Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1230-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
2S-1230-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11925-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1230-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11925-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria ieškovo V. V. ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo atsakovei A. V. laikytinas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti advokato, per kurį bus vedama byla vardą, pavardę, darbo vietos adresą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ieškovo ieškinį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-05-06 ir 2013-05-07 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro direktoriaus pasirašyti raštai „Dėl atsisakymo vykdyti aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18587-433/2013“. UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro direktorius nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jam suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovą teisme. Teismas iš ieškovo reikalavimų 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „Byla bus vedama per advokatą sekančia apimtimi (veiksmais): pateikiamoje atstovavimo sutartyje yra numatyta mano atstovo (advokato) teisė gauti korespondenciją būtent „Skyrybų centro“, o ne mano adresais, - atstovavimo sutarties 3 dalis, - todėl „Skyrybų centre“ gavus iš teismo procesinius dokumentus, advokatui suteikiama teisė teikti teismui atitinkamo turinio prašymą (pareiškimą) apie tai, kad byla būtų nagrinėjama be manęs, kad prašymas (ieškinys, skundas ir kt.) - palaikomas, kad taikytis – nenorime ir pan., - tai numato minėtos atstovavimo sutarties 4 dalis. Advokatas fiziškai teismo posėdyje galės (turės) dalyvauti tik tada, kai aš su juo susitarsiu ir apmokėsiu už jo fizinį dalyvavimą teismo posėdyje“ padarė išvadą, kad ieškovas bylą pageidavo vesti per advokatą, tačiau nenurodė ieškovą atstovaujančio advokato vardo, pavardės bei darbo vietos adreso, nurodytų ieškinio trūkumų įstatymo nustatyta tvarka nepašalino, todėl ieškinį grąžino ieškovui.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog ieškinio prieduose pateikta atstovavimo sutartis advokatui suteikia tam tikras teises, tarp kurių teisės atstovauti klientą byloje teismo posėdyje nėra. Atstovavimo sutartį ieškovas pasirašė su advokatu dėl to, kad advokatas galėtų tvirtinti teismui pateikiamų dokumentų kopijas ir priimti kliento vardu teismui siųstą korespondenciją. Pasirašydamas ieškinį ieškovas aiškiai išreiškė valią bylą vesti be advokato, pasilikdamas teisę jį pasamdyti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Kadangi pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, o jeigu byla bus vedama per advokatą – nurodyti advokato vardą, pavardę ir darbo vietos adresą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti advokato, per kurį bus vedama byla vardą, pavardę, darbo vietos adresą.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šali­nimo institutą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieš­kinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso ei­gai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Nurodyti ieškinio trūkumai įstatyme įvardijami ieš­kinio netikslumais. Pastarieji detalizuojami CPK 115 straipsnio 4 dalyje, pateikiant nebaigtinį jų sąrašą: klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rek­vizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas ir kiti ne­tikslumai, nesudarantys esminių kliūčių proceso eigai. Kadangi šių ieškinio netikslumų sąrašas nebaigtinis, tai teismas ieškinio netikslumais gali pripažinti ir kitokius atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Iš nurodyto matyti, kad procesiniai dokumentai grąžintini trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra ne formalūs, bet tikrai esminiai.

Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo reikalavimų padarė išvadą, kad ieškovas bylą pageidavo vesti per advokatą, tačiau nenurodė ieškovą atstovaujančio advokato vardo, pavardės bei darbo vietos adreso, nurodytų ieškinio trūkumų įstatymo nustatyta tvarka nepašalino, todėl ieškinį grąžino ieškovui. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka pripažindamas, kad pernelyg formalius ir smulkmeniškas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas suponuoja asmens teisės į teisminę gynybą ribojimą.

Ieškinio turinys tvirtina, kad ieškovas nurodė, kad bylą ketina vesti be advokato. Ieškovo reikalavimų 4 punkto, kurį skundžiamoje nutartyje cituoja apylinkės teismas, taip pat nurodyta, kad „Advokatas fiziškai teismo posėdyje galės (turės) dalyvauti tik tada, kai aš su juo susitarsiu ir apmokėsiu už jo fizinį dalyvavimą teismo posėdyje“. Tačiau ieškinio reikalavimuose ieškovas nurodė suteikęs advokatui įgaliojimus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. CPK 58 straipsnyje „Įgaliojimas vesti bylas“ numatyta, įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, o tuo atveju, kada išduodamas įgaliojimas atstovauti teisme, toks įgaliojimas suteikia atstovui teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (CPK 59 straipsnis). Jeigu atstovaujamasis nori suteikti tik dalį bendrų atstovaujamojo teisių ar nori suteikti tik tam tikrus įgaliojimus, visa tai turi būti aiškiai aptarta teismui pateiktame įgaliojime ar sutartyje, tačiau vien aplinkybė, kad atstovaujamasis nesuteikia advokatui teisės atstovauti jį teismo posėdyje, nepaneigia paties atstovavimo fakto. Tačiau ieškovas, siekdamas suteikti atstovui teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, privalo pateikti teismui CPK 57 straipsnį atitinkantį įgaliojimą, patvirtinantį advokato ar advokato padėjėjo (CPK 56 straipsnis) teises ir pareigas bei jų apimtį, - tokio dokumento byloje nesat ir ieškovui patvirtinus, kad bylos neketina vesti per atstovą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir gražinti jį ieškovui.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir gražinti jį ieškovui, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Loreta Lipnickienė