- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-2046-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07661-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-12087-615/2016 pagal pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant byloje suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų organizavimo skyriaus Pirmojo poskyrio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas S. M. kreipėsi į antstolės G. A. kontorą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti visus antstolės G. A. patvarkymus minėtoje vykdomojoje byloje, o išieškojimą jo atžvilgiu nutraukti. Skundu pareiškėjas nesutiko su antstolės 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas dėl jam paskirtos administracinės baudos, ko pasėkoje nepagrįstai areštuotos jam priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes išieškojimas vykdomas praėjus 23 metams nuo vykdomojo dokumento dėl baudos skyrimo priėmimo. Tuo tarpu BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Be to iš antstolės patvarkymų matyti, kad vykdomasis raštas išduotas 1993 m. spalio 11 d., todėl minėtas dokumentas antstolės priimtas vykdyti praleidus ir ATPK 308 straipsnyje numatytą 3 mėnesių senaties terminą, ir CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytą 5 metų senaties terminą.
Antstolė G. A. 2016 m. balandžio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir su skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 206 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo S. M. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas yra vykdomas ne išieškant baudą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 3 dalį ir 111 straipsnio 1 dalį, priteisus iš pareiškėjo valstybės naudai valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiojo gydymą stacionarinėje gydymo įstaigoje.
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju vykdomas turtinio pobūdžio išieškojimas (pagal CPK (galiojusio iki 2002 m. gruodžio 31 d.) 372 straipsnio 1 dalies 2 punktą), todėl atitinkamai sprendžiant klausimą dėl išieškojimo senaties taikytinos CPK nuostatos, bet ne BPK ar ATPK numatytos senaties terminų skaičiavimo taisyklės.
Teismas nustatė, kad pirmą kartą vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti 1994 m. lapkričio 17 d., t. y. nepraleidus trijų metų senaties termino, nes nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjo 1993 m. spalio 11 d. Pateikus nurodytą vykdomąjį raštą vykdymui nutrūko senaties eiga ir prasidėjo išieškojimas iš pareiškėjo. Tuo tarpu teismas nenustatė kitokių nei CPK 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų taikymo pagrindų.
Dėl vykdomųjų išlaidų, teismas sprendė, kad jos, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktu, yra paskaičiuotos pagrįstai, kadangi teismo sprendimas nėra įvykdytas, pagrindas nutraukti vykdymo procesą dėl to, kad buvo praleistas senaties terminas pateikti vykdymui vykdomąjį dokumentą, nenustatytas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, vykdomoje byloje nėra duomenų, jog 2000 m. gruodžio 5 d. išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju jam buvo įteiktas, paskelbtas laikraštyje ar tinklalapyje, todėl šiuo atveju turėtų būti konstatuota, kad priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu buvo pradėtas pažeidžiant CPK normas (neįteikiant raginimo), o tokiu atveju priverstinis išieškojimas negalimas. Dėl to visi antstolės patvarkymai ir priskaičiuotos vykdymo išlaidos turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą neteikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. M. skundas dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nors pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog išieškojimas yra vykdomas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, dėl ko, jo nuomone, turi būti taikomos Administracinės teisės pažeidimų kodekso nuostatuose numatytos senaties terminų skaičiavimo taisyklės, tačiau kaip matyti iš paties skundo turinio, nesutikdamas su jo atžvilgiu vykdomu išieškojimu, iš esmės savo skundą grindė aplinkybe, jog yra praleistas terminas, per kurį galėjo būti pateiktas vykdomasis dokumentas vykdymui, o taip pat, jog yra suėjęs išieškojimo senaties terminas. Pareiškėjas taip pat apeliuoja ir į tai, kad jam įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas raginimas geruoju įvykdyti teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vykdomasis raštas Nr. 1-953 vykdytinas pagal CPK 1964 m., išskyrus CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus atvejus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra vykdomas baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu priteisto turtinio pobūdžio išieškojimas (CPK 372 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2002 m. gruodžio 31 d.), todėl sprendžiant klausimą dėl išieškojimo senaties terminų skaičiavimo turi būti taikomos CPK nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei CPK, nei kituose įstatymuose nėra nustatyti išieškojimo senaties terminai, tuo tarpu CPK 387 straipsnyje (redakcijoje galiojusioje iki 2002 m. gruodžio 31 d.) numatyta, jog teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo jų įsiteisėjimo momento.
Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1993 m. rugsėjo 29 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdymui 1994 m. lapkričio 17 d., t. y., kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepraleidus trijų metų senaties termino (CPK 387 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2002 m. gruodžio 31 d.). Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad Kauno miesto antstolių kontoroje minėtas vykdomasis raštas pateiktas 2000 m. lapkričio 28 d., o 2000 m. gruodžio 4 d. skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios adresu buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju.
Vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusiame CPK 390 straipsnyje nustatyta, kad teismo vykdytojas, pradėdamas sprendimą vykdyti, pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, raginimas pristatomas ir skolininkui įteikiamas pagal taisykles, nustatytas tuo metu galiojusio CPK devintajame skirsnyje. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma ir ryšium su tuo raginimo įteikti negalima, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos teismą paskirti oficialų skolininko atstovą, jeigu yra skolininko turto. Vykdomojoje byloje duomenų apie raginimo įteikimą pareiškėjui nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki pat 2016 m. vasario 11 d. byloje buvo žinomas tik vienas pareiškėjo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – Pažaislio g. 18, Kaunas, tuo tarpu kitų duomenų apie pasikeitusią apelianto gyvenamąją vietą nebuvo ir tik 2016 m. vasario 11 d. antstolei tapo žinoma, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad išieškotojas būtų prašęs paskirti oficialų skolininko atstovą. Apeliantui apie priimtą teismo nuosprendį, įsiteisėjusį 1993 m. spalio 11 d., kurio pagrindu iš skolininko valstybės naudai priteista 44,02 Eur (152,00 Lt) už nukentėjusiojo gydymą stacionarioje gydymo įstaigoje, buvo žinoma, iš vykdomajame rašte esančių antstolio atžymų matyti, kad buvo įmokėta 5,80 Eur (20 Lt), likę išieškoti 38,23 Eur (132,00 Lt).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolė vykdomojoje byloje atliko vykdymo veiksmus iš pareiškėjo priteistai sumai išieškoti, t. y. vykdymo veiksmai dėl nurodytos sumos išieškojimo iš pareiškėjo buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus įvairiems Lietuvos Respublikos registrams ir tikrinant skolininko turtinę padėtį.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nustačius, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui tuo metu galiojusio įstatymo nustatytais terminais, t. y. nepraleidus įtvirtinto 3 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino, o taip pat, kad iki šiol vykdomojoje byloje nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, siekiant išieškoti priteistą sumą iš pareiškėjo valstybės naudai, vien ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimą pareiškėjui, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolio veiksmai yra neteisėti ar, kad antstolis atliko įstatyme nenumatytus veiksmus, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo šiems antstolio veiksmais nuginčyti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.