- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1415/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- UAB „Vyginsta“
- Pareiškėjas
- A.V.
- Ieškovas
- AS „Ramirent“
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Vyginsta“ direktoriaus A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pareiškėjui A.V. buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, bankroto byloje Nr. B2-437-124/2011, iškeltoje pagal ieškovo AS „Ramirent“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vyginsta“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
AS „Ramirent“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vyginsta“.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Vyginsta“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis iki nutarties iškelti UAB „Vyginsta“ bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Vyginsta“ iškėlė bankroto bylą ir bankrutuojančios UAB „Vyginsta“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“.
Šiaulių apygardos teisme gautas UAB „Vyginsta“ direktoriaus A.V. 2011 m. sausio 21 d. prašymas pratęsti terminą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarčiai apskųsti iki 2011 m. sausio 31 d. Nurodė, kad atsakovas skundžiamos nutarties dėl jam nežinomų priežasčių negavo. Taip pat buvo gautas UAB „Vyginsta“ direktoriaus A.V. 2011 m. sausio 21 d. prašymas nutraukti bankroto bylą, nurodydamas, kad UAB „Vyginsta“ 2011 m. sausio 21 d. apmokėjo AS „Ramirent“ esamą įsiskolinimą, todėl nebėra ginčo dalyko, be to, AS „Ramirent“ jokių pretenzijų nebeturi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atnaujino atsakovui UAB „Vyginsta“ terminą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties apskundimui iki 2011 m. sausio 31 d. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui UAB „Vyginsta“ būtų įteikta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas laiko, kad atsakovo prašymas atnaujinti terminą pagrįstas.
2011 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas atsakovo UAB „Vyginsta“ direktoriaus A.V. atskirasis skundas (atskirojo skundo data 2011 m. vasario 4 d.), kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. atmesti ieškovo prašymą iškelti UAB „Vyginsta“ bankroto bylą. Nurodė, kad dėl atsakovui nežinomų priežasčių nuo ieškovo AS „Ramirent“ kreipimosi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vyginsta“ iki 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties priėmimo, sistemingai nebuvo informuojama apie bylos iškėlimą bei apie 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties priėmimą, kaip tai numato įstatymas, todėl jo nuomone, buvo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė į gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo UAB „Vyginsta“ nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus apie atskirojo skundo pateikimą laiku, taip pat įpareigojo apeliantą ištaisyti apeliacinio skundo turinio trūkumus, nurodant faktines bei teisines aplinkybes, t.y. atskirojo skundo pagrindą. Trūkumų ištaisymo terminą teismas nustatė iki 2011 m. vasario 21 d.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi UAB „Vyginsta“ atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino apeliantui. Nurodė, kad apeliantui Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis išsiųsta elektroniniu paštu 2011 m. vasario 9 d. bei įteikta pasirašytinai 2011 m. vasario 14 d., tačiau apeliantas šios nutarties nustatytu terminu neįvykdė. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis A.V. buvo įteikta pasirašytinai 2011 m. kovo 2 d.
2011 m. kovo 10 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas atsakovo UAB „Vyginsta“ direktoriaus A.V. atskirasis skundas (atskirojo skundo data 2011 m. kovo 8 d.), kuriuo apeliantas prašė teismo leisti atskirąjį skundą paduoti iš naujo, kai atitinkama institucija (Telšių apylinkės prokuratūra) priims savo sprendimus. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį gavo 2011 m. kovo 1 d., todėl nutarties apskundimo terminas nebuvo praleistas. Taip pat nurodė, kad jis nesuprato teismo nurodytų motyvų, kad jo anksčiau pateiktas atskirasis skundas neatitinka reikalavimų, numatytų CPK 11 straipsnio antrosios dalies 4 punkte ir 306 straipsnyje. Be to, 2011 m. vasario 17 d. VSDFV Telšių skyrius jį informavo, kad nuo 2011 m. sausio 24 d. buvo nutrauktos visų (įskaitant jį) UAB „Vyginsta“ darbuotojų darbo sutartys, todėl jis neteko galios atstovauti įmonei. Dėl neteisėtų VSDFV Telšių skyriaus bei jo darbuotojų, UAB „Bankroto administravimas“ veiksmų jis kreipėsi į Telšių apylinkės prokuratūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovo UAB „Vyginsta“ direktorių A.V. ištaisyti atskirojo skundo dėl 2011 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties turinio trūkumus, išdėstyti atskirojo skundo dalyką, t.y. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, nustatant 7 dienų terminą (nuo nutarties gavimo dienos) trūkumams pašalinti. Nurodė, kad apeliantas A.V., pateikdamas atskirąjį skundą, skundžia Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį, tačiau savo reikalavimo dėl šios nutarties apskundimo neišdėsto, prašo leisti tokį skundą paduoti ateityje. Tuo tarpu apeliantas gali prašyti arba pakeisti, arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį, nurodant jos neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindus. Teismas konstatavo, kad atskirajame skunde nėra išdėstytas apelianto prašymas, pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovo UAB „Vyginsta“ direktorius A.V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. ir vėliau priimtas teismo nutartis, taip pat panaikinti UAB „Vyginsta“ uždėtą turto areštą. Nors apeliantas atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje neprašo naikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį, bet jos įžanginėje dalyje nurodyta, jog atskirasis skundas paduodamas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, be to, atskirojo skundo pabaigoje pabrėžiama, jog skundžiama nutartis gauta 2011 m. kovo 14 d. Apeliantas nurodė tokius argumentus:
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad 2011 m. vasario 4 d. pateiktas atskirasis skundas neatitinka reikalavimų, numatytų CPK 11 straipsnio antrosios dalies 4 punkte, nors 2011 m. vasario 4 d. atskirasis skundas buvo surašytas aiškia lietuvių kalba.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto pateiktas atskirasis skundas neatitiko CPK 306 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto, nes Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties neteisėtumas grindžiamas tuo, kad sistemingai buvo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė į gynybą (apie vyksiantį teismo posėdį atsakovas UAB „Vyginsta“ nebuvo informuotas, todėl jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo). Apie tai apeliantas buvo nurodęs 2010 m. gruodžio 13 d. skunde dėl neteisėtų teisėjos Laisvės Aleknavičienės veiksmų.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atskirasis skundas turi būti paduotas įstatymų nustatytais terminais. Apeliantas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį gavo paštu 2011 m. kovo 2 d., nors šią nutartį jis galėjo pasiimti 2011 m. sausio 28 d., kai apeliantas buvo Šiaulių apygardos teisme. Tą dieną Šiaulių apygardos teismo darbuotoja paaiškino jam, kad dėl dviejų jo 2011 m. sausio 21 d. prašymų, nutarčių dar nėra. Kaip vėliau paaiškėjo, dėl vieno iš minėtų prašymų Šiaulių apygardos teismas buvo jau priėmęs 2011 m. vasario 25 d. nutartį. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis buvo gauta paštu 2011 m. kovo 2 d.
Atsiliepimas
BUAB „Vyginsta“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto A.V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, o netenkinus tokio prašymo, 2011 m. kovo 20 d. apelianto atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties atmesti. Taip pat prašo apeliantui paskirti iki 20 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo tokius argumentus:
Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad yra nepašalinti jo trūkumai, skundžiama atskiruoju skundu. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi tik nustatė atskirojo skundo trūkumus, tačiau nelaikė jo nepriimtu ir jo negrąžino (CPK 115 str. 2 d.). Vadinasi, ši Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis dėl trūkumų yra neskundžiama (CPK 115 str. 5 d.), o kadangi šie trūkumai paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Pažymėjo, kad apeliantas atskiruoju skundu negali skųsti kitų nutarčių – 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties iškelti bankroto bylą arba 2011 m. vasario 25 d. nutarties dėl skundo grąžinimo, nes joms apskųsti jis yra praleidęs terminą, kurio apeliantas neprašo atnaujinti, ir nepateikia jokių termino praleidimo priežasčių.Apelianto nurodytas argumentas, kad ieškovas nebeturi pretenzijų atsakovui dėl to, kad jis su juo atsiskaitė, yra nepagrįstas, nes lėšų sumokėjimas ieškovui, esant įsiteisėjusiai nutarčiai iškelti bankroto bylą, yra neteisėtas ir šios lėšos bus grąžintos bankrutuojančiai įmonei (ĮBĮ 1 str. 2, 3 d., 10 str. 7 d., 14 str., 35 str.).Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnyje numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Šis įstatymas nenumato pagrindo, kuris leistų teismui panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą ir įsiteisėjusią nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kai yra atsiskaitoma su vienu iš kreditorių.Apeliantas gavo 2011 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, kurioje teigiama, kad procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. CPK 111 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad kiekviename procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas trūkumus, rėmėsi CPK 11 str., kuriame įtvirtinta nuostata apie proceso kalbą, kas visiškai neturi nieko bendro su procesinių dokumentų forma ir turiniu. Šiuo atveju apeliantas akivaizdžiai painioja ir nepagrįstai teigia, kad jo atskirasis skundas atitinka reikalavimus, nes surašytas aiškia lietuvių kalba.Apeliantas, pateikdamas 2011 m. vasario 4 d. atskirąjį skundą, nesilaikė CPK 306 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte numatytų reikalavimų. Apeliantas minėtame atskirajame skunde nenurodė jokio teisinio ir faktinio pagrindo, taip pat nurodė absurdišką argumentą, kad apeliantas jau buvo nurodęs skundo, kuriam nustatyti trūkumai, argumentus kitame teismui teiktame dokumente, t.y. 2010 m. gruodžio 13 d. skunde dėl neteisėtų teisėjos Laisvės Aleknavičienės veiksmų. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kitų skundų rašymas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, kuri priimta dar 2010 m. lapkričio 30 d., nepateikimas jokių įrodymų dėl termino apskųsti nutartį iškelti bankroto bylą praleidimo, bei nustatytų trūkumų nepašalinimas laiku leidžia daryti išvadą, kad apeliantas tokiu elgesiu siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, dėl ko apeliantui turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu.
Atsiliepimas
Ieškovas AS „Ramirent“ atsiliepimu į apelianto A.V. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties nutraukti. Nurodo tokius argumentus:
Vadovaujantis Įmonių bankroto 10 straipsnio septintąja dalimi ir 14 straipsniu, apelianto argumentai, kad nuo 2011 m. sausio 21 d. su ieškovu AS „Ramirent“ yra atsiskaityta, neturi įtakos bankroto procesui, nes šios lėšos grąžinamos bankroto administratoriui.Vadovaujantis CPK 315 straipsniu, atskirojo skundo objektu negali būti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis dėl trūkumų nustatymo, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.Apeliantas atskiruoju skundu neskundžia Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. vasario 25 d. nutarčių.Apeliantas akivaizdžiai siekia trukdyti bankroto eigai, reiškia nepagrįstus skundus ir prašymus, nors pats tinkamai ir per nustatytus terminus nepasinaudojo galimybe apskųsti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl apelianto nurodyti atskirajame skunde argumentai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar gali būti apeliacijos objektu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo apeliantą pašalinti atskirojo skundo, paduoto dėl nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu, trūkumus.
Procesas pagrįstas dispozityvumo principu, kas reiškia, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teisė nėra absoliuti. Įstatymų leidėjas nustato jos ribojimus ir įgyvendinimo tvarką. Remiantis CPK 334 straipsnio pirmąja dalimi, apeliacija galima CPK numatytais atvejais, taip pat dėl tų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų, kurie užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, yra teismo procesinis dokumentas dėl trūkumų šalinimo. Juo nėra užkertama teisė į apeliaciją, todėl tokia teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 115 str. 5 d., 316 str.). Esant tokiai situacijai, žemesnės instancijos teismas tokį apelianto atskirąjį skundą turi atsisakyti priimti, kadangi tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Paaiškėjus šiam trūkumui bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo UAB „Vyginsta“ direktoriaus A.V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria UAB „Vyginsta“ direktorius A.V. įpareigotas ištaisyti atskirojo skundo dėl 2011 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties turinio trūkumus, turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2011 m. kovo 21 d. teisme gautą apelianto atskirąjį skundą, ir jame išdėstytus prašymus bei juo pagrindžiančius argumentus (apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti ne tik Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį, bet ir visas iki tol jo atžvilgiu priimtas nutartis po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, įskaitant ir nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą), pažymi, jog apeliantui nepašalinus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų, įsiteisėjo šio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis, kuria apelianto 2011 m. vasario 4 d. paduotas atskirasis skundas dėl teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą, nepašalinus šio skundo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui. Tokiu būdu įsiteisėjo ir pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo pačiu pažymėtina, jog apeliacijos procedūra yra vieninga ir asmuo teise į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo gali pasinaudoti tik vieną kartą per proceso įstatyme nustatytus terminus (CPK 323 str.). Esant tokiai procesinei situacijai, nutrauktinas apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą ne tik dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, bet ir dėl 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, taip pat dėl 2011 m. vasario 25 d. nutarties (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu ir 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo UAB „Vyginsta“ direktoriaus A.V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, taip pat dėl 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties ir dėl 2011 m. vasario 25 d. nutarties, nutraukti.