenamųjų patalpų, todėl nebeliktų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto. Be to, atsakovai įrodė, jog koridorius 1-6 (1,40 kv. m.) ir sandėlis 1-7 (1,85 kv.m.) yra vienintelės patalpos, per kurias galima patekti į atsakovams priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias antrame pastato aukšte bei atsakovai yra įgiję nuosavybės teisę į koridorių 1-6 (1,40 kv. m.) ir sandėlį 1-7 (1,85 kv.m.). Esant šalių ginčui dėl nuosavybės dalių nustatymo, daiktinė teisė turėtų būti pripažinta atsakovams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nepagristai sprendime teisėja kaltina ieškovą, kad žinodamas, jog ginčo patalpos priklauso ne tik ieškovui, bet ir atsakovams, nenuginčija nekilnojamojo turto registre esančių duomenų dėl atsakovų daiktinių teisių į ginčo patalpas, tačiau reikalauja atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės. Ieškovas pažymi, kad atsakovai neginčija ieškovo nuosavybės, o nesutinka su siūloma atidalijimo forma. Be to ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad nuginčijus duomenis dėl ieškovo daiktinių teisių į ginčo patalpas, atsakovų gyvenamosios patalpos taptų izoliuotos nuo ieškovo gyvenamųjų patalpų todėl nebeliktų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, nes iš šalių pateiktų inventorizavimo bylų duomenų matyti, kad patalpos pirmame aukšte su indeksais 1-1, 1-4, 1-6, 1-7 pagal planus turi duris (išėjimus) į bendrą patalpą 2,95 kv. m., kurioje randasi laiptinė į mansardą, todėl šiuo metu savavališkas uždarymas šių angų yra neteisėtas ir negali būti įteisintas. Taip pat ieškovas pažymi, kad pateikė ieškinį dėl turto atidalijimo, o ne dėl nuosavybės ginčo į patalpas, todėl jo manymu, teismas išėjo už ieškinio ribų ir sprendė klausimus dėl nuosavybės teisės į patalpas. Teismas nesivadovavo nuostata, kaip surasti teisinga būdą atidalyti nuosavybę ir išrinkti galimybę palikti atsakovus vieninteliais savininkais, išmokant ieškovui kompensaciją arba pasiūlant kartu parduoti turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo siūloma atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės forma, nes ieškovas įsigydamas nekilnojamąjį turtą žinojo visas sąlygas ir su jomis sutiko. Be to atsakovai nesutinka ir su jų turto įvertinimu, kurio kaina jų manymu sumažinta mažiausiai tris kartus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1993 m. kovo 16 d. atsakovai pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 36/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 51,01 kv.m. Iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad koridorius, plane pažymėtas 1-6 (1,40 kv.m.) ir sandėlis, plane pažymėtas 1-7 (1,85 kv.m.) yra įtraukti ir į ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį plotą ir į atsakovams nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį plotą.

Ginčas tarp šalių kilo dėl atidalijimo patalpų, t. y. koridoriaus ir sandėlio, kurios nuosavybės teise priklauso abiem šalim.

Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinat pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t. y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas, t. y. namas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas, kaip 2 butų pastatas, todėl nepriklausomai nuo to, kad ginčo patalpos, t. y. koridorius ir sandėlis įregistruoti kartu abiem butam, tačiau joks šių patalpų atidalijimas negalimas. Faktiškai pagal dabartinę padėtį, pagal 2010-04-19 Neeilinės apžiūros aktą Nr. 1, matyti, kad ginčo laiptine naudojasi tik antro aukšto gyventojai, praėjimo iš laiptinės į pirmo aukšto buto patalpas nėra, butai yra realiai atskirti, todėl nesant tarp šių dviejų butų bendrų patalpų negali būti sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo, nes tai nėra bedra dalinė nuosavybė. Be to, pažymėtina, kad pagal LR CK 4.80 str. 2 d., net ir tuo atveju jei laikyti bendra dalinė nuosavybe, nesutariant dėl atidalijimo būdo pirmiausia daiktas padalijamas natūra, ir tik nesutarus dėl šio atidalijimo būdo būtų galima spręsti kompensacijos klausimą. Šiuo atveju yra galimybė atidalinti turtą natūra, kas realiai yra padaryta. Todėl tenkinti ieškinio dalį dėl gyvenamojo namo atidalijimo nėra pagrindo. Be to, iš byloje apteiktų Registro centro duomenų matyti, kad ieškovui nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka ir ji įregistruota. Ieškovui nepateikus jokio kito projekto, keisti nustatytą tvarką ar atidalyti ieškovui atitenkančią žemės sklypo dalį nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš jo priteistinos atsakovės turėtos 1500 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš V. B. 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei K. I..

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Irma ČuchrajRimvida Zubernienė