- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- II-517-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03269-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., A. K.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 19 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo eismo įvykio tyrimo medžiagoje ROIK Nr. 07-18-9473694 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas A. T. 2019 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 07-18-9473694 (toliau – Nutarimas), nustatė, kad automobilių „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojų A. K. ir S. P. parodymai yra prieštaringi, automobilių susidūrimo vieta nežinoma, eismo juostų pločio užtenka abiems automobiliams saugiai pasukti į dešinę, jų važiavimo trajektorijos nesikirto, pašalinių eismo liudininkų nėra, eismo įvykio, kuris įvyko 2018 m. birželio 2 d., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, vieta nefilmuojama. Įvertinęs tiriamo eismo įvykio medžiagą, nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių vairuotojų kaltę, institucija neturi pagrindo kurio nors vieno vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingus. Administracinio nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų spręsti, kuris iš vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą (numatytą reikalavimą vairuotojams, palikti tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), todėl nenustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir pažeidimą padaręs asmuo bei kiti būtini administracinio nusižengimo požymiai. Pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), jame nebuvo numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, kai tai padaro blaivūs ir turintys teisę vairuoti asmenys, todėl policija neturi teisinio pagrindo aiškintis ar tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ar jo nėra. Toks galiojantis teisinis reguliavimas ir nenustatytos faktinės aplinkybės reiškia, kad yra kilęs ginčas, patirtos eismo įvykio metu žalos atlyginimo klausimas (kaltė, kitos civilinės atsakomybės sąlygos) yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.
Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, S. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, kaip neteisėtą ir nepagrįsta bei grąžinti bylą Institucijai tirti iš naujo. Nurodo, kad Institucija, atlikdama tyrimą pagal 2018 m. birželio 2 d. eismo įvykio medžiagą, veikė neaktyviai, nesiėmė priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės ir nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai. Nutarime nurodyta, kad abiejų automobilių vairuotojai nurodė skirtingas įvykio aplinkybes ir todėl nebuvo galimybės nustatyti objektyvią tiesą. Tačiau, esant tokiems prieštaravimams, bylą tiriantis pareigūnas privalo imtis priemonių ir surinkti duomenis patvirtinančius ar paneigiančius vieno ar kito eismo dalyvio parodymus, toks tiriančio bylą pareigūno elgesys atitiktų ANK 569 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą ir, kurios Institucija neatliko. Eismo įvykio tyrimo medžiagoje yra tik eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, duomenys apie sugadintas transporto priemones bei asmenų paaiškinimai. Vertinant eismo įvykio medžiagą, liudytoja yra automobilio „BMW 320“ vairuotojo pažįstama, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi. Vienintelio S. P. paaiškinimai atitinka aprašytą eismo įvykio mechanizmą ir iš dalies policijos pareigūnų sudarytoje schemoje užfiksuotą situaciją. Jis kontaktavo ne toje vietoje, kur nurodė A. K. prie savo paaiškinime pridėtos schemos, t. y. iki posūkio į dešinę (duomenys neskelbtini), bet jau po to, kai automobiliai buvo išvažiavę į kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini). Be to, automobilio „BMW 320“ užfiksuotas išdėstymas schemoje rodo, kad važiavo dideliu greičiu, nes sugebėjo po susidūrimo sustabdyti automobilį gerokai toliau nuo susidūrimo vietos. Savo paaiškinime jis (S. P.) nurodė, kad gali pateikti fotonuotraukas iš įvykio vietos, tačiau nei reikalavimo, nei raginimo iš pareigūnų nesulaukė. Kartu su skundu pateikia nuotraukas, iš kurių matyti, kad „Toyota Avensis“ sustojęs iš karto po eismo įvykio netoli dešinio kelkraščio, o automobilis „BMW 320“ sustojęs, kaip ir nurodyta – antroje eismo juostoje, arčiau kairiojo krašto. Policijos pareigūnų sudarytoje schemoje automobilio „Toyota Avensis“ sustojimo vieta nurodyta neteisingai, nes pagal nuotraukas jis stovi automobiliui „BMW 320“ iš dešinės galinės pusės, o ne iš dešinės priekinės pusės, kaip pavaizduota schemoje. Nuotraukose aiškiai matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“ stovi pirmoje juostoje, tarpas iš šono pakankamas bet kuriam antra juosta važiavusiam automobiliui saugiai pravažiuoti, todėl šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad jis nepažeidė KET 126 punkto reikalavimų, o automobilis „BMW 320“, nepasirinkęs saugaus greičio, įvažiavo į sankryžą nepalikdamas saugaus tarpo iš dešiniojo šono ir atsitrenkė į jo automobilį „Toyota Avensis“ priekinę dešinę pusę.
Institucija atsiliepimu į skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nesutinka su skundo motyvais ir pažymi, kad tiriant įvykį abiejų vairuotojų parodymai skyrėsi, vairuotojams patraukus automobilius, nebuvo išsaugoti ir užfiksuoti reikšmingi medžiagai nagrinėti pėdsakai, atstumai kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. Pašalinių asmenų, mačiusių eismo įvykį nėra, eismo įvykio vieta nefilmuota. Eismo įvykio liudininkė E. P. savo paaiškinime nurodė, kad automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas įvykio vietoje fotografavo, bet nuotraukas darė patraukęs automobilį, todėl kyla abejonių ar S. P. pateiktos nuotraukos atspindi objektyvią tiesą. Tyrimo metu nenustačius objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių vairuotojų kaltes, Institucija neturėjo pagrindo, kurio nors vieno vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingesnius. Administracinio nusižengimo protokolui surašyti nepakako objektyvių duomenų, kad spręsti, kuris iš vairuotojų pažeidė KET 126 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas S. P. teisme savo skundą palaikė ir parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kelio yra nuvažiavimas per žiedą, po to tiesus kelias apie 50-60 metrų. Išvažiavus iš žiedo į tiesų kelią, jam degė raudonas šviesoforo signalas, stovėjo du automobiliai, ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis važiavo tiesiai, tarp šviesoforo ir žiedo pamatė automobilį „BMW“. Privažiavo prie „Stop“ linijos, automobilio „BMW“ greitis buvo didelis, tai akivaizdu iš padarytų nuotraukų. Jis pats sustojo nuo susidūrimo vietos apie 3 metrus, o automobilis „BMW“ sustojo už kitos perėjos. Kai automobilio „BMW“ vairuotojas pasakė, kad jis (S. P.) yra kaltas, jis su tuo nesutiko. Automobilio „BMW“ vairuotojas A. K. pradėjo braižyti schemą, kuri yra nekonkreti. Pasakė A. K., kad reikia kviesti policiją ir iškvietė. Po 30 minučių privažiavo vilkikas ir jo vairuotojas pradėjo rėkauti ir mosikuoti rankomis, sustabdė eismą, vilkiko numerio jis neužsirašė. Policija atvažiavo po 40 minučių, kai jis jau buvo pavažiavęs iki autobusų stotelės, kad praleistų vilkiką. Susidūrimo vietą parodo nuotraukoje (b. l. 5) ir paaiškina, kad važiavo viduriu savo juostos, prasidėjo 1,5 m už „Stop“ linijos. „BMW“ jį lenkė dideliu greičiu. Jis pats po susidūrimo pavažiavo kokius 5 m, o automobilis „BMW“ sustojo už kokių 20 metrų. Iš įvykio vietos nebūtų važiavęs, jeigu ne vilkikas, kuris prašė pasitraukti, nes negalėjo pravažiuoti. Tuo metu judėjimas buvo nedidelis, oro sąlygos geros, švietė saulė. Jis važiavo iki 40 km/val. greičiu, tikrai ne daugiau, nei leistinas greitis. Susidūrimo momentas buvo tik pradėjus posūkį. Iki smūgio automobilio stabdymo garso negirdėjo, žymių ant asfalto nematė. Nuotraukas padarė praėjus pusvalandžiui po įvykio, paskui patraukė automobilį, kad vilkikas pravažiuotų ir sukdamas neužkliudytų jo automobilio. „BMW“ vairuotojo A. K. nubraižytoje schemoje (b. l. 16) neteisingai parodyta, kad jis atsitrenkė, kai buvo prie „Stop“ linijos. Jo automobilis liko vietoje, stovėjo savo juostoje, tai matosi nuotraukoje.
Suinteresuotas asmuo A. K. teisme parodė, kad automobiliu „BMW“ važiavo žiedu, įsuko į antrą juostą, planavo važiuoti Trakų kryptimi, keisti juostos neplanavo. Posūkio pradžioje išgirdo padangų cyptelėjimą, automobilis iš pirmos juostos atsitrenkė į jo automobilio galinį ratą. Jis palengva sustojo už sankryžos antroje eismo juostoje. Skambino į policiją, buvo įsitikinęs, kad yra vaizdo stebėjimo kameros, kurias policijos pareigūnai pažiūrės. Kai paskambino į policiją, jam pasakė, kad paklaustų kitos pusės ar sutinka dėl kaltės. Pasakęs, kad palauktų, nuėjo iki automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojo S. P. ir paklausė ar sutinka dėl kaltės, nes buvo įsitikinęs, kad būtent S. P. yra kaltas. S. P. dėl kaltės sutiko. Ten neįmanoma viršyti greičio, nes žiedu eina iš karto posūkis į dešinę. Automobilio „Toyota“ vairuotojas net nesuprato, kad į dešinę eina dvi juostos, nes girdėjo kaip S. P. klausė tą klausimą. Jo nuomone, S. P. bandė iš pirmos juostos sukti į antrą, nes nežinojo, kad dvi juostos suka į dešinę, todėl jo manymu ir įvyko avarija. Abu automobiliai važiavo šalia, automobilis „Toyota“ atsitrenkė į jo automobilio „BMW“ galinę pusę. Jis automobiliu „BMW“ važiavo priekyje automobilio „Toyota“. Nuotraukų jis nedarė, nes nematė tikslo, tiesiog paskambino policijai. Ką darė kitas vairuotojas, nežino, nes ten susidarė kamščiai. Greičiai nebuvo dideli, smūgis nebuvo stiprus, kad automobilis iš karto sustotų. Jis palengva baigė manevrą ir sustojo. Tai nebuvo ta vieta, kur įvyko įvykis, ten buvo pavažiuota kokie 5 metrai, jis iš karto staigiai nestabdė. Pajutęs smūgį, lėtindamas baigė manevrą. Sunku pasakyti, kur po įvykio sustojo automobilis „Toyota“, nes jo nematė, kadangi jam buvo už nugaros. Jis buvo išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie automobilio „Toyota“ vairuotojo, kaip jam patarė policijos pareigūnai paklausti dėl kaltės. Iš pradžių S. P. sutiko, grįžo į savo automobilį, pasakė, kad sutinka, tačiau kai pradėjo pildyti dokumentus, S. P. nesutiko. Tada jis vėl skambino policijai, buvo iš karto suinteresuotas kviesti policiją. Kadangi ten judri sankryža, galvojo, kad bus užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis. Dabar sunku atsiminti, kur stovėjo automobilis „Toyota“, buvo kamštis, sunkvežimis nepravažiavo, buvo stresas, visi pypsėjo, žmonės sakė patraukti automobilį, nes nesuprato, kodėl jis sustojo. Kiek pamena, kontaktas buvo posūkio pradžioje, gali parodyti nuotraukoje (b. l. 5). Po kontakto sustojo savo juostoje, automobilį patraukė iki policijos atvažiavimo, dešiniau, kaip įsivaizduoja ten papildoma juosta, ne pirma. „Toyota“ sustojo, kažkur posūkyje. S. P. fotografavo, bet ne iš karto, tiksliai negali pasakyti kada, tačiau gerokai vėliau. Automobilis „Toyota“ stovėjo ne susidūrimo vietoje, bet negali pasakyti, kur tiksliai. Jo greitis buvo apie 30 km/val., nes yra posūkis. Jis važiavo į Trakus, todėl į pirmą juostą rikiuotis neketino. Jeigu važiuotų pirma juosta, būtų neįmanoma jam važiuoti link Trakų, turėtų „užlįsti“ kitiems automobiliams.
Liudytoja E. P. teisme parodė, kad yra A. K. draugė, eismo įvykio metu sėdėjo dešinėje keleivio vietoje. Posūkio pradžioje pasukus į dešinę, pastebėjo pavojingai šalimais važiuojantį automobilį, kuris važiavo visiškai šalia, ir kaip buvo tikėtasi, atsitrenkė į dešinį bortą. Ji pati buvo šoke, kodėl žmogus taip pavojingai vairavo. A. K. pavažiavo į priekį ir į jų automobilio galą „Toyota“ bakstelėjo. Jie važiavo antra juosta, greičio neatsimena, jokių signalų negirdėjo. Po įvykio ji daug laiko praleido automobilyje, o kai atėjo A. K., jis pasakė, kad žmogus sutiko dėl kaltės. Tuomet A. K. patraukė automobilį. Negali pasakyti ar automobilio „Toyota“ vairuotojas fotografavo, nes iš automobilio išlipo, kai atvažiavo policija. Pati negirdėjo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas savo kaltę dėl avarijos būtų pripažinęs. Jai taip pasakė A. K.. Pamena, kad smūgis buvo sukimo į posūkį metu. Po susidūrimo A. K. patraukė automobilį į šalikelę, nes S. P. pripažino kaltę, kitu atveju automobilio nebūtų patraukęs. Nematė ką S. P. darė po kontakto, kai atvažiavo policija jo automobilis buvo kažkur toje pačioje vietoje. Pagarsinus teismo posėdyje E. P. paaiškinimą, ji nurodė, kad tada buvo šviežias dalykas, tie įspūdžiai tokie, kokie parašyti, o po metų nebegali gerai atsiminti visų detalių. Jie juostos kirtę nebuvo. Ji su A. K. važiavo antra juosta ir važiavo į Trakus.
Institucijos atstovas A. T. prašė netenkinti skundo ir palikti galioti Nutarimą. Akivaizdu, kad vairuotojų parodymai prieštaringi, abiejų automobilių susidūrimo vieta kelio ilgio, pločio atžvilgiu nėra žinoma, nenustatyta, yra vien tik prielaidos. Nutarime išdėstyta, kad eismo pločių užtenka abiems automobiliams saugiai važiuoti dviem juostomis ir pasukti. Nėra nustatyta, kuris iš vairuotojų nesilaikė KET 126 punkto reikalavimų, kas keitė važiavimo trajektoriją, kuris įvažiavo į kito eismo juostą. Prašo skundą atmesti.
Rašytinė administracinės bylos medžiaga: S. P. pateiktos nuotraukos iš eismo įvykio vietos, kurių darymo laikas nenustatytas (b. l. 5-8), tarnybinis pranešimas (b. l. 12), eismo įvykio vietos planas, iš kurio nustatyta, kad jame užfiksuota įvykio vieta, kai abu automobiliai „BMW 320“ ir „Toyota Avensis“ buvo pasitraukę iš eismo įvykio vietos (b. l. 13), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriame užfiksuoti automobilių „BMW 320“ ir „Toyota Avensis“ apgadinimai (b. l. 14), E. P., A. K. ir S. P. paaiškinimai (b. l. 15-16, 20), VĮ „Regitra“ duomenys apie transporto priemones (b. l. 18, 22), Institucijos nuotraukos iš įvykio vietos (b. l. 27-31).
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.
KET 219 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tai, atvejais, kai į eismo įvykį kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; <...>. 91.2. papunktis numato, kad įvykus eismo įvykiui, privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje. 92 punktas nustato, jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), <...> vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, <...>.
KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pažymėtina, kad pagal KET 5 punktą visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, todėl darytina išvada, kad dėl šių Taisyklių nesilaikymo kilusias pasekmes prisiima patys eismo dalyviai.
Teismas išnagrinėjęs skundą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju 2018 m. birželio 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, įvykus eismo įvykiui, kurio metu susidūrė automobiliai „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vieta nebuvo išsaugota, abu automobiliai patraukti iš eismo įvykio vietos nenubraižius eismo įvykio schemos, neaprašius eismo įvykio aplinkybių ir visiems eismo dalyviams nepasirašius šių užfiksuotų aplinkybių, t. y pažeidžiant KET nustatytus reikalavimus įvykus eismo įvykiui, todėl atvykus policijos pareigūnams, esant prieštaringiems eismo dalyvių parodymams, nebuvo galimybės užfiksuoti objektyvių eismo įvykio aplinkybių. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, dėl kurio vairuotojo kaltės kilo eismo įvykis, ANK nenumatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, kai tai padaro blaivūs ir teisę turintys vairuoti asmenys. Bylos duomenimis abu vairuotojai buvo blaivūs, turėjo teisę vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija, priimdama 2019 m. birželio 19 d. Nutarimą, teisingai vertino bylos aplinkybes ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė pagrįstai, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo S. P. skundas atmestinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. P. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo eismo įvykio tyrimo medžiagoje ROIK Nr. 07-18-9473694 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.