- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- A-438-537-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- K.T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K.T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K.T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK), pagal Vilniaus teritorinės muitinės siuntimą, atliko K.T., ketinančios dalyvauti konkurse Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybei užimti, tinkamumo tarnybai ekspertizę. CMEK, ekspertizės metu įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus, atlikusi kitus nustatytus ir būtinus veiksmus, 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė ekspertinį sprendimą Nr. 5951, kad K.T. netinkama tarnybai pagal Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvade, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – ir Sąvadas) nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį.
Šalies argumentai
Pareiškėja K.T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti CMEK 2008 m. gruodžio 23 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 5951; CMEK 2009 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 45R-109; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 litų neturtinės žalos.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ketino dalyvauti konkurse Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybei užimti. Vilniaus teritorinės muitinės siuntimu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre atliko sveikatos patikrinimą. Pagal CMEK 2008 m. gruodžio 23 d. išvadą pripažinta netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos reikalavimų III skiltį. Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutikdama su diagnozuota difuzine mazgine struma, trukdančia užimti Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybę, 2009 m. sausio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Medicinos centrą (toliau – ir VRM MC) su prašymu peržiūrėti priimtą sprendimą. Pareiškėja nesutikdama su CMEK 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir su VRM CM atsisakymu iš naujo peržiūrėti CMEK 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą, skunde nurodė, kad pagal hormoninius tyrimus jos skydliaukės veikla nesutrikusi, funkcinio sutrikimo dėl endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos ligos nėra. Pareiškėjos teigimu, jai nėra nustatyta nei lengva grįžtama tirotoksikozės ar hipotirozės forma, pasireiškianti lengvu funkcijos sutrikimu, sumažėjusia tolerancija fiziniam krūviui, LT4 padidėję ne daugiau nei 26 pmol/1 ir gydymo metu greitai grįžta į normą. Taip pat nėra nustatyta cukrinio diabeto forma, kai glikemija per parą neviršija 8,9 mmol/1, nėra glikozurijos, nėra kliniškai nustatytų specifinių cukrinio diabeto komplikacijų ir išlieka darbingumas. CMEK nenustatė III0 alimentarinio nutukimo atvejams (viršsvoris 50% ir AKS >140/90 mmHg).
Pareiškėjos teigimu, jos tinkamumo tarnybai klausimas nebuvo sprendžiamas individualiai, nenurodyta, kad jos tinkamumas buvo vertinamas pagal siekiamos pareigybės Vilniaus teritorinėje muitinėje uždavinius, funkcijų ir pareigų vykdymo specifiką. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą, turėjo pareigą visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, tačiau pažymoje nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad CMEK apskritai individualiai sprendė jos tinkamumo vidaus tarnybai klausimą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas ginčijamais sprendimais pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, teisėtų lūkesčių principą, teisinio tikrumo, saugumo principą. Tokiais savo veiksmais, atsakovas kaip valstybinės institucija, pakirto jos pasitikėjimą valstybe. Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėtų CMEK veiksmų ji patyrė pažeminimą, didelius išgyvenimus, nepatogumus, dėl CMEK veiksmų jai buvo užkirstas kelias dalyvauti atrankoje Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybei užimti, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 litų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad CMEK 2008 m. gruodžio 18 d. gavo Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. lapkričio 17 d. siuntimą Nr. 2B-2.3.-25206 atlikti K.T., pretendento, dalyvaujančio konkurse į Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigas, ekspertizę dėl jos tinkamumo tarnybai muitinėje pagal Sąvado III skiltį. Pagrindas atlikti ekspertizę buvo įtvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.5 punkte - pretendentas dalyvauja konkurse arba atrankoje į muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą pareigas. Atsakovas pažymėjo, kad ekspertizės metu įvertinęs surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus, atlikęs kitus nustatytus ir būtinus veiksmus, 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė ekspertinį sprendimą, kad vadovaujantis Sąvado 20.3 ir 28.3 punktais K.T. netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Ekspertinį sprendimą CMEK įrašė į 2008 m. gruodžio 23 d. CMEK pažymą Nr. 5951. Visi šie veiksmai buvo atlikti, vykdant Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo IX, X dalių bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 1114 „Dėl statistinių apskaitos formų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“ reikalavimus.
Atsakovas pažymėjo, kad vertinant asmenų, pretenduojančių į vidaus tarnybą, ir pretendentų tinkamumą vidaus tarnybai arba tarnybai muitinėje visais atvejais yra atsižvelgdama į kokias pareigas pretenduoja toks asmuo arba pretendentas bei kokiai Sąvado skilčiai -I, II ar III - yra priskiriamos šios pareigos. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, tam, kad būtų apsaugoti pareiškėjos K.T. ypatingi asmens duomenys, susiję su sveikata, kurie negali būti atskleisti tretiesiems asmenims, t. y. vidaus reikalų (muitinės) įstaigoms, nes ši pažyma buvo pateikiama susipažinti ne tik pareiškėjai, bet ir trečiajam asmeniui, į 2008 m. gruodžio 23 d. CMEK pažymą Nr. 5951 įrašė tik TLK-10 kodus.
Atsakovas nurodė ir tai, jog pareiškėjai K.T. diagnozuotas difuzinę mazginę strumą, eutirozę ir GERL, remisiją, patvirtino pareiškėjos K.T. ambulatorinės kortelės iš UAB „Baltupių šeimos Medicinos centras“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2008 m. balandžio 1 d. instrumentinio tyrimo Nr. 991 (Videoezofagogastroduodenoskopija (VEGDS), 2004 m. spalio 22 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių poliklinikos endokrinologo konsultacijos, VRM Medicinos centro Konsultacinės poliklinikos 2008 m. gruodžio 22 d. echoskopijos tyrimo Nr. 1923, 2008 m. gruodžio 22 d. atliktų tyrimų dėl hormonų (SI), medicininio tikrinimo akto Nr. 5951 duomenys. Atsakovas pabrėžė, kad priimant ekspertinius sprendimus kiekvienas tiriamasis vertinamas individualiai, ir kiekvienam tiriamajam priimami individualūs ekspertiniai sprendimai. Ginčijamu atveju, individualiai vertinant pareiškėjos K.T. tinkamumą tarnybai muitinėje, kaip naujojo priimamojo, buvo konstatuota, kad pareiškėjos sveikatos būklė nėra stabili, turimi sveikatos duomenys liudija, kad jos sveikatos sutrikimas vystosi ir bet kuriuo momentu gali pablogėti (konstatuotas skydliaukės skilčių padidėjimas). Pažymėjo, kad, išanalizavus šios ligos statistiką yra nustatyta, jog mazgai bet kuriuo momentu gali suvėžėti, ir nors šiuo metu pareiškėjos hormonų tyrimas yra normoje, ateityje galimi skydliaukės hormonų svyravimai, dėl ko gali sutrikti skydliaukės veikla.
Atsakovas akcentavo, kad buvo įvertinta ir tai, jog bet koks asmuo, pretenduojantis į statutinę tarnybą, priimamas į ją su perspektyva tarnauti ne mažiau 20 metų. Pareiškėjai nustatyta diagnozė apriboja jos teisę tarnauti tik statutinėje tarnyboje, nes statutinei tarnybai keliami griežtesni sveikatos būklės reikalavimai, tačiau jokiu būdu neriboja jos teisės dirbti valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį. Atsakovas pabrėžė, jog statutinio pareigūno tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniais aukšto lygmens streso protrūkiais, fiziniu krūviu (papildomi praktiniai ir taktiniai pratimai, specialių fizinės prievartos veiksmų (smūgiai į galvą, kaklą, smaugimo veiksmai ir kt.) atlikimo mokymu, darbu naktimis (pamainomis). Visi išvardyti profesinės rizikos veiksniai yra provokuojantys pareiškėjai nustatyto sveikatos sutrikimo progresavimą, žinant šios ligos klastingą eigą ir galimus sunkius padarinius, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas tausojantis jos sveikatą, siekiant išvengti nepagrįstos rizikos, žalos sukėlimo, ir palankus jos tolesnio gyvenimo kokybei ekspertinis sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad CMEK priimamas ekspertinis sprendimas yra ne pačios CMEK arba atskiro gydytojo eksperto (gydytojo specialisto) nuomonė dėl tiriamojo sveikatos būklės, o medicininių dokumentų ir duomenų pagrindų priimtas ekspertinis sprendimas, taikant Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo ir Sąvado nuostatas. Pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 55, 59 punktus privaloma įrašyti tik ekspertinį sprendimą, nes visi kiti duomenys pagal minėtos tvarkos aprašo 57 punktą įrašomi į medicininio tikrinimo aktą. Atsakovo nuomone, nei VRM Medicinos centras, nei CMEK, kaip jo struktūrinis padalinys, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl CMEK priimamiems ekspertiniams sprendimams nėra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeisti konstituciniai asmens lygybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, saugumo principai dėl ko pareiškėja patyrė neturtinę žalą, įvertinta 10 000 litų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas akcentavo, jog byloje esantys medicininiai dokumentai rodo, kad pareiškėjai K.T. 2004 m. spalio 22 d. diagnozuota difuzinė mazginė struma, eutirozė - skydliaukės dešinė skiltis 21x16 mm, kairė skiltis 21x15 mm, dešinėje užpakalinėje dalyje 8 mm mazgas su cistine degeneracija, kairėje, centre 7 mm mazgas. Rekomenduota jodo profilaktika, nustatyta kontrolė po 6 mėn. Mazginė struma pareiškėjai diagnozuota ir 2008 m. gruodžio 22 d.. Skydliaukės dešinė skiltis 2,1x1,7x2,8 cm (joje daugybė įvairaus dydžio į cistas panašių darinių, didž. 0,4 cm), kairė skiltis 2,1x1,8x2.9 cm (joje stebima keletas į cistas panašių darinių, viršutiniame poliuje izogeninis 0,7 cm mazgas). CMEK, atsižvelgdama į nurodytus duomenis diagnozavo mazginę strumą, eutirozę (TLK-10 E 04.2). Nurodė, kad dėl mazginės ir cistiškai pakitusios skydliaukės reikalingas stebėjimas. Pareiškėja nesutikdama su minėta išvada kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos centrą. Minėtos įstaigos 2008 m. gruodžio 30 d. išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) nurodyta anamnezė, kad skundų neturi, jaučiasi gerai. Pažymėta, kad pareiškėja skydliaukės pakitimus turi nuo 2004 metų, o 2008 m. atlikus skydliaukės sonoskopiją mazguose neigiama dinamika nenustatyta. Atlikti hormoniniai tyrimai 2008 m. gruodžio 22 d.: - NORMA; TTH 1,673 mU/I, LT4- 12.88 pmol/l. Išraše nurodyta, kad šiuo metu skydliaukės veikla nesutrikusi ir specifinis gydymas šiuo metu nereikalingas. Tačiau pareiškėjai rekomenduota jodo profilaktika ir nustatyta kontrolė po 6 mėnesių dėl mazgų dydžio dinamikos. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjai diagnozuotą ligą - netoksinė daugiamazginė struma (gūžys) TLK-10 kodas E 04.2 pagrįstai priskyrė endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos ligoms ir kvalifikavo pagal Sąvado 20.3 punktą – nedideli funkcijų sutrikimai. Tuo tarpu pagal III skiltį, esant diagnozuotai ligai ir sveikatos problemoms pagal Sąvado 20.3 punktą, - pretendentas į tarnybą muitinėje (naujas priimamasis) netinkamas tarnybai muitinėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos K.T. skydliaukės veikla buvo sutrikusi, skydliaukėje aptikti mazgas ir cistos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė nėra stabili, sveikatos sutrikimas vystosi ir bet kuriuo momentu gali pablogėti. CMEK, nustačiusi pareiškėjai Sąvado 20.3 papunktyje nurodytą ligą, vertino pareiškėjos K.T. tinkamumą tarnybai muitinėje individualiai, kaip naujai priimamojo ir priėmė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja tarnybai netinkama. Be to, UAB „Baltupių šeimos Medicinos centras“ ambulatorinės kortelės išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėja skundėsi virškinamojo trakto sutrikimais ir jai buvo diagnozuotas gastritas. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje atlikto instrumentinio tyrimo Nr. 99 metu buvo nustatytas GERL, neerozinisezofagitas, eriteminė gastropatija. Teismo vertinimu, iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėja turėjo nusiskundimų dėl virškinamojo trakto, todėl CMEK nustačiusi, kad nustatytoji diagnozė nepasikeitė, nėra jokių duomenų dėl sveikatos būklės pagal nustatytą diagnozę pagerėjimą, kas rodo skrandžio patologiją, kuri nors ir yra gydoma, tačiau, per 4 metus neišgydyta, todėl išliko iki šiol ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai yra nustatyta GERL remisijos (TLK-10 K 21.9) diagnozė.
Be to, kaip akcentavo teismas, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad priimant ekspertinį sprendimą pareiškėjos tinkamumas tarnybai buvo vertinamas individualiai. Pareiškėja apklausta pildant anamnezės lapą, paskyrimų lapas skirtas tik pareiškėjai, tyrimai atlikti ir išvados pristatytos pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad CMEK 2008 m. gruodžio 23 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 5951 ir CMEK 2009 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 45R-109 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas akcentavo, kad CMEK, priimdama ekspertinį sprendimą, privalo laikytis jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir jos ekspertiniai sprendimai (pažymos, ligos liudijimai ir kiti) nebūtinai turi atitikti visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualaus administracinio sprendimo turiniui bei formai. Be to, kaip pabrėžė teismas, nesant vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nenustačius Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjos skunde nurodytas neturtinės žalos dydis nevertinamas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo iškviesti į teismo posėdį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoją endokrinologą docentą S.G., bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoją gastroenterologą profesorių J.V. ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi bei teismo išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino medicininius dokumentus. Pareiškėjos nuomone, šioje byloje turėjo būti kviečiamas specialistas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka, kuris būtų galėjęs pateikti išvadas dėl visų medicininių dokumentų įvertinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašo šį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog CMEK nepalaiko apeliantės K.T. prašymo dėl specialistų iškvietimo, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnyje reglamentuojama, kad specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti. Tačiau šiuo atveju medicininiai dokumentai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie sudarė pagrindą CMEK priimti sprendimą buvo surašyti įvairių gydymo įstaigų gydytojų specialistų, jie išsakė savo nuomonę dėl apeliantei K.T. diagnozuotų ligų ir jos sveikatos būklės, o CMEK atlikdama specializuotąją medicininę ekspertizę (toliau - ekspertizė) pagal savo kompetenciją juos įvertino ir priėmė atitinkamą ekspertinį sprendimą, griežtai laikydamasi teisės aktų, kurie reglamentuoja CMEK veiklą, reikalavimų. Atsiliepime pažymima, kad į klausimus, kurie susiję su apeliantės K.T. sveikatos būkle, ir kuriuos siūlo užduoti specialistams apeliantė K.T., minėti gydytojai specialistai savo išvadas pateikė CMEK ekspertizės metu, o atsakyti į klausimą dėl galimumo eiti pareigas statutinėje tarnyboje šie gydytojai specialistai neturi teisės ir jiems nesuteikta tokia kompetencija, nes šie gydytojai specialistai turi teisę pateikti savo išvadas tik dėl darbo civiliniame gyvenime arba dėl valstybės tarnybos, o dėl tinkamumo eiti pareigas statutinėje tarnyboje savo išvadas gali pateikti tik CMEK.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 5951, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėja yra netinkama tarnybai – užimti Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybę.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekė užimti Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybę dėl tinkamumo dirbti šį darbą buvo pasiųsta pasitikrinti sveikatą, o atsakovas atlikęs medicinos ekspertizę priėmė ginčijamą sprendimą.
Priėmimo į tarnybą muitinėje tvarką bei sąlygas reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas bei jį įgyvendinantys teisės aktai.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos arba medicinos ekspertizės komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje.“
Iš šios teisės normos matyti, kad asmens, siekiančio dirbti muitinėje, sveikatos būklės stovis, yra viena iš būtinų sąlygų, atsirasti teisiniams santykiams dėl tarnybos muitinėje.
Minėto statuto 8 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad „Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Tokia tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-281, patvirtinus Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, bei asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į šias pareigas, sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą (Aprašas).
Pagal šio Aprašo 3; 9 ir 15 punktus „Pretendentų <...> sveikatos būklės tinkamumas tarnybai muitinėje nustatomas specializuotosios medicininės ekspertizės būdu.“, kurią atlieka <...> „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija <...> vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatyta tvarka ir sąlygomis.“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtintu „Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadu (toliau - Sąvadas).
Iš ginčijamo Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimo matyti, kad pareiškėjos sveikatos būklės netinkamumas tarnybai muitinėje nustatytas pagal Sąvado 20.3; 28.3 punktų III skiltis.
Sąvado 20.3 punkto I–III skiltyse nustatyta, kad naujai priimami asmenys į tarnybą, sergantys endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos ligomis, pasireiškiančiomis nedideliais funkcijų sutrikimais, yra netinkami tarnybai. Pagal Sąvado 28.3 punkto III skiltį, naujai priimamų asmenų į tarnybą, sergančių lengvomis pilvo ertmės organų ligomis be funkcijų sutrikimo, tinkamumas tarnybai nustatomas individualiai.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad jei asmuo, kuris siekia būti priimtas į tarnybą muitinėje, turi Sąvado 20.3 punkte numatytų sveikatos sutrikimų, jis yra pripažįstamas pagal sveikatos būklę netinkamu šiai tarnybai, o tuo pačiu jis negali būti priimtas į tarnybą muitinėje, o jeigu toks asmuo turi Sąvado 28.3 punkte numatytų sveikatos sutrikimų, tai pagal šio punkto III skiltį jo tinkamumas tarnybai nustatomas individualiai.
Tai lemia, kad pagal teisines pasekmes Sąvado 20.3 ir 28.3 punktai nėra tapatūs, nes Sąvado 20.3 punkto atveju draudimas priimti į tarnybą muitinėje yra absoliutus, o Sąvado 28.3 punkto III skilties atveju, asmens tinkamumas konkrečiai pareigybei nustatomas individualiai, t. y. tinkamumą konkrečiai pareigybei, nulemia individuali asmens sveikatos būklė.
Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos, atliekamų specializuotųjų medicininių ekspertizių vykdymo tvarką bei sąlygas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas. Šio aprašo III ir IV skyriuose nustatyta, kad naujai į tarnybą priimamų asmenų ekspertizės atliekamos remiantis šių asmenų laboratoriniais ir funkcinės diagnostikos tyrimais (23 p.), asmens sveikatos istorijos duomenimis bei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotais dokumentais (jų išrašais) apie tiriamojo ligas, sveikatos būklę ir pan. (36 p.).
Byloje nustatyta, kad ginčijama ekspertizė buvo atlikta remiantis surinktais medicininiais dokumentais apie pareiškėjos sveiktos būklę bei atliktais tyrimais, kurie patvirtino, jog pareiškėjai 2004 m. spalio 22 d. buvo diagnozuota difuzinė mazginė struma, eutirozė. Mazginė struma pareiškėjai diagnozuota ir 2008 m. gruodžio 22 d. atlikto tyrimo metu. Šios diagnozės teisingumą patvirtina ir po ginčijamos ekspertizės atlikimo, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2008 m. gruodžio 30 d. išduotas pareiškėjai išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame taip pat nustatyta ši diagnozė, konstatuoti skydliaukės pakitimai nuo 2004 m., nors tikrinimo metu skydliaukės veiklos sutrikimo nenustatyta, tačiau nurodyta vykdyti pareiškėjos sveikatos būklės kontrolę - po 6 mėn. dėl mazgų dydžio dinamikos (b. l. 61).
Visa tai neduoda pagrindo išvadai, kad ginčijama ekspertizė buvo atlikta neištyrus reikiamų dokumentų, neatlikus tyrimų arba, kad padarytos išvados dėl ligos diagnozės ir jos pobūdžio yra neatitinkančios surinktų duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę ir pan..
Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl Sąvado priedo 20.3 papunkčio taikymo, kuriame nustatyta, kad „Esant cistiškai pakitusiai strumai be funkcijos sutrikimo ir normaliam skydliaukės hormonų lygiui, dėl naujų priimamųjų tinkamumo tarnybai sprendžiama individualiai.“, yra nepagrįsti, nes pareiškėjai nustatyta diagnozė - difuzinė mazginė struma, kas netapatu cistiškai pakitusios strumos diagnozei, tai savo ruožtu lemia, jog nėra pagrindo taikyti minėtos nuostatos, skirtos cistiškai pakitusios strumos diagnozės atveju.
Minėta, kad pagal Sąvado 20.3 punktą, jei asmuo, kuris siekia būti priimtas į tarnybą muitinėje, turi šiame punkte numatytų sveikatos sutrikimų, jis yra pripažįstamas pagal sveikatos būklę netinkamu šiai tarnybai, o tuo pačiu jis negali būti priimtas į tarnybą muitinėje bei kad šis draudimas priimti į tarnybą muitinėje yra absoliutus.
Dėl šių priežasčių naikinti ginčijamo Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 595, nėra pagrindo. Tai savo ruožtu taip pat lemia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą ji kildina iš neteisėto, jos teigimu, Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 595, kadangi šiuo atveju nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra ir įstatyminių sąlygų atsirasti tokiai atsakomybei (CK 6.246; 6.250 str.).
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos K.T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.