- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-181-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:
1.1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn. XXX G. B., taip pat N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
1.2. G. B. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus:
1.2.1. 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „N“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 1033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 Eur – po kokaino realizacijos;
1.2.2. 2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinių medžiagų – kokaino – supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „C“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „B, model Z“, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;
1.2.3. 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šešias konservų dėžutes su labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „R“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 Eur kokaino pardavimo sumos – 10 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (29 t., 95-98 b.l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d. (29 t., 135-136, 137-138 b.l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d. (30 t., 28-31 b.l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 10 d. (30 t., 63-65 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas taip pat pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 10 d. (32 t., 154-156 b.l.).
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo G. B. gynėja advokatė S. Balčiauskaitė skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir G. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti.
4.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 10 d. nutartyje paskirti G. B. kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui konstatavo, jog toks terminas pakankamas atlikti procesinius veiksmus su įtariamuoju ir surinkti įtarimą pagrindžiančius duomenis. Tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmusiam teismui nebuvo pateikta jokia papildoma medžiaga, pagrindžianti G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Gynėjos nuomone, teismas nutartyje formaliai išvardino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir galimai toje veikoje dalyvavo G. B.. Pasak gynėjos, nė vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūrų, pareigūnų tarnybiniuose protokoluose ir kitoje medžiagoje taip pat nėra užfiksuotas jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių G. B. kaltę. Iš esmės kaltinamojo kaltė grindžiama tik kito įtariamojo V. V. parodymuose esančiu vienu sakiniu, kad jo žiniomis, narkotines medžiagas su N. M. pakavo G. B.. Gynėjos nuomone, šie V. V. parodymai negali būti pakankamas pagrindas teigti, jog G. B. dalyvavo pakuojant narkotines medžiagas. V. V. pozicija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli, nuolat kito, pastarasis aktyviais veiksmais siekė išvengti atsakomybės, bandydamas kaltę perkelti kitam asmeniui, todėl manytina, kad galimai apkalbėdamas G. B. siekia sušvelninti savo atsakomybę. Be to, V. V. neigia dalyvavęs narkotinių medžiagų pakavime, tai reiškia, kad jis negalėjo žinoti nurodytų aplinkybių. Taigi, vien tik kito kaltinamojo, turinčio tikslą apkalbėti kitus asmenis, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti, parodymai, negali būti laikomi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais G. B. dalyvavimą organizuotoje grupėje ar nusikalstamoje veikoje. Kaltinimas, kuris grindžiamas vien tik prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais faktais, nusikalstamos veikos pavojingumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo. Atsižvelgdama į kardomųjų priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, gynėja teigia, jog, pabaigus ikiteisminį tyrimą ir perdavus bylą į teismą, juo labiau, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino baudžiamoji byla dar nėra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, G. B. turi būti paleistas į laisvę, o jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas turi būti panaikinta.
4.2. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog G. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas nesvarstė galimybės G. B. paskirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
4.3. Pasak gynėjos, teismas nepagrįstai G. B. išvykas į A. įvertino kaip ryšių turėjimą užsienyje, tokių ryšių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Ta aplinkybė, jog G. B. vykdavo pas tėvą į A. ilsėtis, jokiu būdu nepatvirtina, kad jis turi ryšių užsienyje ir gali pasislėpti. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog jo tėvas L. B. A. yra suimtas. Todėl G. B. netgi ir neturėtų jokių galimybių vykti pas tėvą, juo labiau, kad pasaulyje paskelbta pandemija ir judėjimas tarp valstybių yra ribojamas. Taigi vien ta aplinkybė, kad G. B. keliavo, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtų jokių ikiteisminio tyrimų, nesuteikia pagrindo manymui, jog jis turi ryšių užsienyje ir dėl to gali slėptis nuo teismo. Pažymima, kad iš Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato pažymos matosi, jog 2019 m. kovo 27 d. G. B. dalyvavo liudytojo apklausoje, tai, pasak gynėjos, patvirtina, kad jis kviečiamas atvyko pas pareigūnus, nesislėpė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad keliavimui ne Europos Sąjungos teritorijoje yra reikalingas pasas, vizos, todėl G. B. išvykimas iš Lietuvos būtų visiškai užkardytas, paėmus iš jo asmens dokumentą – pasą.
4.4. Gynėja pažymi, kad G. B. buvo išduotas Europos arešto orderis tik tikslu sugrąžinti kaltinamąjį į Lietuvą, nes jis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, tačiau ne dėl to, kad kaltinamasis slapstėsi. Gynėjos nuomone, pažeidus procesinės teisės normas vien tik dėl Europos arešto orderio gavimo G. B. buvo pripažintas įtariamuoju.
4.5. Gynėjos nuomone, teismas suabsoliutino aplinkybę, jog už galimai padarytą nusikalstamą veiką gresia griežta laisvės atėmimo bausmė ir nepagrįstai konstatavo, kad jos pakanka manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėja nurodo, kad G. B. gyvena Lietuvoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina mažametį vaiką, palaiko glaudžius ryšius ir su seserimi bei kitais artimaisiais giminaičiais. Šiuo metu dėl paskelbto karantino socialiniai ryšiai yra ribojami, artimieji negali lankyti G. B., jo skambučiai šeimos nariams ir giminaičiams taip pat ribojami. Todėl, pasak gynėjos, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai paneigia išvadą, kad dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės jis rizikuos ir atsisakys socialinių ryšių.
4.6. Be to, dėl karantino ir uždarytų darželių G. B. sutuoktinė negalėjo grįžti į darbą, privalėjo pratęsti motinystės atostogas, šiuo metu ji jokių pajamų negauna. Tai dar viena priežastis dėl kurios G. B. nebėgtų ir nesislėptų, o rūpintųsi savo šeima. G. B. turi aukštąjį išsilavinimą, darbingas, iki suėmimo jis vykdė veiklą, todėl paskyrus kitas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą – jis galėtų dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo.
4.7. Skunde pažymima, kad G. B. yra teigiamai charakterizuojamas, būdamas suimtas jis elgiasi pavyzdingai, buvo skatintas, taip pat jis išklausė X tardymo izoliatoriuje vedamus kursus, kurie teigiamai įtakojo jo asmenybę.
4.8. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių G. B. turi būti laikomas suimtas ilgą laiką. Šiuo atveju taikydamas G. B. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą teismas pažeidžia proporcingumo principą. Gynėjos nuomone, atsižvelgiant į jo savybes, charakteristiką, socialinis ryšius, šeimyninę padėtį, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir G. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą (G. B. nustatant griežtus apribojimus), asmens dokumento paėmimą ir užstatą (G. B. artimieji sutinka sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą).
5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo G. B. gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės suėmimo terminą.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ne tik kito kaltinamojo V. V. parodymuose, kaip nurodoma skunde, bet ir liudytojų E. K., V. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, kratos protokole, specialisto išvadoje Nr. 140-(2583)-IS1-2740 bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis G. B. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Todėl skundo argumentai, susiję su baudžiamosios bylos duomenų vertinimu, atmetami. Tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje bei ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis bus sprendžiamas kaltinamojo G. B. kaltės klausimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo duomenis ir spręsdamas klausimą dėl G. B. suėmimo termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Šioje proceso stadijoje pakanka surinktų duomenų pagrįstam manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.
9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
10. Šiaulių apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą – bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodyto suėmimo pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.
11. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11.1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. G. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pažymėtina, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Priešingai nei nurodoma skunde, bausmės griežtumą teismas būtent ir įvertino kartu su kitomis aplinkybėmis.
11.2. Teismas įvertino didžiąją dalį skunde nurodomų aplinkybių – G. B. vedęs, iki suėmimo dirbo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (30 t., 15, 16, 18, 21, 22, 23 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, taip pat ir kitos skunde nurodomos aplinkybės (G. B. turi mažametį vaiką (30 t., 17 b.l.), palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais ir artimais giminaičiais, tardymo izoliatoriuje jis elgiasi pavyzdingai, skatintas) teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, jog jis saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybės. Tokios tikimybės nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad dėl paskelbto karantino uždarytų darželių G. B. sutuoktinė privalėjo prasitęsti motinystės atostogas ir dėl to negauna jokių pajamų, todėl paleistas iš suėmimo kaltinamasis galėtų dirbti ir prisidėti prie šeimos gerovės. Pažymėtina, kad aptartoms aplinkybėms negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
11.3. Spręsdamas klausimą dėl suėmimo pagrindo buvimo teismas įvertino ir kaltinamojo ryšius užsienyje. G. B. ne kartą lankėsi A. pas tėvą (30 t., 6-10 b.l.), lankėsi ir kitose P. A. valstybėse (30 t., 11-14 b.l.), kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdoma tarptautinė paieška dėl A. galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikų kontrabanda, veikiant organizuota grupe (29 t., 4, 5, 7, 9-10, 12-13 b.l.), be to, jam buvo išduotas Europos arešto orderis (29 t., 103-107 b.l.). Iš bylos duomenų matosi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskyrė G. B. kardomąją priemonę – suėmimą. Gavus duomenų, kad kaltinamasis yra sulaikytas Lenkijos Respublikoje, remiantis minėta nutartimi, kuria G. B. paskirtas suėmimas, buvo išduotas Europos arešto orderis. Skunde nurodoma, kad Europos arešto orderis buvo išduotas siekiant susigrąžinti Lenkijoje sulaikytą G. B.. Galima su tuo sutikti, tačiau svarbu ir tai, kad Europos arešto orderiu kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lenkijos Respublikoje G. B. buvo sulaikytas vykdant jo tarptautinę paiešką dėl A. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. B. turi ryšių užsienyje ir, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, jis taip pat gali slėptis nuo teismo ir užsienyje. Šios išvados nepaneigia gynėjos skunde nurodomos aplinkybės nei tai, kad šiuo metu A. kaltinamojo tėvas yra suimtas, nei tai, jog dėl paskelbto karantino G. B. yra apribotos galimybės išvykti į užsienio valstybes. Taikomas laikinas judėjimo tarp valstybių apribojimas nesudaro pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje G. B. neturės galimybės slėptis nuo teismo. Pažymėtina, kad karantino sąlygos jau yra švelninamos, taip pat ir ribojimai Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies.
12. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, jo asmenybę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą G. B. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam G. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.