- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 1-814-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-1-03017-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- P. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja D. G., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Inesos Gulbinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987-05-21 Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 12 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. 2013 m. rugsėjo 23 d. apie 11 val. Lietuvos kariuomenės dr. Jono B. K. medicinos tarnyboje (toliau – KMT), (duomenys neskelbtini), Karinės medicinos ekspertizės komisijoje, tikrindamasis sveikatą dėl tinkamumo tarnauti profesinėje karo tarnyboje, pagal chirurginę būklę negalintis būti pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai, atėjęs į chirurginį kabinetą Nr. 124, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, KMT Karo medicinos centro ortopedo-traumatologo pareigas vykdžiusiam plk. ltn. R. B., turėjusiam įvertinti P. M. sveikatos būklę ir nustatyti galutinę diagnozę bei pateikti ekspertinę išvadą, paduodamas dvi kupiūras po 200 litų ir vieną 100 litų vertės kupiūrą (viso 500 litų), įdėtas į Medicininės ekspertizės aktą, davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, siekdamas, kad pastarasis Medicinos ekspertizės akte įrašytų, esą P. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai.
K. P. M. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 43-45), taip pat įrodo: liudytojo R. B. parodymai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. jam vykdant Karo medicinos tarnybos ortopedo traumatologo pareigas į jo kabinetą Nr. 124 atėjo P. M., kuris sugrįžo po paskirtų tyrimų, padavė savo medicininius dokumentus su juose įdėtais pinigais. Suprato, kad P. M. bando jį papirkti dėl P. M. palankaus sprendimo (b. l. 7-9), liudytojos N. B. parodymai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. jai būnant savo tarnybos vietoje, t.y. Karo medicinos tarnybos centre, (duomenys neskelbtini), gavo iš plk. ltn. R. B. tarnybinį pranešimą apie P. M. bandymą jį papirkti dėl jam palankaus sprendimo priėmimo (b. l. 10), liudytojos A. G. parodymai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. jai būnant kartu su R. B. savo tarnybos vietoje, t.y. Karo medicinos tarnybos centre, (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 124, P. M. apie 11 valandą sugrįžo į kabinetą po paskirtų tyrimų, padavė savo medicininius dokumentus su juose įdėtais pinigais. Ji neatvertusi medicininės kortelės perdavę ją R. B., tačiau šis atvertęs medicininę kortelę ir pamatęs pinigus jų neėmė. Kiek tiksliai buvo pinigų banknotų negali pasakyti (b. l. 11-12), tarnybiniu pranešimu dėl bandymo papirkti vykdant KMEK nario funkcijas užfiksuotas R. B. įvykis (b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 227 str. 2 d., nustačius aplinkybes, kad kaltinamasis davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
LR BPK 94 str. numatyta, kad turi būti išspręstas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ar 723 straipsnyje nurodyto turto konfiskavimo klausimas. Nors 500 Lt, kurie siūlyti kaip kyšis, nebuvo paimti iš kaltinamojo P. M., tačiau šie pinigai turi būti laikomi kaip priemonė, kuria buvo įvykdyta nusikalstama veika – buvo siekiama papirkti valstybės tarnautoją. LR BK 72 str. 5 d. numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju 500 Lt suma, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui konfiskuotina iš P. M. (LR BK 72 str., LR BPK 94 str.), valstybės naudai.
K. P. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47, 48), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. P. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, tik prašo teismą baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis per 6 mėnesius. Nurodė, kad tik dvi savaitės kaip dirba, todėl neišgalės sumokėti (b. l. 66).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (LR BK 54 str.).
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, P. M. anksčiau neteistas (b. l. 50-51), administracine tvarka nebaustas (b. l. 58), VĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių įskaitoje neužregistruotas (b. l. 60-61).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta bauda, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino, pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, todėl baudos sumokėjimo terminas nustatomas 6 mėnesiams. Tikėtina jog pats faktas – pripažinimas kaltu ir skyrimas piniginės baudos gali pasiekti paskirtos bausmės tikslus ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas LR BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 227 str. 2 d., ir skirti jam 12 MGL – 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti P. M. 8 MGL, t. y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 72 str., konfiskuoti iš P. M. pinigus (500 litų) kaip priemonę, kuria buvo įvykdyta nusikalstama veika, valstybės naudai.
Į. P. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
P. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.