Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-06 · Administracinė byla Nr. A-502-1805-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-06
Bylos Nr.
A-502-1805-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
A. B.
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1805/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – A. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija; atsakovas) 2 434,33 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimą. Taip pat pareiškėja prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2006 m. gegužės 31 d. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo pavaduotoja A. B. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) Administracijos direktoriui parašė tarnybinį pranešimą, kuriame teigė, kad pareiškėja, duodama 200 Lt kyšį, ketina ją papirkti. Dėl to Administracijos direktorius 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.(5.3)-A3-199 nušalino pareiškėją nuo Administracijos Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2-6.6 punktuose numatytų funkcijų vykdymo. Vertino, kad nušalinimas nuo pareigų buvo nepagrįstas ir neteisėtas, o Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 prieštaravo galiojantiems teisės aktams, buvo priimtas norint pakenkti pareiškėjos reputacijai.

Pažymėjo, kad 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto apylinkės prokuratūra pareiškėjos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-00217-06 pagal požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalyje, tačiau 2006 m. birželio 8 d. minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atkreipė dėmesį į tai, jog dėl šio fakto buvo išspausdinti straipsniai laikraščiuose, rodyti reportažai per televizijas, kuriuose pareiškėja buvo charakterizuojama neigiamai, pateikta informacija neatitiko tikrovės. Pabrėžė, jog, nors pranešimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą Administracijos Skyrius gavo 2006 m. birželio 9 d., įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 buvo atšauktas tik 2006 m. birželio 28 d.

Teigė, kad pirmiau nurodyti neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė pareiškėjai dvasinius išgyvenimus, dėl socialinėje aplinkoje išgyvenamo spaudimo pablogėjo jos sveikatos būklė. Manė, kad Administracijos Skyriaus vedėjo pavaduotojos veiksmai, surašant nepagrįstą tarnybinį pranešimą, ir Administracijos direktoriaus įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų buvo esminė prielaida neturtinei žalai atsirasti. Akcentavo, jog buvo pažeminta pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, reputacija bei susilpnėjo pasitikėjimas ja.

Nurodė, jog dėl psichologinių problemų pareiškėjai atsirado reali asmeninė žala, pasireiškusi 2006 m. birželio 19 d. diagnozuotu (duomenys neskelbtini), kurio priežastis yra dėl darbdavio veiksmų atsiradusios psichologinės problemos (pablogėjo pareiškėjos gyvenimo kokybė, sumažėjo jos bendravimo galimybės, nes ji ribojo savo pasirodymus viešumoje, kadangi nuolat girdėjo aplinkinių replikas). Pareiškėjos manymu, pakenkimo intensyvumą bei jo trukmę rodo ir 2006 m. gruodžio mėnesį atliktas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kuriame pareiškėjos darbo krūvis įvertintas kaip mažas, o veiklos kokybė – kaip bloga. Teigė, jog dėl patiriamo spaudimo darbe ir intensyvių išgyvenimų pareiškėja negalėjo tęsti magistrantūros studijų, buvo priversta kreiptis į gydytojus, kurie jai diagnozavo (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog šios ligos simptomai atsirado po socialinėje aplinkoje išgyvento streso.

Pažymėjo, jog dėl Administracijos neteisėtų veiksmų didžiulį stresą išgyveno ir pareiškėjos šeima: tėvams A. ir V. A. pablogėjo sveikatos būklė, o dukteriai S. P. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (po 2006 m. gegužės 31 d. įvykių dėl aplinkinių psichologinio spaudimo duktė buvo išvežta pas senelius, buvo gydoma Šiauliuose).

Turtinę žalą pareiškėja grindė patirtais nuostoliais dėl pablogėjusios jos bei jos dukters sveikatos būklės. Nurodė, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio lankėsi pas psichologą, dirbantį Šiauliuose, dėl ko išlaidos kurui sudarė 1 603,33 Lt. Teigė, jog lankėsi pas psichologą Palangoje, kuriam sumokėjo 350 Lt. pažymėjo, jog už pareiškėjos dukteriai paskirtus vaistus sumokėjo 400 Lt. Kadangi dėl 2006 m. gegužės 30 d. įvykio pareiškėja buvo praradusi darbingumą (nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 1 d.), ji neteko dalies darbo užmokesčio, dėl to patirtą žalą vertina kaip 78 Lt negautas pajamas. Iš viso turtinę žalą pareiškėja įvertino 2 434, 33 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, o pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina patirtos turtinės žalos fakto. Pažymėjo, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pabrėžė, jog neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėja neginčija Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)-A3-199 teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Manė, kad dėl Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)-A3-199 pareiškėja nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos, nes į viešumą iškilo pačios pareiškėjos neteisėti veiksmai, o ne minėtas įsakymas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. sauio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: iš atsakovo pareiškėjai priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmėtė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nukreipė į CK 6.271, 6.246-6.249, 6.250 straipsnius, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio l dalies 3 punktą, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu ir pažymėjo, jog viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t. y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) viešojo administravimo srityje.

Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimą, darytina išvada, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Nurodė, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, turtinės bei neturtinės žalos atsiradimas bei pareiga ją atlyginti kildinama iš įsakymo Nr. (5.3)-A3-199, kuriuo pareiškėja buvo nušalinta nuo kai kurių jos pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymo, bei jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Pažymėjo, jog byloje buvo nustatyta, kad 2006 m. gegužės 31 d. tretysis suinteresuotas asmuo A. B. (Administracijos Skyriaus vedėjo pavaduotoja) Administracijos direktoriui parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėja, neišdėsčiusi problemos, užkišo jai už palaidinės 200 Lt. Dėl šių pareiškėjos veiksmų buvo priimtas įsakymas Nr. (5.3)-A3-199. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos paaiškinimo bei Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. (4.1)-A1-92 2.1 punktu, pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų, susijusių su reklaminių įrenginių projektų derinimu bei leidimų jiems įrengti išdavimu, laikinų nesudėtingų statinių ir įrenginių projektų tikrinimu ir derinimu, dokumentų viešiesiems pirkimams rengimu. Pažymėjo, jog priimant minėtą įsakymą, vadovautasi Viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatomis, Administracijos veiklos nuostatais bei A. B. 2006 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu.

Pažymėjo, jog nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnis, kuriame numatyta, kad nuo pareigų nušalinamas neblaivus arba apsvaigęs valstybės tarnautojas, o kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų galima tik įstatymų nustatytais pagrindais. Atkreipė dėmesį į tai, jog, nors atsakovas nepripažino, kad pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų buvo siejamas su jos atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, tačiau šią išvadą patvirtino Administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. (5.3)-A3-259 turinys, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų. Minėtame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Palangos miesto prokuratūros 2006 m. birželio 8 d. raštą Nr. V5-747, t. y. į nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vertino, jog, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Valstybės tarnybos įstatymas nušalinimą nuo pareigų sieja su įstatymų nustatytais pagrindais, nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo būti nušalinta nuo pareigų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalis). Padarė išvadą, jog nušalinant pareiškėją nuo pareigų, nebuvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis.

Vertino, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 bei pranešimas policijai apie kilusį incidentą dėl pinigų perdavimo sukėlė žalą ir ar yra priežastinis ryšys tarp patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei minėtų veiksmų. Atkreipė dėmesį į tai, kad įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 nebuvo viešai paskelbtas, apie tokio įsakymo priėmimą nebuvo informuojama žiniasklaidoje. Žiniasklaidoje buvo pranešta apie tai, kad Administracijos Skyriaus dailininkė, t. y. pareiškėja mėgino įbrukti 200 Lt Administracijos Skyriaus vedėjo pavaduotojai ir kad apie šį įvykį buvo informuota policija. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog emocinį stresą sukeliantis faktorius buvo ne pareiškėjos nušalinimas nuo tam tikrų funkcijų atlikimo, bet dėl pačios pareiškėjos veiksmų – pinigų perdavimo – pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjos atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nebuvo surinkta duomenų, kad ji davė kyšį valstybės tarnautojai A. B. už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog, nors pareiškėja teigia, kad 200 Lt buvo skirti kavai, arbatai ir kitoms bendroms kolektyvo išlaidoms, tokia suma akivaizdžiai viršija minėtoms reikmėms skiriamas išlaidas. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens A. B. paaiškino, kad ji pinigų bendroms išlaidoms nerinko, o kavai pirkti skirtus pinigus (po 10 Lt kas mėnesį) darbuotojai palikdavo pas sekretorę dėžutėje. Taigi pareiškėjos netinkamas elgesys sukėlė incidentą tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens, kuris buvo paviešintas. Pabrėžė, jog pareiškėja nurodė, kad tuo metu emocinį stresą ji ir jos artimieji patyrė ir dėl pasklidusių kalbų apie jos netradicinę orientaciją. Be to, 2006 m. Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos bylos dėl turto tarp bendrasavininkių padalijimo, kuriose pareiškėja buvo proceso šalimi. Teigė, jog dėl to stipresnius ir emocingesnius išgyvenimus, nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, pareiškėja patyrė ir dėl minėtų faktorių.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėja sirgo ir iki 2006 m. gegužės 31 d. incidento. S. Kulikauskienės įmonės „Bendrosios praktikos gydytojo centras“ rašte nurodyta, jog pareiškėja nuo 2006 m. birželio 1 d. sirgo (duomenys neskelbtini), o 2000 m. gruodžio 26-29 dienomis buvo gydyta stacionare dėl (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog nustatytų ligų diagnozės nepatvirtino pareiškėjos teiginio, jog ji susirgo dėl socialinėje aplinkoje išgyvento streso. Nurodė, kad pareiškėjos duktė S. P. nuo 2006 m. birželio 1 d. sirgo (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra duomenų, jog ji buvo gydoma ir iki veiksmų, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, be to, tik vieninteliame išraše iš S. P. ligos istorijos nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2007 m. liepos 10 d. gydėsi Palangos VRS „Palangos gintaras”, nors pareiškėjos patirta žala kildinama iš atsakovo 2006 m. gegužės 31 d. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, praėjus daugiau kaip metams iki susirgimo, nėra pagrindo jį priežastiniu ryšiu susieti su atsakovo atliktais veiksmais. Be to, duktė kieme girdėjo kalbas apie savo motinos netradicinę orientaciją, kas neabejotinai buvo intensyvus ją traumuojantis veiksnys. Pareiškėjos teiginys, jog dėl atsakovo veiksmų pablogėjo jos tėvų sveikata, buvo pripažintas nepagrįstu, nes dėl motinos A. A. sveikatos būklės nebuvo pateikta įrodymų, o UAB „Palangos Linas“ pažyma apie V. A. reabilitacinį gydymą nepatvirtina, kad jam ligos ((duomenys neskelbtini)) išsivystė ar paaštrėjo dėl skunde nurodytų veiksnių.

Pažymėjo, kad pareiškėja reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, jog ji buvo apkaltinta nusikaltimo padarymu, dėl ko ji patyrė dvasines kančias, nepatogumus. Laikėsi pozicijos, jog pranešimas apie nusikaltimą, kurio pareiškėja nepadarė, yra ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus sukeliantis veiksnys, jis nepriimtinas asmens teigiamos reputacijos bei gero vertinimo požiūriu, todėl toks veiksmas akivaizdžiai sukėlė pareiškėjai dvasinį sukrėtimą. Vertino, jog atsakovas, prieš kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, turėjo ypač atsakingai įvertinti, ar tokie veiksmai būtini, pasverti pasekmes, ypač jei pranešimas apie galimą nusikaltimo padarymą nepasitvirtins, nes A. B. tarnybiniame pranešime nurodė, jog pinigus pareiškėja jai įbruko, neišdėsčiusi problemos.

Nukreipė į CK 250 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, jog, nustatant pareiškėjai atlygintinos žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog pranešimą apie nusikaltimo padarymą išprovokavo pačios pareiškėjos veiksmai, į tai, jog ikiteisminis tyrimas vyko labai trumpai (nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. birželio 8 d.), į tai, jog apie atliekamo ikiteisminio tyrimo neperspektyvumą jau buvo pranešta 2006 m. birželio 7-10 d. laikraštyje „Vakarinė Palanga“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dvasinė skriauda dėl atsakovo pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjai pareikštas įtarimas dėl papirkimo, buvo trumpalaikė, vertinant ją viešumo požiūriu. Apie pareiškėją paviešinta nepalanki informacija nesukliudė jai pagal turimą specialybę įsidarbinti kitoje vietoje. Įvertinęs žalos dydžio atlyginimo kriterijus bei padarinius, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, jog pareiškėja prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą: 1) 78 Lt negautų pajamų dėl nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 1 d. trukusio laikino nedarbingumo; 2) 1 606, 33 Lt išlaidų, patirtų dėl lankymosi pas psichologą Šiauliuose bei dukters, buvusios pas senelius Šiauliuose, lankymo; 3) 400 Lt, išleistų dukters vaistams; 4) 350 Lt už psichologo paslaugas Palangoje.

Laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 1 d. pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka buvo mokama ligos pašalpa. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėja nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir savo ligos. Nurodė, kad kelionės į Šiaulius išlaidos grindžiamos byloje pateiktais kvitais dėl benzino įsigijimo, tačiau dauguma mokėjimų kvitų buvo išrašyti 2007 m. bei 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, nors, pareiškėjos teigimu, ji dukterį pas senelius į Šiaulius buvo išvežusi vasaros atostogoms. Pažymėjo, jog jokių įrodymų, kad pareiškėja lankėsi pas psichologą Šiauliuose, nebuvo pateikta. Teigė, jog tai pat nebuvo pateikti įrodymai dėl 400 Lt, išleistų dukters vaistams, bei 350 Lt už psichologo paslaugas, suteiktas Palangoje. Pareiškėja pateikė pinigų priėmimo kvitą (150 Lt), kuriame paslaugas parduodantis ūkio subjektas įvardijamas kaip Viešoji įstaiga „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras”. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame dokumente taisyta data, nenurodytas pinigus gavęs bei juos sumokėjęs asmuo, todėl jis nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu 350 Lt išlaidas psichologo pagalbai Palangoje.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė 400 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą ir jos skundą patenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog emocinį stresą sukeliantis faktorius buvo dėl pačios pareiškėjos veiksmų, t. y. pinigų perdavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog tarp pareiškėjos nušalinimo, pradėto ikiteisminio tyrimo ir pinigų perdavimo egzistuoja ne vertikalus, o horizontalus priežastinis ryšys.

3. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog A. B. atsisakė paaiškint, kam jai galėjo būti duodami pinigai.

4. Vertina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pranešimą apie nusikalstamą veiką išprovokavo pati pareiškėja, yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

5. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmiu, nes reikėjo vertinti ne pareiškėjos, Administracijos tarnautojų veiksmus, t. y. nepagrįstas ir skubotas išvadas.

6. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog iki incidento jokių apkalbų dėl pareiškėjos netradicinės seksualinės orientacijos nebuvo. Mano, jog informacija apie pareiškėją turėjo būti vertinama kompleksiškai.

7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog apie pareiškėją paskleista informacija nesutrukdė jai įsidarbinti kitoje vietoje, nes nuo 2007 m. vasario 15 d., kai išėjo iš Administracijos Skyriaus, iki 2007 m. rugsėjo 3 d. negalėjo susirasti kito darbo.

8. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 nebuvo viešai paskelbtas ir jog apie jo priėmimą nebuvo paskelbta žiniasklaidoje, nes, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, jis yra prieinamas visuomenei.

9. Nurodo, kad iki šiol jaučia sveikatos sutrikimus, sukeltus incidento, taip pat iki šiol naudojasi psichologo paslaugomis.

10. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino priežastinį ryšį, buvusį tarp pareiškėjos dukters S. P. ligos ir jos (dukters) socialinėje aplinkoje išgyvento streso, kilusio dėl 2006 m. gegužės 31 d. Pabrėžia, jog 2006 m. spalio 31 d. S. P. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nors iki incidento ji jokiais psichikos sutrikimais nesiskundė.

Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, ir prašo pareiškėjos apeliacinį skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog tarp pareiškėjos nušalinimo, pradėto ikiteisminio tyrimo ir pinigų perdavimo egzistuoja tiesioginis vertikalus ryšys, nes pati pareiškėja išprovokavo tolimesnius jos ir Administracijos veiksmus. Nurodo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl buvo duodami pinigai, nes pareiškėja, duodama pinigus, negalėjo to paaiškinti. Laikosi nuomonės, jog didžiausią stresą pareiškėjai sukėlė tai, kad apie incidentą sužinojo Administracijos direktorius ir Palangos miesto savivaldybės meras. Buvo matyti, jog pareiškėjai buvo emocinis šokas. Teigia, jog policija buvo iškviesta tik tada, kai pareiškėja atsisakė kalbėti ir pasiaiškinti. Nurodo, kad nežino, kaip žiniasklaida sužinojo apie incidentą. Nurodo, kad pareiškėjai buvo antras emocinis šokas, kai reikėjo incidentą paaiškinti žiniasklaidai. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja iš darbo išėjo praėjus 9 mėnesiams po incidento, kas įrodo, jog ypatingo emocinio spaudimo iš bendradarbių ji nepatyrė. Teigia, kad ypatingų išorinių pareiškėjos sveikatos pokyčių nepastebėjo. Mano, kad didelę įtaką pareiškėjos šeimos narių sveikatos būklei padarei jos pačios požiūris į incidentą bei jo eskalavimas. Akcentuoja, jog ir iki incidento pareiškėjos duktė buvo prislėgta, nebuvo labai kalbi ir judri.

Atsakovas Administracija atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais ar neveikimu administravimo srityje, atlyginimo.

Nagrinėjant bylą būtina aiškintis aplinkybes, kurios reikalingos nustatyti bendrasias civilinės atsakomybės sąlygas. Reikalavimo patenkinimas galimas konstatavus šių sąlygų buvimą. Turi būti nustatytas žalos faktas, neteisėti veiksmai ar neveikimas, priežastinis ryšys tarp pirmųjų dviejų sąlygų ir teisės pažeidėjo kaltė.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas bei pareiga ją atlyginti kildinama iš atsakovo įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo nušalinta nuo kai kurių jos pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymo bei jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, iš teismui pateikto pareiškėjos skundo (b. l. 4-10) matyti, kad pareiškėja neteisėtais atsakovo veiksmais, sukėlusiais žalą, nurodo tik atsakovo darbuotojų veiksmus ir nereiškia reikalavimų atitinkamiems subjektams dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėtu atsakovo įsakymu nušalinti ją nuo darbo funkcijų vykdymo bei įsakymo viešumo sukeltomis pasekmėmis ir reikalavimą grindžia Valstybės tarnybos įstatymo 34 staipsnio 5 dalimi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėją nušalinant nuo pareigų nebuvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų (34 straipsnis), todėl įsakymas neteisėtas. Sprendime nurodyta, kad vertintas priežastinis ryšys tarp patirtos turtinės ir neturtinės žalos ir atsakovo 2006 m. gegužės 31 d. įsakymo „Dėl E. P. nušalinimo“ bei pranešimo policijai apie kilusį incidentą. Dalis reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinta, nurodžius, kad dvasinį sukrėtimą pareiškėjai sukėlė pranešimas apie nusikaltimą, kurio pareiškėja nepadarė, nors šio veiksmo teisėtumas detaliai neįvertintas. Reikalavimas dėl turtinės žalos atmestas nepagrindus priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei pareiškėjos ligos, neįrodžius dalies patirtos žalos. Tačiau iš sprendimo neaišku priežastinį ryšį tarp kurių atsakovo veiksmų ir žalos vertino teismas. Kaip minėta, skiriasi pareiškėjos skunde bei teismo sprendime nurodytų atsakovo veiksmų, siejamų su žalos kilimu, apimtis ir tūrinys.

Administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo teismui pateiktame skunde. Kai teismui pateikiamas skundas (prašymas) neaiškus, netiksliai suformuluotas skundo pagrindas ar dalykas, ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato trūkumų šalinimo procedūrą. Teismui administraciniame procese skirtas aktyvus vaidmuo renkant ir vertinant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnis).

Nagrinėjant bylą iš naujo būtina pasiūlyti šalims teikti įrodymus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių. Turi būti nustatinėjamas žalos faktas bei jos apimtis. Žalos priežastinis ryšys yra reikšmingas tik su neteisėtais atsakovo veiksmais, nurodytais pareiškėjos. Esant reikalui pareiškėjai siūlytina tikslinti ir konkretinti skundą teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti. Bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė