Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje L. D. prašymą dėl 1994-09-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. prašyme nurodo, kad 1994-09-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. už sprogstamųjų medžiagų laikymą, jam buvo paskirta laisvės atėmimo 4 metams bausmė lygtinai su dviejų metų bandomuoju laikotarpiu. Šiuo metu jis negali gauti leidimo nešioti šaunamąjį ginklą, nes pagal Ginklų ir šaudmenų įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. jis, baustas didesne nei laisvės atėmimo 3 metams bausme, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 2003 m. baudžiamasis kodeksas numato švelnesnę bausmę už tokį nusikaltimą, be to, jis veikos metu buvo nepilnametis, todėl, jei būtų teisiamas dabar, galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. Prašo perkvalifikuoti veiką, jį kaip nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei panaikinti teistumą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Baudžiamojo kodekso paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 str. 1 d.). Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo patiria tam tikras pasekmes dėl savo padarytos veikos: bausmės atlikimą, tuo suvaržant jo teises ir laisves, teistumą, dėl kurio jis ir po bausmės atlikimo negali realizuoti tam tikrų savo teisių, o taip pat, į tai atsižvelgiama skiriant bausmę už kitus jo padarytus nusikaltimus, taip pat už administracinė teisės pažeidimus. Šiomis priemonėmis siekiama, kad nuteistasis patirtų tam tikrus nepatogumus, tam tikrą satisfakciją už nusikalstamą veiką, visais atvejais siekiant, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų ir priešingų teisei veikų. Šios priemonės, išskyrus laisvės atėmimą iki gyvos galvos, visada yra terminuotos, ir yra ribojamos sankcijos ir teistumo ribomis. Po bausmės atlikimo, o vėliau – teistumo išnykimo, laikoma, kad baudžiamojo kodekso priemonės šiam asmeniui dėl padarytų veikų įgyvendintos.

L. D. buvo nuteistas paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę su jos vykdymo ypatumais pagal galiojančius įstatymus. Baudžiamojo kodekso priemonės, turėjusios padėti pasiekti baudžiamojo kodekso tikslus, jau įvykdytos, nes praėjus daugiau kaip 21 metams ne tik atlikta bausmė (lygtinai), bet ir išnykęs teistumas (1961 m. BK 58 str. 1 d. 5 p.). Pareiškėjo atžvilgiu, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, baudžiamojo kodekso tikslai jau įvykdyti, realizuoti, todėl neliko klausimų, kuriuos būtų galima spręsti. Taigi, neliko ir baudžiamosios atsakomybės, todėl neįmanoma vėl spręsti klausimo dėl jo atleidimo nuo jos.

Atmestinas pareiškėjo motyvas, kad dėl jo nuteisimo jis ir toliau patiria neigiamas pasekmes, nes priežastys, dėl ko jis patiria šias pasekmes išplaukia ne iš baudžiamojo kodekso, o iš kito norminio akto. Pareiškėjo pateikto prašymo ribos liečia tik baudžiamojo kodekso taikymą, o jo paties nurodymu, kitų institucijų sprendimai dėl leidimo turėti ginklą neišdavimo, nagrinėjami kitoje byloje, Šiaulių apygardos administraciniame teisme, todėl šiuo atveju nenagrinėjami.

Atsižvelgęs į išdėstytą ir vadovaudamasi BPK 362¹ str. 5 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 5 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.