Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Daumantei Hinz ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gėlių pieva“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį dėl sumokėtų lėšų ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 2044,14 Eur nuomos ir su tuo susijusių mokesčių, 147,18 Eur delspinigių ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas neatsiskaitė už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal 2012 m. spalio 10 d. sutartį. Ieškovas nurodė, kad patalpos atsakovui perduotos 2012 m. gruodžio 12 d. pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą, o nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti nuo 2012 m. gruodžio, tačiau atsakovas neapmokėjo dalies jam pateiktų sąskaitų už 2013 m. kovo-balandžio mėnesius.

2019 m. rugpjūčio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris taikytinas periodinėms išmokoms ir kuris suėjo 2018 m. balandžio 8 d. Atsakovas pažymėjo, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismo sprendimu nustatyta, jog ieškovas neįrodė atsakovui išnuomotų patalpų atidarymo fakto, nuo kurio turėjo būti pradėtas mokėti nuomos mokestis, todėl šioje byloje ieškovas nepagrįstai reikalauja nuomos mokesčio. Taip pat ieškovas nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už elektros energiją, eksploatacines išlaidas ir šildymą, nes šiomis paslaugomis atsakovas nesinaudojo, o ieškovas neįrodė nei atitinkamų sąskaitų pateikimo atsakovui, nei jose nurodomų paslaugų suteikimo atsakovui. Be to, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą, už kurią PVM sąskaitas faktūras išrašė pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytą tvarką (t. y. ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos).

Atsakovas taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2873,61 Eur be teisinio pagrindo įgytą sumą, 718,80 Eur palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas. Atsakovo teigimu, jis 2012 m. spalio 16 d. sumokėjo iš anksto ieškovui 9922 Lt (2873,61 Eur) sumą, tačiau nustačius, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti nuomos mokesčio, nurodyta avansu sumokėta suma, įskaitant palūkanas, turėtų būti grąžinama atsakovui.

Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ir į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Ieškovas pažymėjo, jog šalys susitarė, kad atsakovo iš anksto sumokėta suma bus užskaitoma už pirmąjį ir paskutinį nuomos mėnesius ir kad susidariusią skolą nuomotojas turi teisę išskaičiuoti iš paskutinio nuomos mokesčio, taip pat nuomininkas įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas. Anot ieškovo, negalima teigti, kad šalių sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. kovo 1 d. dėl ieškovo kaltės. Be to, išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje konstatuota, kad atsakovas išnuomotose patalpose vykdė savo veiklą iki sutarties nutraukimo, todėl negalima teigti, jog atsakovas neprivalo atlikti jokių įmokų pagal sutartį. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad pusė priešieškiniu reikalaujamos sumos buvo užskaityta už pirmąjį nuomos mėnesį, o likusi dalis – už paskutinį.

Šalys pasirašė 2012 m. spalio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (el. b. p. 2-9). Nors šalys taip pat pasirašė 2012 m. spalio 12 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą (p. 18), tačiau, išnagrinėjęs tų pačių šalių ginčą dėl, be kita ko, nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (p. 48-50) konstatavo, kad ieškovas neįrodė nuomos sutartyje aptarto prekybos centro (kuriame atsakovui buvo išnuomotos patalpos) atidarymo fakto ir kad (todėl) ieškovas nepagrįstai reikalavo priteisti nuompinigius. Sprendimu taip pat nustatyta, kad 2013 m. kovo 12 d. atsakovas išnuomotose patalpose komercinės veiklos nevykdė. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas nuo 2013 m. kovo 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį, kad šalių sutartį atsakovas nutraukė dėl nepašalintų nuomojamų patalpų trūkumų. Apygardos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovas sutartį nutraukė nesilaikydamas joje nurodytos nutraukimo tvarkos.

Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pakankamai įrodytas (ir papildomai neįrodinėtinas) aplinkybes, kad atsakovas neturi pareigos mokėti nuompinigių už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., kad 2013 m. kovo 12 d. atsakovas išnuomotose patalpose komercinės veiklos nevykdė ir kad atsakovas (teisėtai) nuo 2013 m. kovo 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Svarbu ir tai, kad nurodytoje byloje teismo konstatuotas neįrodytas prekybos centro atidarymo faktas (nuo kurio, vadovaujantis sutarties 4.2 punktu, pradedamas skaičiuoti nuomos mokestis) lemia išvadą, kad atsakovas iš viso neturi pareigos mokėti tokio mokesčio, nes prekybos centro atidarymo faktas nenustatytas laikotarpiu iki pat šalių sutarties nutraukimo 2013 m. kovo 1 d. Kadangi šalių sutartis nutraukta nuo 2013 m. kovo 1 d. ir nuo to laikotarpio atsakovas patalpomis nesinaudojo, tai atmetami kaip nepagrįsti ieškinio reikalavimai priteisti nuompinigius už 2013 m. balandį pagal PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 15993 (p. 21), už 2013 m. kovą suvartotą elektros energiją, eksploatacines išlaidas ir patalpų šildymą pagal PVM sąskaitas faktūras NTV Nr. 16221 ir NTV Nr. 16408 (p. 24, 25).

Sutarties 4.8.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją bei kitas paslaugas. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijo ieškovo nurodomų mokesčių dydžius, jų pagrįstumą, tačiau ieškovas neteikė bylą papildomų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamų įmokų dydžius. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis šalių rungimosi principu bei įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 12, 178 straipsniai), teismas vertina kaip nepakankamai įrodytus ieškinio reikalavimus dėl mokesčių už patalpų šildymą 2013 m. sausio-vasario mėnesiais pagal PVM sąskaitas faktūras NTV Nr. 16121 ir NTV Nr. 16134 (p. 22, 23), taip pat dėl mokesčio už elektros energiją ir eksploatacines išlaidas 2013 m. vasarį pagal PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 15896 (p. 20). Dėl to atitinkama ieškinio reikalavimų dalis atmetama kaip neįrodyta.

Vykdydamas sutarties 4.3 punktą, atsakovas 2012 m. spalio 16 d. sumokėjo ieškovui 9922 Lt (2873,61 Eur) sumą, kuri turėjo būti užskaitoma už pirmąjį ir paskutinį nuomos mėnesius. Šiame sprendime jau padarius išvadą, kad atsakovas iš viso neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio už jokį laikotarpį, taip pat nenustačius kitokių atsakovo skolų ieškovui, kurios galėtų būti dengiamos iš nurodytos avansinės įmokos (pvz., pagal sutarties 4.4 punktą), sutiktina su atsakovo argumentais, kad ši suma turėtų būti grąžinama ieškovui. Pažymėtina, kad nurodytą sumą teismas vertina būtent kaip avansinę įmoką, kuri sumokėta vykdant sutarties 4.3 punkte aiškiai apibrėžtą sąlygą, todėl šios sumos negalima vertinti, kaip atsakovo įgytos be teisinio pagrindo. Atitinkamai, nėra ir pagrindo sutikti su atsakovo pateiktu šios šalių santykių dalies teisiniu kvalifikavimu (kaip santykių dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo). Konstatuotina, kad tenkinant priešieškinį atsakovui iš ieškovo priteistina sumokėta avansinė įmoka, kurios ieškovas neturėjo teisinio pagrindo-prielaidų panaudoti ieškovo skolų dengimui. Taip pat atsakovui priteistinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos palūkanos, kurių dydžio ieškovas neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteisiamų 718,80 Eur palūkanų sumos (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys pareikštas dėl atsiskaitymo pagal terminuotą nuomos sutartį. Nors šalys ir susitarė dėl periodinio atsiskaitymo (kas mėnesį), tačiau toks periodinis atsiskaitymas (t. y. periodinis „įmokų“ mokėjimas) šalių sutartinių nuomos santykių netransformuoja į Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytus teisinius santykius dėl periodinių „išmokų“, kaip tokių. Remdamasis šiuo motyvu, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškinio reikalavimams neva taikytiną sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovo pareigos atsiskaityti už patalpų nuomą 2013 m. balandį ir patalpų šildymą, sunaudotą elektros energiją ar suteiktas kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. kovo mėn., o atsakovas įrodė ieškovo pareigą grąžinti sumokėtą avansinę įmoką ir sumokėti atitinkamas palūkanas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis). Taigi preliminarus sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis nuodytomis taisyklėmis ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas, atsakovui iš ieškovo priteisiama 2420 Eur (1452 + 968) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (p. 68, 70, 79, 80) ir 81 Eur žyminio mokesčio (p. 77). Valstybei iš ieškovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų suma mažesnė, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gėlių pieva“, j. a. k. 301731737, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, 2873,61 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus 61 ct) sumokėto avanso, 718,80 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų 80 ct) palūkanų ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 2873,61 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 61 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gėlių pieva“, j. a. k. 301731737, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, 2501 (du tūkstančius penkis šimtus vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.