Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (2010-03-20 KET pažeidimai sukėlę U. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. kovo 20 d. apie 15 val. 40 min., I. B., kelio Aristava - Kėdainiai - Cinkiškis 8 kilometre, Kėdainių miesto J.Basanavičiaus gatvėje, vairuodama automobilį ,,Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdama į važiavimo sąlygas privalėdama pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ((duomenys neskelbtini) p.), neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį, atsitrenkė į priešais važiavusį ir sustojusį priešais pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo automobilį ,,Peugeot 306“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. M., dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio ,,Peugeot 306“, v.n. (duomenys neskelbtini), keleivei U. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji I. B. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. kovo 20 d. apie 16 val. važiuodama automobiliu Honda J.Basanavičiaus gatve iš miesto centro link autobusų stoties, sustojo ties šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja prie Ramybės skvero aikštelės. Priekyje jos stovėjo automobilis Peugeot. Pajudėjus nuo perėjos, automobilis Peugeot pavažiavęs iki sekančios perėjos, buvusios už maždaug 50 metrų, staiga stabdė ir ji nespėjusi sureaguoti, savo vairuojamu automobiliu trenkėsi į priekyje sustojusį Peugeot. Pripažįsta, kad buvo nusukusi žvilgsnį į šalį, todėl nespėjo sureaguoti. Parodė, jog pradėjus važiuoti nuo vienos perėjos prie kitos, ji išlaikė saugų atstumą tarp automobilių ir važiavo ne didesniu nei 30 km/h greičiu. Po susidūrimo prie jų iš karto privažiavo policijos automobilis. Netrukus atvažiavo ir greitoji, kuri išsivežė Peugeot buvusią mergaitę. Paaiškino, jog ji Peugeot vairuotoją I. M. pažinojo, kadangi jos abi dirbo vienoje įmonėje. Policijos pareigūnai pasakė, jog reikės užpildyti deklaraciją. Seną deklaraciją jai atvežė brolis. Supildžius deklaraciją išsiskyrė. Po kelių valandų pas ją į namus atvyko I. M. bei jos perrašė duomenis apie avariją į naujo pavyzdžio deklaraciją. Deklaracijoje pažymėjo, kad nukentėjusiųjų nėra, kadangi I. M. tai patvirtino. Parodė, kad ji visiškai pripažįsta savo kaltę dėl autoįvykio, tačiau mano, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne dėl jos kaltės, t.y. mano, kad nukentėjusioji, važiavusi neprisisegusi saugos diržo, kaklo raumenis patempė tuomet kai Peugeot staiga stabdė prieš perėją, o ne tuomet kai ji atsitrenkė į Peugeot. Nesutinka atlyginti nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos, kadangi suma per didelė, be to ji nepripažįsta savo kaltės dėl nukentėjusiosios sužalojimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji I. B. savo kaltę pripažino tik dalinai, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų bei teismo medicinos eksperto parodymais, bylos duomenimis ir pateiktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji U. G. parodė, kad 2010 m. kovo 20 d. apie 15 val. 40 min. ji mamos I. M. vairuojamu automobiliu Peugeot važiavo J.Basanavičiaus gatve iš miesto centro link autobusų stoties. Prie Ramybės skvero aikštelės sustojo ties šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. Užsidegus žaliai šviesai, pajudėjo į priekį, link kitos – nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Likus iki perėjos apie 20 metrų ji pamatė kaip į perėją išėjo žmogus ir mama ėmė stabdyti automobilį. Stabdė iš lėto, nes žmogų matė iš toliau. Vos tik sustojo iš karto pajuto smūgį į automobilio galą - paskui važiavęs automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Nuo smūgio jų automobilis kelis metrus įvažiavo į perėją, o per perėją ėjęs žmogus vos spėjo atšokti nuo automobilio. Po smūgio taip pat iškrito automagnetola. Mama jai išlipti iš automobilio neleido, kadangi ją ištiko šokas bei pradėjo skaudėti kaklą. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos automobilis, medikai jai ant kaklo uždėjo įtvarą ir išsivežė ją į ligoninę. Pripažino, kad automobiliu važiavusi neprisisegusi saugos diržo, kadangi tuo metu jis buvo užsikirtęs. Ligoninėje jai padarė tyrimus bei pakeitus kaklo įtvarą, išleido ją į namus. Įtvarą jai teko nešioti 3 savaites, dėl ko ji patyrė nepatogumus, be to ji negalėjo pilnai lankyti pamokų, buvo apribotas jos bendravimas su draugais, po avarijos bijo važiuoti automobiliu, todėl prašo priteisti iš kaltinamosios 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir liudytoja I. M. parodė, kad 2010 m. kovo 20 d. apie 16 val. ji automobiliu Peugeot važiavo Kėdainių miesto J.Basanavičiaus gatve, nuo miesto centro link stoties. Automobilyje važiavo abi jos dukros sėdėjusios ant galinės mašinos sėdinės bei jos mama, sėdėjusi automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Ties Ramybės skveru ji sustojo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, po ko pajudėjo link kitos perėjos. Važiavo lėtai, kadangi buvo piko laikais ir visi automobiliai judėjo lėtai vorele. Iš toli, per maždaug dviejų automobilių atstumą, pamačiusi į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją išeinantį žmogų, perjungė žemesnę pavarą ir pradėjo iš lėto stabdyti. Sustojo prieš perėją ir tuoj pat pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Suprato, kad paskui važiavęs automobilis Honda trenkėsi į jos automobilį. Po smūgio jos automobilis kelis metrus pavažiavo į priekį ir užvažiavo ant perėjos, o per perėją ėjęs žmogus vos spėjo atšokti į šoną Išlipus iš automobilio, per pėsčiųjų perėją ėjo pėsčiasis, todėl ji vairuojamą automobilį stabdė. Išlipusi pamatė, kad į jos mašiną Hondą vairavusi I. B., kurią ji pažinojo, kadangi kartu dirbo vienoje įmonėje. Tuoj pat prie jų privažiavo policijos automobilis, kurį ji matė važiuodama per galinį veidrodėli, t.y. policijos automobilis važiavo per kelis automobilius už jos. Kadangi dukra U. G. skundėsi, kad jai skauda kaklą, policijos pareigūnai iškvietė greitąją. Atvykusi greitajai medikai uždėjo įtvarą ant kaklo ir dukrą išsivežė. Policininkams patarus, ji su I. B. supildė įvykio deklaraciją, kurią atvežė I. B. brolis. Kadangi deklaracija buvo sena, tai vėliau ji iš degalinės paėmė naują bei nuvykus pas I. B. į namus deklaraciją perrašė. Nukentėjusiųjų deklaracijoje nenurodė, kadangi taip patarė policijos pareigūnai. Pripažino, jog dukra važiavo neprisisegusi saugos diržo, kadangi tokio įpročio nebuvo. Paaiškino, jog dukra po autoįvykio tris savaites nešiojo įtvarą, dėl patyrė nepatogumus. Ieškinyje nurodė 10000 Lt sumą, kadangi tiek vertina padarytą neturtinę žalą.

Liudytojai L. R. ir V. B. parodė, jog po to kai automobiliai pajudėjo J.Basanavičiaus gatve nuo reguliuojamos pėsčiųjų perėjos link autobusų stoties, eismas vyko lėtai – iki 40 km/h, kadangi automobiliai važiavo vorele vienas paskui kitą. Liudytojas V. B. parodė, jog nukentėjusiosios automobilis važiavo priekyje jų automobilio, maždaug per 4 automobilius ir kuomet automobilis Peugeot sustoje prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią už 92 metrų nuo prieš tai buvusios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis matė. Tvirtina, jog I. M. vairuojamas automobilis Peugeot stabdė iš lėto, tolygiai, likus apie 20 metrų iki perėjos, aiškiai matant, jog į perėją išėjo žmogus, bei prieš perėją automobilis sustojo. Jis taip pat, iš toliau - būdamas už kaltinamosios automobilio, matė į perėją išeinantį žmogų todėl ir kaltinamoji privalėjo matyti ir perėją, ir į gatvę išeinantį pėsčiąjį bei imtis priemonių savalaikiam stabdymui. Liudytojai parodė, kad greitoji buvo iškviesta nukentėjusiajai nepilnametei pasiskundus skausmais kaklo srityje, tačiau neesant akivaizdžių sužalojimų operatyvinės grupės nekvietė bei neesant ginčo dėl autoįvykio kaltininko, pasiūlė moterims užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo į tai, jog U. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilęs dėl autoįvykio metu nukentėjusiajai padaryto kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinių raiščių patempimo. Akto dėstomojoje dalyje – prie medicininių dokumentų duomenų nurodoma „susidūrus dviem automobiliams galva staiga palinko į priekį“. Akto išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusiajai U. G. sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. ir eismo įvykio metu, dėl staigaus stuburo kaklinės dalies persilenkimo (b.l. 28-29).

Teismo medicinos ekspertas V. B. patvirtinęs pateiktą išvadą dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo, patikslino akte nurodytus medicininių dokumentų duomenis, kad sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas, pastarosios galvai staiga palinkus į priekį, nurodydamas, kad autoįvykio metu nukentėjusiosios galva po smūgio į automobilio galine dalį, staiga pasislinko atgal ir tik po to į priekį. Patvirtino, jog sveikatos sutrikdymas - kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinių raiščių patempimas buvo sąlygotas autoįvykio. Paaiškino, kad nukentėjusiajai (jauno organizmo) po gydymo ypatingų pasekmių nekils, patempti kaklo raiščiai atsitaisys.

Iš byloje pateikto eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Kėdainių m., J.Basanavičiaus gatvės nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kelio Aristava – Kėdainiai - Cinkiškis 8 kilometras (b.l. 3-7).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose nurodyta, kad: automobiliui ,,Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini) , sugadinta priekinė kėbulo dalis – priekinis bamperis, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, priekinis valstybinis registracijos numeris, gi automobiliui ,,Peugeot 306“, v.n. (duomenys neskelbtini) , sugadintas galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas, galinis valstybinis registracijos numeris (b.l. 8-11, 16-17).

Iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, jog autoįvykis kilo 2010-03-20 15 val. 40 min. Kėdainių m. J.Basanavičiaus gatvėje, I. B. jos vairuojamu automobiliu ,,Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkus į I. M. vairuojamo automobilio ,,Peugeot 306“, v.n. (duomenys neskelbtini) , galine dalį (b.l. 22).

Byloje pateiktas draudimo liudijimas nurodo į tai, kad I. B. automobilis ,,Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini), yra draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ERGO Lietuva (b.l. 15).

UADB ERGO Lietuva atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant bendrovės atstovui bei nurodant, jog automobilis ,,Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini) , yra draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu standartinėmis sąlygomis. Nurodoma, jog dėl draudimo išmokos į bendrovę niekas nesikreipė (2010-09-09 raštas Nr. 05-2145).

Pateiktų byloje įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamoji I. B. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiktą, t.y. kad ji 2010 m. kovo 20 d. apie 15 val. 40 min., kelio Aristava - Kėdainiai - Cinkiškis 8 kilometre, Kėdainių miesto J.Basanavičiaus gatvėje, vairuodama automobilį ,,Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdama į važiavimo sąlygas privalėdama pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ((duomenys neskelbtini) p.), neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį, atsitrenkė į priešais važiavusį ir sustojusį priešais pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo automobilį ,,Peugeot 306“, (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. M., dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio ,,Peugeot 306“, v.n. (duomenys neskelbtini), keleivei U. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamosios I. B. kaltė įrodoma: nukentėjusiosios U. G., liudytojų I. M., L. R. ir V. B. parodymais, patvirtinančiais, jog kaltinamosios vairuojamas automobilis Honda trenkėsi į jau sustojusį prie perėjos automobilį Peugeot, kuris sustojo praleisti per perėją einantį pėsčiąjį; teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, teismo medicinos eksperto parodymais, patvirtinusiais išvadą bei nurodžiusiais, jog sveikatos sutrikdymas nukentėjusiai buvo padarytas autoįvykio metu nukentėjusiosios galvai po smūgio į automobilio galine dalį, staiga pasislinkus atgal ir tik po to į priekį, taip pat eismo įvykio deklaracija, kurioje kaltinamoji I. B. pripažino savo kaltę dėl autoįvykio, bei įvykio vietos, fiksavusios pėsčiųjų perėją ir prieigą prie jos, transporto priemonės apžiūrų, fiksavusių autotransporto priemonių apgadinimus, protokolais. Teismui nekelia abejonės sąsaja tarp kaltinamosios veikos, sukėlusios autoįvykį ir autoįvykio metu kilusių pasekmių, t.y. nekelia abejonės, jog kaltinamoji I. B. pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus, t.y. neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį ir to pasekmėj nespėjusi sureaguoti, atsitrenkė į priešais važiavusį ir sustojusį priešais pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo automobilį ,,Peugeot 306“, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio ,,Peugeot 306“ keleivei U. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji kaltę dėl autoįvykio pripažįsta, tačiau neigia jos autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Teismas laiko, jog nepagrįstas yra kaltinamosios manymas, kad esamoje situacijoje (duomenys neskelbtini) p. nurodė į tai, kad kaltinamoji, atsižvelgdama į važiavimo sąlygas privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tokią kliūtį įvardindama kaip priekyje važiuojantį automobilį. Teismas pažymi, jog pagal (duomenys neskelbtini) p. kliūtimi nurodytoje situacijoje turėtu būti laikomas ne priekyje važiuojantis automobilis iki eismo įvykio, o nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir prie jos praleisti pėsčiąjį sustojęs automobilis. Kaltinamoji privalėjo matyti perėją, per ją einantį pėsčiąjį bei pagal tai pasirinkti saugų važiavimo greitį bei saugų atstumą iki kliūties. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamoji pripažindama savo kaltę dėl autoįvykio, t.y. pripažindama, jog buvo nusukusi žvilgsnį į šalį, todėl nespėjo sureaguoti į staiga sustojusį priešais pėsčiųjų perėją automobilį ir savo vairuojamu automobiliu trenkėsi į priekyje sustojusį Peugeot, iš esmės pripažino savo kaltę ir dėl šio autoįvykio metu sukeltu pasekmių. I. B. savaip interpretuodama (duomenys neskelbtini) p. nuostatas, siekia sušvelninti savo atsakomybę bei nurodydama į tai, jog nors ji ir yra kalta dėl autoįvykio, tačiau nėra kalta dėl nukentėjusiosios sužalojimo, pateikia ne logiškus ir jokiais įrodymais nepagrįstus samprotavimus. Taip kaltinamoji nurodo, kad ji laikėsi saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio Peugeot, tačiau pastarajam staiga stabdant prieš perėją, nukentėjusioji patiria sužalojimą, t.y. kaltinamoji aiškina, jog nukentėjusioji sužalojimus patyrė ne dėl jos veikos, kuomet ji nesureagavusi į priekyje sustojusį automobilį trenkėsi į jo galinę dalį, bet kuomet Peugeot automobilio vairuotojai staiga stabdant, jo keleivė – nukentėjusioji U. G. staiga lenkėsi į priekį ir būtent tuo metu patyrė kaklo raiščių patempimus. Tačiau tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja pačiam nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmui (pagal fizikos dėsnius po smūgio į automobilio galą galva pajuda atgal nevalingai, dėl esamo netikėtumo faktoriaus, fi esant stabdymui galva linksta į priekį ir tuo metu kaklo raumenys įsitempia ir taip apsaugo raiščius nuo trauminio poveikio) bei liudytojų I. M., L. R. ir V. B. parodymams, nurodantiems į savalaikį, lėta automobilio Peugeot sustojimą prieš pėsčiųjų perėja. Ekspertas V. B. patvirtino, jog nukentėjusiajai U. G. padarytas sužalojimas - kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinių raiščių patempimas buvo sąlygotas autoįvykio, kuomet autoįvykio metu nukentėjusiosios galva po smūgio staiga pasislinko atgal ir tik po to lenkėsi į priekį, t.y. po smūgio į galinę automobilio dalį. Nekelia abejonės ir tai, kad staigaus stabdymo negalėjo būti ir dėl didelio eismo apkrovimo, kuomet automobiliai važiavo lėtai „piko“ metu, vorele vienas paskui kitą. Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog priežastinis ryšis tarp kaltinamosios veikos (Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų pažeidimas) ir nukentėjusiajai kilusių pasekmių (nesunkus sveikatos sutrikdymas) visiškai įrodytas ir kaltinime nurodyta kaltinamosios I. B. veika pagal BK 281 str. 1 d. yra kvalifikuota pagrįstai ir teisingai. Teismas pripažįsta aplinkybę, jog nukentėjusioji taip pat pažeidė KET 60 p. reikalavimus, t.y. eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, tačiau ši aplinkybė nėra autoįvykio priežastimi ir įtakoja tik pasekmes susijusias su žalos atlyginimu.

Teismas, skirdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajai I. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kitas BK 54 str. nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamoji I. B., pažeidusi KET reikalavimus, įvykdė neatsargų nusikaltimą, kurio metu nepilnamečiui asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamoji nusikalstamą veiką įvykdė būdama neteista ir neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų. I. B. dirba. Nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino. Išdėstytos aplinkybės bei tai, jog kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nurodo į tai, jog kaltinamajai negali būti taikytina švelniausia bausmės rūšis – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, taip pat nėra pagrindo taikyti ir griežtesnių – arešto ar laisvės atėmimo bausmių, laikant, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai taikant vidutinio švelnumo bausmę - baudą. Taip pat, aukščiau išdėstyto pagrindu bei atsižvelgus į tai, jog kaltinamoji grubiai pažeidė KET reikalavimus, kas sąlygojo kito asmens sužalojimą, teismas laiko esant reikalingu taikyti BK 67 str. 2 d. 1 p. bei 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones, kuri taikoma kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).

Nukentėjusiosios U. G. pareikštas ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nustačius, jog kaltinamoji I. B. yra drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB ERGO Lietuva, draudimo bendrovė laikytina atsakovu šioje byloje ir neša atsakomybę draudimo sutarties, CK 6.254 str., 6.1018 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių pagrindais. Pažymėtina, jog kaltinamoji turi pareigą atlyginti žalą tiek, kiek nustatyta žala viršija numatytą draudimo sutartyje. Teismas pripažįsta nukentėjusiosios U. G. teisę į ieškininių reikalavimų patenkinimą, kadangi nekelia abejonės, jog nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė stresą bei išgąstį, ji juto skausmą bei dėl kaklo raiščių patempimo jautė nepatogumus bei diskomfortą. Tačiau spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas įvertina ir tas aplinkybes, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai U. G. liekamųjų pasekmių jos sveikatai nėra ir jos nėra prognozuojamos, nukentėjusiosios nedarbingumas (negalėjimas lankyti mokyklos) buvo sąlyginis ir priklausė nuo nukentėjusiosios noro eiti į mokyklą bei tuo metu buvusios savijautos (mokyklos pažyma apie praleistas pamokas, b.l. 32), į gydimosi trukmę, taip pat į pačios nukentėjusiosios bei jos įstatyminės atstovės kaltę, pasireiškusią KET pažeidimu, numatytu KET 60 p. bei nustatančiu pareigą važiuoti tik su prisegtu saugos diržu, kas galėjo turėti įtakos ir sveikatos sutrikdymo sunkumui, kadangi nukentėjusioji važiavo bei eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas laiko, jog nukentėjusiosios prašoma priteisi 10 000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė bei nepagrįsta, todėl mažintina iki 1500 Lt, žalos atlyginimą priteisiant iš UADB ERGO Lietuva (draudimo sutartis bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato neturtinės žalos atlyginimo ribą iki 1000 EUR).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (2010-03-20 KET pažeidimai sukėlę U. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir paskirti jai 20 MGL – 2600 litų dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 68 str. bei uždrausti I. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerių (1) metų laikotarpiui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Priteisti iš UADB ERGO Lietuva nukentėjusiosios U. G. naudai 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš I. B. valstybės naudai 13,99 Lt proceso išlaidų.

Išaiškinti nuteistajai, kad jai skirta bauda turi būti sumokėta per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.