- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-97-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01124-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 360 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, atsakovės pavardės klausimą spręsti atsakovės nuožiūra, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė R. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą po 929,31 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. J. 25 794,55 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui M. J. 26 535,32 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (2019 m. spalio 1 d.), padalinti santuokoje įgytą turtą ir reikalavimo teises, priteisti kompensacijas, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti ieškovui lankytis gyvenamajame name ir žemės sklype, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti ieškovui be rašytinio atsakovės pritarimo, o jai nepritarus, be atskiro teismo leidimo, UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti sandorius ir priimti sprendimus: dėl disponavimo įmonės ilgalaikiu turtu, įskaitant, bet neapsiribojant turto investavimą, įsigijimą, avansų mokėjimą, perleidimą, nuomą, įkeitimą bei hipoteką; dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo. Atsakovė nurodė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovas atvyksta į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą ir vaikų akivaizdoje konfliktuoja su atsakove, išsiveža daiktus, dėl ko tenka kviesti policijos pareigūnus, ieškovas yra panaudojęs prieš atsakovę fizinį smurtą. Atkreipė dėmesį, jog A. J. psichologinė būsena kelia nerimą, todėl būtina vengti konfliktų. Atsakovė vienašališkai to negali užtikrinti, nes ieškovas periodiškai atvyksta į gyvenamąjį namą, kelia konfliktus. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos yra įtrauktos į santuokos nutraukimo byloje dalytino turto sąrašą, tačiau šalys nesutaria dėl šio dalintino turto vertės, o ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, nesidalina su atsakove informacija, susijusia su disponavimu bendru turtu bei perleidinėja bendrovės ilgalaikį turtą, taip mažindamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovės R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, uždraudė ieškovui S. J. lankytis gyvenamajame name ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), o kitą prašymo dalį atmetė.
4. Įvertinęs policijos komisariato pažymoje esančią informaciją apie 2022 m. liepos 26 d. registruotą atsakovės pranešimą, jog ieškovas atvažiavo į namus ir bando išvežti daiktus, kelia konfliktus, ieškovo paaiškinimą, kad atvyko patikrinti seifo ir jame esančio ginklo; įvertinęs duomenis apie 2020 m. liepos 25 d. policijos komisariate registruotą pranešimą, kad atvykęs ieškovas pradėjo konfliktuoti, o namuose buvę du nepilnamečiai vaikai išsigando, taip pat išrašą iš šalių nepilnametės dukters A. J. medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, kad vaikui diagnozuotos (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, jog santykiai tarp šalių yra konfliktiški, konfliktinių situacijų galimai pasitaiko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tokiu būdu pažeidžiami vaikų interesai, neužtikrinama vaikų teisė gyventi saugoje aplinkoje. Nustatęs, kad šalys negeba apsaugoti vaikų nuo juos traumuojančių tarpusavio nesutarimų, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis apie vienos iš šalių dukterų psichikos sveikatos būklę, teismas padarė išvadą, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų šalių nepilnamečių vaikų teisę į saugią aplinką. Teismo vertinimu draudimas ieškovui lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje užkirstų kelią šalių konfliktams vaikų akivaizdoje ateityje ir užtikrintų vaikų interesus atitinkančią aplinką. Teismas laikė, jog laikinoji apsaugos priemonė nėra neproporcinga siekiamam prioritetiniam tikslui - ramios aplinkos, kuri reikalinga tėvų skyrybų periodu, šalių nepilnamečiams vaikams užtikrinimui. Teismas įpareigojo ieškovą nesilankyti gyvenamajame name ir žemės sklype (duomenys neskelbtini).
5. Teismo vertinimu, nėra pagrindo apriboti atsakovo veiksmus, susijusius su akcijų suteikiamomis teisėmis, o ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas atkreipė dėmesį, kad uždraudus priimti sprendimus dėl įmonės turto, suvaržoma įmonės ūkinė-komercinė veikla, gali atsirasti nuostolių, kilti nemokumo grėsmė, pažeidžiamos su nagrinėjama byla nesusijusių fizinių ar juridinių asmenų turtinės teisės bei teisėti interesai. Atsakovė neįrodė išimtinių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su akcininkų turtinių ir neturtinių teisių ribojimu, taikymui. Teismas padarė išvadą, kad draudimas ieškovui be rašytinio atsakovės pritarimo ar teismo leidimo priimti su įmonės veikla susijusius sprendimus būtų neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė, todėl prašymą ją taikyti atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovas S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį. Teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, nustatydamas draudimą ieškovui lankytis namuose (duomenys neskelbtini), neproporcingai suvaržė jo kaip tėvo, nuosavybės teisės turėtojo ir įmonės direktoriaus interesus, be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo paskirtos atsakovei neįrodžius jų poreikio tikėtino pagrįstumo, byloje nėra jokių duomenų, kad būtent ieškovo lankymasis namuose sukelia vaikams stresą ir/ar pažeidžia jų interesus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
6.2. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas apriboja ieškovo teisę naudotis ir disponuoti namu bei jame esančiu asmeniniu ir bendru turtu.
6.3. Atsakovė nepagrindė aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pasak apelianto, konflikto iniciatorė yra būtent atsakovė, kuri neturėdama teisinio pagrindo, atsisakė ieškovui atiduoti seifo raktus. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ieškovas jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, kėlė jai ir/ar vaikams pavojų, smurtavo. 2022 m. liepos 26 d. įvykio vaizdo įraše matyti, kad ieškovas nebuvo agresyvus ir/ar konfliktiškas, policijos pareigūnai reikalavo, kad atsakovė pasitrauktų nuo seifo, patys ją patraukė nuo seifo; užrakinus seifą, atsakovė reikalavo jai perduoti seifo raktus, motyvuodama tuo, kad seifas ir ginklas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, nors, ieškovui, kaip leidimo laikyti ginklą savininkui, draudžiama perduoti seifo, kuriame saugomas ginklas, raktus asmenims, kurie negali būti ginklo naudotojais. Apelianto teigimu, jis privalo lankytis namuose, vykdydamas įstatyminę pareigą įsitikinti, ar jam priklausantis ginklas yra saugiai užrakintas seife bei užtikrinti, kad ginklas nebūtų pasiekiamas tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad gyvenamajame name gyvena ieškovo nepilnamečiai vaikai ir pas atsakovę lankosi abejotinos reputacijos svečias. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo ieškovo teises ir apriboja galimybę vykdyti įstatymines pareigas, susijusias su ginklo laikymu ir naudojimu.
6.4. 2022 m. liepos 26 d. vaikų namuose nebuvo, todėl teiginys, kad konfliktas vyko vaikų akivaizdoje yra melagingas. Teismas privalėjo įsitikinti, ar iš tiesų būtent ieškovo veiksmai sukėlė vaikų išgąstį, ar ieškovo elgesys įtakojo dukters A. emocinę būklę. Teismas turėjo galimybę pavesti VVTĮT apklausti vaikus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, o ne remtis išimtinai atsakovės teiginiais. Ieškovas ne kartą yra minėjęs, kad jo vaikams didžiausią stresą kelia V. M., kuris nuolat lankosi jų namuose, nešiojasi ginklą. Nepilnametės dukters A. J. diagnozė nėra susieta su ieškovo elgesiu su ja. VVTĮT yra pateikusi išvadą, kad ieškovo santykis su nepilnametėmis dukromis yra teigiamas. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ieškovo atžvilgiu ir paskirtos neįvertinus vaikų norų bei interesų.
6.5. Teismo paskirta laikinoji apsaugos priemonė apriboja jo teisę į teisminę gynybą, šalių lygiateisiškumą, rungimosi principą, kadangi namuose yra likę ieškovo asmeniniai daiktai, įskaitant dokumentus, kurie būtini ieškovui rengiantis teismo posėdžiams ir įrodinėjant tam tikras aplinkybes.
6.6. Ieškovas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas (kartu su atsakove turi po 50 proc. įmonės akcijų) bei direktorius. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Atsakovė neinformuoja ieškovo apie įmonės gaunamą korespondenciją, dokumentų neperduoda, todėl draudimas lankytis namuose ir įmonės buveinėje apriboja ir ieškovo kaip įmonės direktoriaus teises ir pareigas, įmonės veiklą, kas ateityje gali sukelti įmonei žalą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo S. J. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo tirti, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės kyla konfliktai ir rinkti papildomus įrodymus šioms aplinkybėms nustatyti. Teismas nustatęs, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški bei kad šalių konfliktai vaikų akivaizdoje vyksta gyvenamojoje vietoje, pagrįstai darė išvadą, kad tokiu būdu yra pažeidžiama dukrų teisė į saugią aplinką ir taikė ieškovui draudimą lankytis gyvenamojoje vietoje, neatlikęs išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
7.2. Ieškovo apsilankymai kelia grėsmę dukrų asmeniniams bei atsakovės asmeniniams bei turtiniams interesams. Tai patvirtina teismo nutartyje aptarti, kiti byloje esantys įrodymai, taip pat ieškovo su atskiruoju skundu bei atsakovės teikiami vaizdo ir garso įrašai.
7.3. 2022 m. liepos 26 d. ieškovas atvyko du kartus. Pirmasis vizitas įvyko A. J. esant namuose. Atvykęs ieškovas pradėjo rėkauti, grasinti atsakovei problemomis dėl to, kad namai netvarkingi, dėl to, kad namuose buvo atsakovės draugas, kad garaže buvo ne ieškovo daiktų. Ieškovas išsivežė A. J. ir vėliau vienas grįžęs į gyvenamąją vietą ėmė rinkti įvairius daiktus. Taip pat atsakovė nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas buvo atvykęs į gyvenamąją vietą ir pasiėmė ginklą bei seife buvusią dėžutę. Ieškovas ginklą yra pasiėmęs iš gyvenamosios vietos, todėl prievolės prižiūrėti ginklą vykdyti neturi poreikio.
7.4. Dukrų interesai yra pažeidžiami dėl to, kad ieškovui atvykus į gyvenamąją vietą tarp šalių kyla konfliktai, kuriuos dukros girdi; jos yra mačiusios, kaip ieškovas pastumia atsakovę, žino, kad būtent ieškovas praskėlė atsakovei galvą. Dukros jautriai priima tarp šalių vykstančius ginčus. Ieškovo siūlomi problemos sprendimo būdai neapsaugotų dukrų, taip pat ir atsakovės, interesų.
7.5. Leidimas ieškovui lankytis gyvenamojoje vietoje prieštarauja atsakovės neturtiniams bei turtiniams interesams. Mano, jog ieškovas gali vėl prieš atsakovę smurtauti, patekti į namą be atsakovės žinios ir išvežti iš jo daiktus.
7.6. Ieškovas klaidingai teigia, jog V. M. dukroms daro neigiamą įtaką, nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad V. M. reputacija yra abejotina, nenurodė aplinkybių, kuriomis vadovaudamasis teigia, kad jis kenkia dukrų interesams.
7.7. Draudimas lankytis gyvenamojoje vietoje nėra neproporcingas ieškovo teisių suvaržymams. Atsakovė pažymi, jog (i) ieškovas gyvenamajame name negyvena jau daugiau nei 3 metus ir turi kitą gyvenamąją vietą; (ii) ieškovo teiginiai, kad jis siekia įgyvendinti jam nuosavybės teisės suteikiamas teises, yra deklaratyvi; ieškovas nereikalauja šio turto po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui; (iii) gyvenamajame name ieškovo asmeninio turto, atsakovės žiniomis, nėra; šį turtą ieškovas išsivežė iš gyvenamojo namo dar 2020 metų vasarą. Ieškovas gali pateikti atsakovei gyvenamajame name likusių asmeninių daiktų, kuriuos jis norėtų atgauti sąrašą ir, jeigu jie yra namuose, atsakovė juos ieškovui galėtų perduoti. Atsakovės žiniomis, gyvenamajame nėra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų ir dokumentų, kurie būtų reikalingi rengiantis teismo posėdžiams ir įrodinėjant ieškovo poziciją byloje; ieškovas šiuos įrodymus turi teisę prašyti išreikalauti į bylą.
7.8. Ieškovas, kaip įmonės vadovas, teisę susipažinti su įmonės korespondencija gali įgyvendinti šiais būdais: (i) atvykdamas prie žemės sklypo ribos, kur yra pašto dėžutė, ir pasiimdamas korespondenciją; (ii) pakeisdamas įmonės korespondencijos adresą, sudarydamas sutartį su Lietuvos paštu dėl korespondencijos peradresavimo. Ieškovo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nesiekiantys kylančių problemų spręsti iš esmės.
7.9. Teismas draudimą ieškovui lankytis gyvenamojoje vietoje taikė teisėtai, t. y. gindamas prioritetinius dukrų teises ir interesus bei nepažeisdamas ieškovo teisių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Tiek ieškovas (apeliantas) su atskiruoju skundu, tiek atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – vaizdo ir garso įrašus.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai ieškovui, į tai, kad atsakovė pateikiamais įrašais grindžia atsikirtimus į apelianto atskirojo skundo argumentus, įrodymų turinys šalims žinomas, t. y. naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, į nagrinėjamo klausimo pobūdį, šiuos įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas ieškovui lankytis gyvenamajame name ir žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti ieškovui lankytis gyvenamajame name ir žemės sklype, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti ieškovui be rašytinio atsakovės pritarimo ar teismo leidimo, UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti sandorius ir priimti sprendimus atsakovės nurodytais klausimais. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies – uždraudė ieškovui lankytis gyvenamajame name ir žemės sklype.
14. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad kol teismo sprendimu nėra padalytas ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, abi šalys turi vienodą teisę juo netrukdomai naudotis ir disponuoti. Pasak apelianto, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas apriboja ieškovo teisę naudotis ir disponuoti namu ir jame esančiu tiek asmeniniu, tiek bendruoju šeimai priklausančiu turtu.
15. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada sukelia didesnių ar mažesnių nepatogumų, suvaržymų, dėl šios priežasties CPK įpareigoja teismą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir siekti išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (teisingumo principas).
16. Atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje nurodytą tikslą, kurio siekdamas pirmosios instancijos teismas šioje byloje pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, į tai, jog ieškovas jau ilgą laiką gyvena atskirai, su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusį turtą (gyvenamąjį namą bei žemės sklypą) abi šalys prašo palikti atsakovei, kuri su nepilnamečiais vaikais šiame name gyvena, taip pat į tai, jog ieškovo atskirajame skunde paminėtas poreikis naudotis šiuo ginčo turtu gali būti išspręstas kitais būdais, nėra pagrindo išvadai, kad pritaikyta priemonė iškreipia bylos šalių interesų pusiausvyrą ar yra neproporcinga.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - draudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
20. Apeliantas nurodo, jog tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymi, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Ieškovo manymu, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė tokių aplinkybių.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas tik vieno iš sutuoktinių naudojama fizinė ar kitokia prievarta. Įstatymas vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio saugomų interesų neapibrėžia konkrečiais kito sutuoktinio veiksmais. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos faktinės aplinkybės bei jų įtaka nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisėms bei interesams.
22. Apeliantas teigia, kad jo pateikti įrodymai (2022 m. liepos 26 d. įvykio vaizdo įrašas) patvirtina, jog jis 2022 m. liepos 26 d. nebuvo agresyvus ir/ar konfliktiškas, kad konflikto iniciatorė yra būtent atsakovė, kuri neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, atsisakė ieškovui atiduoti seifo raktus. Pasak ieškovo, atsakovė pati yra konfliktiško būdo, bando išprovokuoti konfliktines situacijas.
Pažymėtina, kad šie atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie šalių konfliktinius santykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga yra tai, kad konfliktai (net nevertinant, kuris iš sutuoktinių inicijavo ginčą) vyksta gyvenamajame name, kuriame yra šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Akivaizdu, kad tėvų skyrybų periodas nepilnamečiams vaikams psichologiškai sunkus. Skundžiamoje nutartyje nėra teiginių, kad šalių dukters diagnozė susieta su ieškovo elgesiu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio šalių vaikams užtikrinti ramią, saugią aplinką pagrįstai atsižvelgė į pateiktus duomenis apie vienos iš šalių dukterų psichikos sveikatos būklę.
23. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teiginys, kad konfliktas 2022 m. liepos 26 d. vyko vaikų akivaizdoje yra akivaizdžiai melagingas, o vaizdo įrašai patvirtina, kad tą dieną namuose buvo tik ieškovas ir atsakovė, ieškovas nesielgė agresyviai, ir vienintelis jo apsilankymo tikslas name buvo užtikrinti asmeninio ginklo saugumą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir neturi pagrindo nesutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl teisės aktais reglamentuotų ginklo savininko (valdytojo) pareigų, pažymi, kad ieškovas iš esmės nepagrindė, kokios konkrečios aplinkybės lėmė poreikį spręsti ginklo apsaugos klausimą būtent 2022 m. liepos 26 d., kuomet jis šiame name negyvena ilgą laiką; nenurodė, kad ketina (ketino) imtis priemonių išspręsti ginklo laikymo saugumo klausimą kitu būdu, t. y. ginklo perkėlimu į kitą vietą (kaip minėta, šalys procesiniuose dokumentuose gyvenamąjį namą bei žemės sklypą prašo palikti atsakovei). Taigi nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo elgesys neprisideda prie konfliktinių situacijų kilimo. Atsakovės su atsiliepimu pateiktame garso įraše atsakovė sako „man nesuvokiamas tavo elgesys prie A.“ (pateikto garso įrašo laikas 00:18). Nors iš dalies pokalbio nėra galimybės nustatyti nei šalių dukters buvimo vietos, nei tikslaus šios frazės konteksto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad konfliktinių situacijų galimai pasitaiko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, ir sprendė dėl vaikų interesų pažeidimo, neužtikrinamos vaikų teisės gyventi saugoje aplinkoje.
25. Apeliantas nurodo, kad vaikams didžiausią stresą kelia V. M., kuris nuolat lankosi jų namuose, nešiojasi ginklą, taip pat teikia nuomonę dėl kitų galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad įpareigojimas šalims nekonfliktuoti nepilnamečių vaikų akivaizdoje, įpareigojimas atsakovei netrukdyti ieškovui naudotis jam priklausančiu, draudimas name lankytis pašaliniams asmenims užtikrintų nepilnamečių vaikų saugumą ir interesus, yra deklaratyvaus pobūdžio. Turėdamas duomenų apie pašalinių asmenų vaikams keliamą grėsmę apeliantas turi būti aktyvus ir informuoti atitinkamas institucijas ir/ar teikti su tuo susijusius prašymus. Šios aplinkybės iš esmės nepaneigia tarp šalių kylančių konfliktų fakto ir jų galimos įtakos nepilnamečiams vaikams; apelianto siūlymai iš esmės nesusiję su ieškovės pateiktu prašymu bei nurodytomis aplinkybėmis.
26. Teigdamas, kad ieškovas turi teisę naudotis ieškovui priklausančiu turtu ir šio turto suteikiamomis teisėmis, šio turto bei konkrečių ketinimų juos naudoti nedetalizavo. Akivaizdu, jog kilus nesutarimams dėl daiktų priklausomybės, jų naudojimo ieškovas gali pareikšti reikalavimus teisme. Atskirajame skunde taip pat pažymėta, kad name yra likę dokumentai, kurie būtini ieškovui rengiantis teismo posėdžiams ir įrodinėjant tam tikras aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog tokie teiginiai itin abstraktaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo konstatuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis daromo esminio apelianto teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone argumentai dėl ieškovo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, teisių bei pareigų, vykdant pavestas funkcijas ribojimo, taip pat nepakankami, sprendžiant dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo. Ieškovas neatskleidė jokių aplinkybių, kaip buvo sprendžiamas įmonės korespondencijos paėmimo klausimas iki skundžiamos nutarties priėmimo.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.