Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti pagal individualią veiklą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J., 2024 m. liepos 30 d. apie 13.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji E. J. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. liepos 30 d. ją paliko vaikinas, buvo labai susijaudinusi ir apie 4 val. ryto išgėrė 300 ml degtinės. Baigusi darbą, apie 12.30 val., sėdo už vairo ir automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo. Oslo gatvėje jos automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė, ar ji vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai stovėjo sustabdę kitą mašiną, pamatė ją pravažiuojančią, įjungė švyturėlius, privažiavo ir pareikalavo sustoti, ji sustojo. Ji pripažino vartojusi alkoholį. Pirmą kartą į alkotesterį pūtė 8-9 kartus, tačiau prietaisas nieko nerodė. Vėliau policijos pareigūnai atsivežė kitą alkotesterį, į kurį ji įpūtė iš antro karto, nustatė apie 2 promilės alkoholio. Jai labai gėda ir gailisi dėl savo veikos. Prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jos seserį, kuri daro jai teigiamą įtaką, imsis veiksmų, kad tai nepasikartotų, santykiai su ja labai geri. Prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi augina neįgalų vaiką, kurį reikia vežti į polikliniką.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja E. J. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įtarime nurodytą dieną, t. y. 2024 m. liepos 30 d. apie 04:00 val., ryte, būdama darbe Gariūnų turgavietėje, vartojo alkoholį. Išgėrė apie 300 mililitrų degtinės 40 laipsnių stiprumo. Visą dieną dirbo, nesijautė esanti girta, tačiau jautė, kad yra išgėrusi, apsvaigusi. Tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau mano, kad įtarime nurodytas laikas yra tikslus, išvažiavo jai priklausančiu automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo, t. y. (duomenys neskelbtini). V. O. gatve pastebėjo, kad jos vairuojamą automobilį stabdo žymėtas policijos automobilis įjungtais švyturėliais. Pamačiusi, kad yra stabdoma, sustojo kelkraštyje. Iš pradžių priėjusiam policijos pareigūnui neprisipažino, kad yra neblaivi. Į policininko jai duotą pūsti alkotesterį niekaip nesugebėjo įpūsti, pūtė gal 8 kartus, kol atvažiavo dar vienas ekipažas pareigūnų su kitu alkotesteriu ir tada jau buvo nustatytas jos girtumas. Nustatytas girtumo rezultatas ją nustebino, kadangi nesijauti esanti tokia neblaivi. Suvokia, kad pasielgė neapgalvotai, neįvertino išgerto alkoholio kiekio ir savo savijautos, nenumatė galimų pasekmių. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Nėra teista, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas laidavimu, mano, kad jos sesuo Jurga sutiktų laiduoti už ją. A. R., valst. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Daugiau nieko papildomo nurodyti negali (b. l. 53-57).

Vilniaus AVPK specialisto G. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 30 d. pareigūnui dirbant kartu su specialistu A. S. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas Gariūnų gatve važiuoja paskui automobilį RENO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi. Minėtą automobilį sustabdė Oslo gatvėje. Priėjus prie automobilio už vairo sėdėjo moteris. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad už vairo buvo E. J.,(duomenys neskelbtini). Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, ARBL-0760, sertifikato Nr. 2070129, pirmu pūtimu buvo užfiksuotas 2,25 promilių girtumas. Perdavė įvykį atvykusiam į vietą ekipažui V1888 (b. l. 31).

Vilniaus AVPK KPS specialisto D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 30 d. pareigūnui dirbant kartu su specialistu R. V., atvyko kolegoms V1813 į pagalbą Oslo g. ties 12 pastatu, kur buvo sustabdytas automobilis Renault, (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojai E. J., gim.(duomenys neskelbtini)., pirmu pūtimu užfiksuotas 2,25 promilių girtumas, o antru pūtimu užfiksuotas 2,14 promilių girtumas. Vairuotojai E. J. įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą (b. l. 32).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. iš Policijos registruojamų įvykių registro buvo iškeltas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuris pridedamas šio dokumento prieduose (b. l. 33).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. iš duomenų saugyklos buvo ištraukti ir įkelti į IBPS vaizdo įrašai iš reagavusių pareigūnų B. C. (b. l. 34).

Transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Renault, valst. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18).

Neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio rodmenimis nustatyta, kad E. J., gim.(duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu 2024 m. liepos 30 d. 14:29 val. nustatyta 2,25 promilių girtumas; antru pūtimu 2024 m. liepos 30 d. 14:47 val. nustatyta 2,14 promilių girtumas (b. l. 12-14).

VĮ ,,Regitra" duomenimis, automobilio RENAULT SCENIC, VIN: VF1RFA00356997655, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra E. J., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 29).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios E. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji E. J. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji, 2024 m. balandžio 30 d. apie 13.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamosios kaltę be jos parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – Vilniaus AVPK specialisto G. P. tarnybinis pranešimas, Vilniaus AVPK KPS specialisto D. K. tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamoji nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad nors kaltinamoji, padarydama šią nusikalstamą veiką, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jos veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamoji įvertino kritiškai. Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad E. J. viena augina nepilnametį vaiką, anksčiau nėra teista (b. l. 44-45), administracine tvarka bausta, tačiau nusižengimai nebuvo šiurkštūs (b. l. 46-48), dirba (b. l. 49), teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamosios atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad E. J. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad ji atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. J., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos J. S. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas E. J. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, augina nepilnametį sūnų, dirba, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

E. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamoji pirmą kartą neblaivi vairavo transporto priemonę, ji nėra padariusi ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Nors prokurorė prašė skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, tačiau teismo vertinimu, baudžiamosios poveikio priemonės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti E. J. paskyrus uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 64-65). Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Skirti trumpesnį, nei nurodyta aukščiau, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamoji, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamoji įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jai taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajai taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Aptariamu atveju byloje aktualus turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia, atimti galimybę dar kartą šį turtą panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems asmenims. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Todėl konstatuotina, kad aptariamu atveju nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje esantis pagrindas taikyti turto konfiskavimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad E. J. vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo (jai nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis), taigi ji rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Ir, nors E. J. yra apibūdinama teigiamai, tačiau vien pozityvi charakteristika negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.

Šioje byloje nėra nustatyta, kad automobilis, nuosavybės teise (VĮ „Regitra“ duomenimis) priklausantis E. J., būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, taip pat nenustatytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. pvz., Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, E. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

E. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 7 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-07753, kurioje nurodyta, kad iš E. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 83,33 Eur, kuriuos sudaro E. J. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus, gynusio E. J. teisminio proceso metu, darbo užmokestis.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjas E. J. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Teismas įvertina tai, kad E. J. dirba, jos materialinė padėtis negali būti vertinama, kaip ypatingai sunki, todėl iš E. J. valstybės naudai priteistina 83,33 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Prokurorės 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. J. turtui - automobiliui R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis saugojimui perduotas E. J.. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją J. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jai priklausantį automobilį RENAULT SCENIC, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui RENAULT SCENIC, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Iš E. J. valstybės naudai priteisti 83,33 eurų (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

I. J. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

E. J. taip pat išaiškinti, kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „L. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B. A/S“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.