Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-04-25 nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (1 883 Eur) bauda, nustatant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir jis įpareigotas per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad mušdamas mažametį nežymiai jį sužalojo, t. y. jis 2017-08-13, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje mažamečio nukentėjusiojo E. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia, suėmęs už plaukų, trenkė savo mažametės anūkės G. A., gim. (duomenys neskelbtini), galvą į spintelę, po to, tempdamas ją už plaukų, pargriovė ant žemės ir kumščiu ne mažiau kaip tris kartus trenkė G. A. į dešinį skruostą, kairįjį petį bei pilvą, padarydamas jai galvos sumušimą ir odos nubrozdinimu galvoje, ant dešinio skruosto, kairio riešo sumušimą, pilvo sumušimą, taip mušdamas nežymiai ją sužalojo, o E. A. sukėlė išgąstį ir baimę, t. y. neigiamus emocinius išgyvenimus.V. A. apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-04-25 nuosprendžiu, prašo nuosprendį panaikinti ir iš naujo atlikti tyrimą, nes nėra surinkta įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis niekada nepripažino savo kaltės. Nuteistasis mano, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jam nebuvo pranešta apie nepilnamečių anūkų apklausą pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną, nuteistasis jiems negalėjo užduoti klausimų. Atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamojoje byloje nebuvo apklausti liudytojai – (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytoja, apžiūrėjusi G. A., ir mokyklos direktorius, surašęs G. A. charakteristiką. Teigia, jog iš baudžiamojoje byloje esančios charakteristikos matyti, kad G. A. skundžiasi, kad iš jos tyčiojasi mokiniai ir kad ją muša motina S. A.. Charakteristikoje nurodoma, jog pokalbio su G. A. metu dalyvavo sveikatos priežiūros specialistė, klasės vadovė, soc. pedagogė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tačiau minėti asmenys nurodė, jog jokių smurto žymių nebuvo pastebėta. Nuteistojo teigimu, minėti asmenys turėjo būti apklausti, jie gali patvirtinti tai, kad G. A. yra linkusi apkalbėti. Be to, byloje taip pat turėjo būti apklausiamas ir vaikų tėvas D. A.. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu, rėmėsi tik G. A. ir E. A. parodymais. Nuteistajam kelia abejonių ir specialistės A. A. parodymai, jog G. A. nėra linkusi išsigalvoti, nors specialistė išvadą padarė tik dalyvaudama teismo posėdyje ir pripažino, jog nėra susipažinusi su byla. Be to, teismas turėjo apklausti teismo medicinos ekspertą ir išsiaiškinti, ar G. A. sužalojimai negalėjo būti padaryti E. A. suduotais smūgiais.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).V. A. apeliaciniame skunde prašė iš naujo atlikti tyrimą, nes nėra surinkta įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo motyvu. V. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką yra visiškai įrodyta ir teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių. Tokią išvadą patvirtina toliau dėstomi argumentai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. A. nurodomos įvykio, įvykusio 2017-08-13, detalės nuolat kinta, nuteistojo V. A. parodymai yra prieštaringi, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, kai kuriais atvejais nelogiški, todėl vertinami tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini. Nuteistojo V. A. parodymai yra prieštaringi. 2017-09-05 įtariamojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 154–155) užfiksuoti šie V. A. parodymai: V. A. buvo virtuvėje ir ruošdamas vakarienę išgirdo, kaip pradėjo rėkti vienas iš vaikų. Jis nuėjo į svetainę pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad jo anūkai G. A. ir E. A. yra susikabinę rankomis ir vienas kitą stumdo, po to E. A. užsidengė rankomis veidą. V. A. išskyrė vaikus, tiesiog abu patraukė paėmęs už rankų. G. A. nuėjo į viršų, E. A. verkdamas pasiliko svetainėje. O apklausiamas 2017-12-11 (įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 166–167) V. A. jau nurodo šias aplinkybes: 2017-08-13 anūkai G. A. ir E. A. susimušė tarpusavyje, jis juos tik išskyrė. Vaikai tarpusavyje kumščiavosi, vienas kitam davė smūgius, kiek matė, į galvą, jis juos išskyrė atsistodamas į tarpą, bet su rankomis jų nelietė, nes vienoje rankoje laikė samtį, o kitoje rankšluostį. Po to, kai išskyrė vaikus, E. A. verkė, o G. A. stovėjo šalia.Nuteistasis V. A. taip pat skirtingai aiškina aplinkybes, kai jis pamatė tarp vaikų vykstantį konfliktą, t. y. 2017-09-05 duodamas parodymus V. A. paaiškino, kad jis nuėjo į svetainę pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad jo anūkai G. A. ir E. A. yra susikabinę rankomis ir vienas kitą stumdo, po to E. A. užsidengė rankomis veidą. V. A. išskyrė vaikus (2017-09-05 įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 154–155), o 2018-01-17 parodymų patikrinimo vietoje metu (2018-01-17 Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, b. t. 2, b. l. 7–9) jau nurodė, kad jis nematė, jog G. A. būtų ką nors dariusi E. A., jis tik pamatė vienintelį dalyką, kad E. A. puolė ant jos, sudavė smūgius G. A. į galvą, G. A. stovėjo susidėjusi rankas kaip numirusi. 2018-03-14 teisiamojo posėdžio metu V. A. paaiškino, kad G. A. buvo pakėlusi rankas, plaukai sklaidėsi į visas puses. Be to, 2018-01-17 parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. nurodė, jog rankoje laikė samtį, nes virė sriubą, o 2018-03-14 teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog virtuvėje kepė blynus. Nors 2018-03-14 teisiamojo posėdžio metu V. A. nurodė, jog tikslesni parodymai buvo, kai filmavo (2018-01-17), nes po įvykio jis atsiminė blogiau negu praėjus pusei metų, tačiau toks paaiškinimas apskritai nelogiškas. Teismų praktikoje ne kartą yra pripažinta, jog, priešingai, negu nurodo nuteistasis, objektyviausi yra iš karto po įvykio duoti paaiškinimai. Teismų praktikoje pripažinta, jog parodymų keitimas, vėlesnis kitokių versijų kėlimas dažniausiai būna susijęs su siekiu išvengti gresiančios atsakomybės už tam tikrus veiksmus ir vertintini tik kaip pasirinkta gynybos taktika.Nuteistojo kaltę nagrinėjamu atveju taip pat patvirtina abiejų vaikų, t. y. G. A. ir E. A., duoti parodymai. Pažymėtina, jog vaikų pateikta 2017-08-13 įvykusio įvykio versija visą laiką buvo nuosekli, t. y. tiek vaikams paskambinus S. A. jie nurodė, jog senelis V. A. primušė G. A., tiek grįždami iš V. A. namų, tiek vaikus ikiteisminio tyrimo metu apklausiant psichologei A. A., abu vaikai nurodė tas pačias aplinkybes. Be to, tas pačias 2017-08-13 įvykusio įvykio aplinkybes G. A. nurodė ir Telšių krizių centro specialistams (b. t. 2, b. l. 110).Remiantis 2017-08-30 liudytojo apklausos protokolu (b. t. 1, b. l. 92–95) nustatyta, kad E. A. parodė, jog jie dėjo grybus į maišelius ir G. A. dėjo per lėtai. Senelis V. A. paėmė G. A. už plaukų ir trenkė į stalčių. Paskui nuvertė ant žemės ir su kumščiu pridaužė. G. A. nubėgo į viršų. Senelis pradėjo kviesti ir tada sakė, kad jei suerzins dar kartą, tada vėl tas pats atsitiks. Senelis buvo girtas, nes gėrė alų, išgėrė 2 bambalius. Senelis pirmiausia G. A. paėmė už plaukų viena ranka. Tada trenkė galvą į stalčių, tai buvo virtuvėje. E. A. tada buvo seneliui už nugaros. Į spintelę trenkė vieną kartą, ką sakė, nepamena, sesė sakė, kad baigtų, verkė. Po to senelis nuvertė G. A. ant žemės, paėmė ją už plaukų ir nuvertė ant kilimo. G. A. nuvirto ant nugaros. Senelis trenkė kumščiais G. A. į šonkaulius vieną kartą, į smakro šoną, į ranką, pilvą. Mušė su kumščiu po 1–2 kartus. G. A. bėgo į viršų. G. A. atsistojusi pradėjo verkti ir išbėgo. Po visko sesei buvo mėlynė, buvo šiek tiek kraujo veido šone ir skaudėjo šoną. E. A. viską pasakė mamai per planšetę. E. A. sesė paskambino mamai. Sesė prašė paimti, nes senelis pradėjo mušti. Senelis išėjo į svečius, o E. A. ir G. A. pabėgo. Yra senelis daręs skaudžiai šią vasarą. Atsimena susipykimą prie svogūnų. Senelis pasakė, kad G. A. per lėtai lupinėja svogūnus. Senelis būna piktas ir nekalbus. Senelis po to nekalbėjo, neatsiprašė. Jis buvo atėmęs vaikų telefonus tada. Sesė sakė, kad labai skaudžiai trenkė. Kai senelis mušė sesę, tempė už plaukų, E. A. buvo labai baisu, širdelė pradėjo labai tuksėti. Išsigando, kad dar jį primuš.Nors nuteistasis V. A. nurodo, jog G. A. meluoja, jį apkalba, tai esą patvirtina ir G. A. ugdymo įstaigos pateikta pažyma, tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.Pirmiausia pažymėtina tai, kad pats V. A. yra nurodęs, jog anksčiau niekada nėra pastebėjęs, kad anūkai G. A. ir E. A. jam meluotų, kurtų nebūtas istorijas, jo anūkai nėra melagiai (įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 166–167). Tą patvirtino ir kaip liudytoja apklausta nuteistojo V. A. sutuoktinė R. A., nurodydama, kad negalėtų pasakyti, kad vaikai yra melagiai, išsigalvoja nebūtus dalykus, nors tokio vaikiško gudrumo ir turi (2017-10-31 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 124–125).2017-12-28 liudytojo apklausos protokolu (b. t. 1, b. l. 139–140) nustatyta, kad liudytoja A. A. parodė, jog G. A. pagal amžių, raidą, pažintinių procesų, kalbos išsivystymo lygį aiškiai, adekvačiai suvokia įvykio aplinkybes. Mergaitė papasakojo savo įvykių versiją. Jos pasakojimas realistiškas, atitinkantis jos amžių, žinias, bendrą supratimo lygį, vartoja jos amžių atitinkančius žodžius, išsireiškimus. Mergaitės pasakojime gausu smulkių ir realistiškų detalių, aiškiai geba paaiškinti, kokioje vietoje buvo, kada parėjo senelis su broliu, kaip toliau klostėsi įvykiai. Kalbėdama apie galbūt patirtą smurtą, aiškiai įvardija senelio veiksmus, geba smulkiai nurodyti detales, kaip buvo smurtaujama prieš ją. Kalbėdama apie smurtą mergaitė tam tikrus senelio veiksmus parodo rankomis, aiškiai žymi pateiktame paveiksliuke vietas, kurias lietė senelis. Apklausos metu gautos psichologinės charakteristikos, bendrieji požymiai, įvykio turinio, motyvacijos elementai parodo apklausos patikimumą, o smulkus mergaitės pasakojimas, minėtos detalės, išgyvenimai, atkurti dialogai parodo apie buvusio įvykio realumą, o ne jo prasimanymą. Kad G. A. nuteistojo V. A. neapkalba ir neišsigalvoja įvykio, patvirtina ir E. A. duoti parodymai.Liudytoja A. A. nurodė, kad E. A. pats konkrečiai įvardijo įvykį, „kaip senelis mušė sesę“. Berniukas apie tiriamą įvykį pasakoja skirtingais nei sesė žodžiais, tačiau esminės įvykio detalės sutampa. Berniuko liudijime žodžiai ir išsireiškimai atitinka jo amžių, būseną, bendrą supratimo lygį. Jo pasakojime gausu smulkių realistiškų detalių, geba detaliai paaiškinti, kur, kurioje vietoje senelis mušė sesę. Berniukas geba atsiminti ir papasakoti, kaip atrodė sesės sumušimo vietos, parodydamas, kur buvo mėlynė, o kur „mažas kraujas“. Berniukas gali įvardyti ir daugiau papasakoti apie savo vidinę būseną įvykio metu, t. y. kad jis bijojo, kad senelis gali pulti jį ir primušti, aiškiai realistiškai nupasakojo, kaip jautėsi. Šios įvardytos berniuko apklausos metu gautos psichologinės charakteristikos, turinio detalių gausa liudija apie aukštą tiriamų įvykių realumą, parodymų patikimumą. Psichologė pažymėjo, jog analizuojant ir lyginant abiejų mažamečių apklausas, matyti, kad vaikai, net ir kalbėdami skirtingais žodžiais, skirtingai analizuodami ir subjektyviai vertindami įvykį, esmines detales pateikia ir apibūdina vienodai, tai leidžia daryti išvadą apie įvykio realumą.Be to, 2018-04-19 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta psichologė A. A. paaiškino, kad tokiu atveju, jeigu G. A. būtų norėjusi ką nors apkalbėti ar bent jau kaltinti, išgalvoti kažkokius faktus, jos liudijimai būtų buvę kitokie. Tokie vaikai iš karto pasakojimą pradeda nuo kaltinimo ir to, kas blogai nutiko. G. A. liudijimas buvo kitoks, tai rodo, kad ji nuoširdžiai pasakojo, kas įvyko. Be to, G. A. labai tiksliai įvardijo detales, tai yra kriterijus atskirti išsigalvojančių ir tiesą pasakojančių vaikų liudijimus. Vidinės emocinės būklės apibūdinimas taip pat parodo, jog pasakojimas nebuvo išgalvotas. Be to, net dėl techninių kliūčių nutraukus G. A. apklausą, ji apie įvykį pasakojo kitais žodžiais, tai nebūdinga išsigalvojančių vaikų apklausoms. Be to, abu vaikai pasakoja praktiškai tuos pačius įvykius, tik savaip.Nors V. A. nurodo, kad G. A. gali būti primokyta S. A., nes S. A. gali kerštauti dėl to, jog V. A. sūnus su ja išsiskyrė, tačiau šį nuteistojo argumentą paneigia baudžiamosios bylos medžiaga.Pirmiausia pažymėtina, jog po S. A. ir V. A. skyrybų jau praėjo nemažas laiko tarpas. S. A. parodė, kad prieš 6 metus išsiskyrė su savo vyru D. A. (2018-01-12 nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamos veikos, b. t. 1, b. l. 178–184). Tačiau pažymėtina, jog S. A. nurodė, kad iki šiol tiek su vyru, tiek su vyro tėvais bendrauja draugiškai ir dalijasi vaikų priežiūra, t. y. vaikai kartas nuo karto važiuoja pas senelius atostogų, seneliai jais rūpinasi ir niekada anksčiau nėra buvę jokių problemų. Kad S. A. santykiai su buvusiais uošviais ir vaikų seneliais nėra konfliktiški, patvirtina ir paties nuteistojo V. A. pirmosios instancijos teismo 2018-03-14 teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog tarp jo ir marčios (S. A.) santykiai yra normalūs. Marti su buvusiu vyru dėl vaikų auklėjimo ir finansų bendrauja. Taip pat šią aplinkybę patvirtina R. A. parodymai. R. A. parodė, kad sūnus su vaikų mama yra išsituokęs, tačiau jų su S. A. santykiai yra normalūs. Be to, kad santykiai nėra konfliktiški bei nesudaro pagrindo S. A. kerštauti, taip pat patvirtina nustatytos aplinkybės, kad R. A. su buvusia marčia S. A. nuolat bendrauja telefonu, važiuoja viena pas kitą, S. A. vaikų seneliais pasitiki, vaikus išleidžia pas senelius. Be to, sutiktina su S. A. argumentu, jog jeigu ji norėtų kerštauti, tai kerštautų neduodama vaikų (pirmosios instancijos teismo 2018-03-14 teisiamojo posėdžio protokolas). Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, atmestinas V. A. argumentas, jog G. A. jį apkalba primokyta mamos S. A..Iš Telšių krizių centro pateiktos informacijos matyti, kad G. A. nedemonstravo nusistatymo prieš V. A., tikėjosi, kad senelis paskambins ir atsiprašys. Tai taip pat paneigia nuteistojo V. A. iškeltą versiją, jog galbūt S. A. nuteikinėja vaikus prieš jį. Be to, S. A. 2018-04-19 teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti V. A. piniginės baudos, nes mano, jog bauda neatkurs bendravimo santykių. Pabrėžė, kad vaikai turi nebijoti bendrauti, kad reikės dirbti šeimoje ir atkurti bendravimą.Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad G. A. 2018-08-13 įvykį išsigalvoja siekdama nuteistąjį V. A. apkalbėti.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jam nebuvo pranešta apie nepilnamečių anūkų apklausą pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną, nuteistasis jiems negalėjo užduoti klausimų.BPK 186 straipsnio 1 dalis nustato, jog nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. BPK 186 straipsnio 4 dalis nustato, jog įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant įgyvendinti BPK 186 straipsnyje numatytus jaunesnių kaip 18 metų nukentėjusiųjų apklausos reikalavimus (būtent dėl jų apsaugos nuo pernelyg didelio žalingo baudžiamojo proceso poveikio) ir išvengti galimo teisės į gynybą pažeidimo, svarbu kaltinamajam (jo gynėjui) suteikti galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajam (liudytojui) dar ikiteisminio tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494-677/2015).Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis buvo informuotas apie mažametės G. A. apklausą (b. t. 1, b. l. 78). Pranėšime dėl apklausos buvo nurodyta, kad mažametės G. A. apklausa įvyks 2017-08-30 14.45–15.30 val., apklausos vieta Klaipėdos rajono apylinkės teismas, Klaipėdos g. 1, Gargždai. Be to, 2017-08-24 pranešime dėl apklausos įtariamajam taip pat buvo nurodyta, kad jo neatvykimas netrukdo atlikti nukentėjusiosios apklausą (LR BPK 184 straipsnio 5 dalis).Įvertinus išdėstytus motyvus, atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl jo procesinių teisių pažeidimo nedalyvaujant G. A. apklausoje, nes nuteistasis pats šia teise nesinaudojo, o, kaip minėta, nuteistojo neatvykimas netrukdo atlikti mažamečio apklausą (BPK 184 straipsnio 5 dalis). Be to, taip pat pažymėtina ir ta aplinkybė, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis šių savo procesinių teisių pažeidimo nenurodė, todėl darytina išvada, jog jis aplinkybės, kad nedalyvavo mažamečių apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo teisėjo, nelaikė savo procesinių teisių pažeidimu. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo apklausti liudytojai – (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytoja, apžiūrėjusi G. A., bei mokyklos direktorius, surašęs G. A. charakteristiką, mokyklos sveikatos priežiūros specialistė, klasės vadovė, soc. pedagogė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. BPK 78 straipsnis numato, jog kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog nuteistojo nurodyti asmenys nedalyvavo 2017-08-13 įvykusiame įvykyje, dėl kurio V. A. yra nuteistas, todėl jiems nėra žinomos kokios nors reikšmės bylai išspręsti turinčios aplinkybės, todėl minėtų asmenų apklausimas teisiamajame posėdyje užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti nuteistojo nurodytus asmenis, nes, kaip minėta, nėra duomenų, kad šiems asmenims būtų žinomos kokios nors reikšmės bylai išspręsti turinčios aplinkybės.Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu rėmėsi tik G. A. ir E. A. parodymais. Įvertinus skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu nenustatyta įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Analizuojant skundžiamą nuosprendį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. A. apkaltinamąjį nuosprendį, apklausė nuteistąjį V. A., liudytojus – S. A., R. A., V. Š., A. A., vertino liudytojo R. Š. duotus parodymus, išanalizavo baudžiamojoje byloje esančius visus rašytinius įrodymus, taip pat ir pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, proceso veiksmų atlikimo protokolą, įvykio vietos apžiūros protokolą, fotolenteles, specialisto išvadą Nr. G 1554/2017(03), nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik G. A. ir E. A. parodymais. Be to, nors nuteistasis nurodo, jog neva tik mažamečių duoti parodymai įrodo jo kaltę, tačiau šį argumentą paneigia baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. G 554/2017(03) (b. t. 1, b. l. 51–52), kurioje specialisto nurodoma G. A. padarytų sužalojimų lokalizacija sutampa su G. A. ir E. A. nurodytomis vietomis, į kurias sudavė smūgius nuteistasis, t. y. specialisto išvadoje nustatyta, kad G. A. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas ir odos nubrozdinimai galvoje, ant dešinio skruosto, kairio riešo sumušimas, pilvo sumušimas. Be to, specialistas pažymėjo, jog įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus G. A. patyrė 2017-08-13 iki 21.51 val. (kreipimosi į (duomenys neskelbtini) ligoninę data ir laikas).Taip pat nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad kelia abejonių A. A. parodymai, jog G. A. nėra linkusi išsigalvoti, nors specialistė išvadą padarė tik dalyvaudama teismo posėdyje ir pripažino, jog nėra susipažinusi su byla. Pažymėtina, jog psichologė, atlikusi mažamečių apklausas, jų nevertino, ji tik davė parodymus apie tai, ką ji kaip specialistė nustatė mažamečių apklausų metu apie 2017-08-13 įvykusio įvykio aplinkybes, todėl A. A. nebuvo pagrindo susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Psichologė pateikė išvadas apie konkretų įvykusį įvykį bei mažamečių subjektyvų šio įvykio suvokimą, aukštą realistiškumo lygį, o ne apskritai apie neva G. A. polinkį išsigalvoti ir pan.Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo apklausti teismo medicinos ekspertą ir išsiaiškinti, ar G. A. sužalojimai negalėjo būti padaryti E. A. suduotais smūgiais. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys pirmiausi į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo atlikta ekspertizė. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja L. N. užduotimi pavedė atlikti objektų tyrimą (b. t. 1, b. l. 48–49) ir pateikti specialisto išvadą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas R. P. P., vykdydamas nurodytą užduotį, pateikė specialisto išvadą Nr. G 1554/2017(03) (b. t. 1, b. l. 51–52) (BPK 90 straipsnis). Jeigu ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada yra pakankamai aiški ir išsami, ji teismo posėdyje paskelbiama specialistui nedalyvaujant. Specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti (BPK 284 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad minėta išvada yra pakankamai aiški ir išsami, nebuvo pagrindo specialisto išvadą aiškinti ar pildyti, be to, ši išvada atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, todėl nebuvo pagrindo į teismo posėdį kviesti specialisto išvadą pateikusį specialistą – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnįjį teismo medicinos ekspertą R. P. P..Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo V. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veiksmuose byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas nuteistajam V. A. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo V. A. kaltės klausimu, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-04-25 nuosprendį ir nuteistajam V. A. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.