Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos- atstovei Rasai Gutmanienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. J. (toliau - ir Pareiškėjos) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-5231-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-5231-2019 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad ji, 2019 m. gegužės 9 d., apie 20.16 val., P.Vileišio g. 25, Vilniuje, viešoje vietoje vedžiojo šunį be pavadėlio ir neturėjo su savimi maišelių ekskrementams rinkti (neparodė jog turi) (b.l. 18).

Institucija, nesutikdama su skundu ir vadovaujantis ANK 623 straipsniu, pateikė teismui administracinės bylos medžiagą (b.l. 1).

Teismo posėdyje D. J. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad su šuniuku buvo išėjusi į kiemą prie savo namų pakvėpuoti grynu oru, po to nusileido link tako, šalia upė. Šuniuką laikė ant rankų ir trumpam padėjo jį ant žemės. Savivaldybės pareigūnus pamatė iš tolo. Jie ėjo maskatuodami planšetėmis. Priėję paklausė, kieno šuo. Tada ji šuniuką paėmė ant rankų. Pareigūnai iš pradžių koketavo, klausė jos duomenų. Ji atsisakė prisistatyti, sakydama, kodėl turi sakyti savo asmens duomenis. Savivaldybės pareigūnai ją terorizavo valandą - dvi, net ji pati prašė kviesti policiją. Visą šį laiką šunelį laikė ant rankų, o jis inkštė, draskėsi. Gyvena (duomenys neskelbtini), pažeidimas fiksuotas adresu Vileišio g. 25. Jos nuomone, pareigūnai net neturėjo teisės jos bausti, ji buvo prie namų, su savimi neturėjo nei asmens dokumento, nei telefono. Nemato pagrindo dėl ko jai turėjo rašyti protokolą ar nutarimą jos atžvilgiu. Atsakydama į klausimus nurodė, kad jos šunelis nykštukinis pinčeris, laikė jį ant rankų, į gatvę nėjo. Pavadėlį šuneliui turi. Trumpam pastatė šunelį ant žemės, jis stovėjo prie jos ir tai truko kelias minutes. Pareigūnus pastebėjo iš tolo, jai jie pasirodė nepatikimi, netikri. Priėję pareigūnai paklausė kieno šuo, koketavo, maivėsi, ji atsiprašė, paėmė šunelį ant rankų ir norėjo eiti namo. Pareigūnai klausė jos vardo, pavardės, prašė dokumento, tačiau žinodama, kad nieko nepadarė ėjo link namų. O pareigūnai pradėjo procesą, įjungė diktofoną, aiškino gyvūnų laikymo taisykles. Kaip pareigūnai (juodomis uniformomis) priėjo, prisistatė, tuo metu šunelis buvo ant šaligatvio, stovėjo šalia jos, nelojo. Savo vardo, pavardės pareigūnams nepasakė, nedavė asmens dokumento, nes nebuvo pagrindo. Jai buvo aišku, kad tai kažkokie pareigūnai, bet neaišku už ką jie norėjo ją nubausti, nes ji nepadarė jokio pažeidimo. Pareigūnai ją kaltino vedžiojus šunį be pavadėlio, bet ji jo nevedžiojo, jis tik trumpam buvo padėtas ant žemės, po to vėl paimtas ant rankų. Šuneliui virš 10 metų. Ji yra susipažinusi su gyvūnų laikymo taisyklėmis. Šunelio nevedžiojo, pastatytas ant žemės jis tik šiek tiek paėjo į priekį, kai pareigūnai ėjo link jos, gal šunelis taip norėjo ją apsaugoti. Su šuneliu niekur neina, tik neša ant rankų, išeina pakvėpuoti grynu oru. Gamtinius reikalus šunelis atlieka namie ant palutės. Šunelis nėra judrus, prieš 5 metus operuota koja. Neigia, kad nevykdė pareigūnų teisėtų pareigūnų reikalavimų. Jos nuomone, vedžiojimas tai, kai išeini su dideliu šuniu o jos šuo nėra didelis, ir savo šunelį tik trumpam pastatė ant žemės. Šuo jokių gamtinių reikalų lauke neatliko, jai maišelių nereikėjo, turėjo kišenėje, kodėl ji turėjo jį rodyti. Pareigūnai sakė parodyti ar ji turi maišelį, tačiau ji nerodė, dar suprastų tokį reikalavimą, jei šuo ką nors darytų lauke. Suprato, kad jie turėjo teisę pareikšti jai žodinę pastabą, todėl norėjo paimti šunį ir eiti namo, bet jie neleido. Jos nuomone, pažeidimas fiksuotas labai formaliai ir šališkai. Nutarimą ir protokolą surašė, kai pateikė duomenis atvykus policijos pareigūnams. Taip pat nurodė, kad yra po operacijos, kuri atlikta 2016-2017 metais, turėtų vengti stresų, o šis incidentas turėjo įtakos jos sveikatai, turėjo kreiptis į medikus. Ji jokio nusižengimo nepadarė, tik kelioms minutėms padėjo šunelį ant žemės, ir pareigūnai negalėjo jos taip terorizuoti ir bauginti.

Teismo posėdyje institucijos atstovė R. Gutmanienė nurodė, kad administracinio nusižengimo nutarimas surašytas teisėtai, pažeidėjai skirta švelniausia nuobauda - įspėjimas. Nesvarbu, ar didelis šuo ar mažas, šiuo atveju D. J. nesilaikė Gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimų. Kai gyvūnas eina gatve, jis turi būti su pavadėliu, kad nepultų. Taisyklės numato, kad šuo turi būti su pavadėliu. Pareigūnai matė, kad šuo buvo be pavadėlio, tai fiksuota fotonuotraukose. Yra toks reikalavimas, kad šuo turi būti su pavadėliu. Prašė palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. A. parodė, kad yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus 2-jo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas. Jo pareigos patruliuoti gatvėje, tirti skundus. Skundą padavusį asmenį D. J. matė Vileišio gatvėje dviračių take. Tą dieną kartu su kitu savivaldybės pareigūnų tyrė skundą, kad toje vietoje palei upę girtaujama. Vaikščiojo, tačiau girtaujančių asmenų nebuvo. Pagal darbo pobūdį privalau matyti, fiksuoti visus pažeidimus ir pažeidėjus traukti atsakomybėn. Minėta moteris vedžiojo šunį be pavadžio. Jos buvo paprašyta pateikti asmens dokumentus, prisistatyti, norėjo jai pareikšti žodinę pastabą, bet ji atsisakė. Moteris pareigūnams neprisistatė, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai ir laukta kol jie atvyks. Belaukiant atvykstančių policijos pareigūnų, dar matė žmonių, kurie vedžiojo šunis be pavadžių, tačiau jie pateikė asmens dokumentus, todėl jiems buvo pareikštos žodinės pastabos ir viskas. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad kai asmuo sutinka su pažeidimu, pareiškiama žodinė pastaba, gyvūno laikytojas pririša gyvūną ir viskas. D. J. nenorėjo pristatyti, neadekvačiai reagavo, laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Taip pat nurodė, kad priėjus prie D. J., pareigūnai prisistatė, paaiškino jai ką ji pažeidė, paklausė ar turi maišelį. Pokalbį įrašinėjo, nes dažnai gauna įvairių skundų. D. J. vedžiojo šunį palaidą. Kai jai buvo pareikšta pastaba dėl šuns, ji paėmė jį ant rankų, tačiau prisistatyti atsisakė. Vėliau ji rašė skundą, kad, neva jis ją mergino, nors to jis nedarė. Fiksuojant pažeidimą jis nufotografavo, kad šuo palaidas, be pavadžio, fotonuotrauka pridėta prie bylos medžiagos. Policijos pareigūnų laukė ilgokai, gal 40 min. Kol atvažiavo policija, šunį D. J. laikė ant rankų, o vėliau, kai atvažiavo policija, įlipo į jų automobilį, buvo įforminti nusižengimai. Belaukiant policijos D. J. kaltino juos kankinant šunį, tačiau jei ji būtų prisistačiusi, pateikusi savo duomenis, būtų tik įforminta žodinė pastaba ir ji būtų nuėjusi namo. Kai ji paėmė šuniuką ant rankų, jai buvo paaiškinta, kad žodinė pastaba taip pat turi būti įforminta, o tam reikėjo jos duomenų. Nepamena, kiek laiko D. J. šuo buvo ant žemės kai jį pamatė be pavadėlio. Jie tiesiog stebėjo aplinką ir pamatė, kad šuo be pavadžio. Jeigu D. J. šuns nevedžiojo, tai kam jį statė ant žemės.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus 1-jo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas. Į jo pareigas įeina viešosios tvarkos užtikrinimas, problemų sprendimas. Skundą padavusį asmenį D. J. pažįsta. Datos nepasakys, tačiau tai buvo link vakaro, pareigūnas K. A. nagrinėjo skundą, kad be pavadžių vedžiojami šunys ir girtaujama. Tarnybinį automobilį paliko prie Šilo tilto. Baigiant darbus, pamatė sėdinčius vyrus, bet jie negirtavo, grįžinėjo atgal. Link pareigūnų artėjo moterys šuniukas bėgo priešais. Todėl pareigūnai priėjo, parodė tarnybinius pažymėjimus, paklausė, kieno šuo. Bendraujant buvo daromas garso įrašas, buvo pasakyta, kad šuo negali būti be pavadžio. Tada moteris (D. J.) šunį paėmė ant rankų. K. A. pasakė, kad jai reiškiama žodinė pastaba. Moteris tai priėmė maloniai, tačiau fiksuojant net žodinę pastabą reikėjo jos asmens duomenų, bet moteris atsisakė tai pateikti, pradėjo pareigūnus kaltinti netinkamai elgiantis, kankinant ją ir jos gyvūną, menkinti jų darbo svarbą. Jai buvo paaiškinta kas bus, jeigu ji neprisistatys, kad bus kviečiami policijos pareigūnai. D. J. buvo paaiškinta, kad žodinė pastaba nėra nuobauda, bet vis tiek ją reikia įforminti, todėl pareigūnai buvo priversti eiti paskui tą moterį, o ji tai traktavo - persekiojimu. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, paaiškino situaciją, kad reikia policijos pareigūnų pagalbos. Visą bendravimą su D. J. įrašinėjo. Ji sustojo, suprato, kad pareigūnai jos nepaliks. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, K. A. pareiškė žodines pastabas kitiems be pavadžių vedžiojusiems šunis asmenims, kurie prisistatė. D. J. jis surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 505 str., K. A. surašė jai protokolą už tai, kad ji vedžiojo šunį be pavadžio, neparodė maišelio. Kai tikrino D. J. asmens duomenis, matė kad ji dirba Darbo biržoje, todėl toks jos elgesys buvo nesuprantamas. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jie buvo sustoję prie upės, kur bėga šaltinis ir ėjo toliau. D. J. šuniukas bėgo priekyje jos. Pamatę šuniuką be pavadžio, ėjo pareikšti pastabą jo šeimininkei. Priėję pasisveikino, prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą, kuri visuomet laiko prie mobiliojo ryšio telefono. Paklausė, kieno šuniukas, moteris pasakė, kad jos. Buvo pasakyta, kad šuo turi būti pririštas, tada ji paėmė šuniuką ant rankų, tokiu būdu pašalino pažeidimą. Jai buvo pasakyta, kad jai reiškiama pastaba ir tada prasidėjo. Taip pat buvo pasiteirauta apie maišelius. Tarnybinius pranešimus parašė po to, kai buvo gautas D. J. skundas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog D. J. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas, atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ (aktuali redakcija galiojusi pažeidimo metu) 5.3 punkte nurodyta, kad „gyvūnų laikytojai privalo vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje ar gyvūno laikytojui nepriklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti“.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ (redakcija galiojanti nuo 2019 m. gegužės 7 d.) 39 punkte reglamentuota, jog „Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Nagrinėjamu atveju, D. J. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama šuns savininke, viešoje vietoje šunį vedžiojo be pavadėlio ir neturėjo reikiamų priemonių ekskrementams rinkti.

Teismo vertinimu jos kaltė, padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta bylos medžiaga garso įrašais, fotonuotrauka, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais bei iš dalies pačios pažeidėjos parodymais. Nors atsakomybėn patraukta D. J. teismo posėdžio metu teigė, kad jos nuomone, ji jokio nusižengimo nepadarė, tačiau tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad jos šuo viešoje vietoje buvo be pavadėlio. Pareiškėja nurodė, kad šuo buvo paleistas ant žemės tik trumpam laikui (kelioms minutėms), niekur toli nebėgo, buvo šalia jos, jokių gamtinių reikalų neatliko, ir priėjusiems savivaldybės pareigūnams pasiteiravus dėl šuns, ji geranoriškai priėmė jų pastabą ir šunį paėmė ant rankų, nurodžiusi, kad jis buvo tik trumpam paleistas. Pati pažeidėja pripažino, kad pareigūnai turėjo teisę pareikšti jai žodinę pastabą dėl palaido šuns, ji geranoriškai sureagavo paimdama šunį ant rankų, tačiau atsisakė pateikti savo duomenis žodinės pastabos įforminimui. Iš byloje esančių savivaldybės pareigūnų pateiktų garso įrašų, seka, kad priėję prie moters, vedžiojusios šunį be pavadėlio, jie prisistatė, nurodė, savo pareigas, nurodė, kad yra valstybės tarnautojai, paprašė pririšti šunį. Moteris atsakiusi, kad pavadėlio neturi, paėmė šunį ant rankų. Jai buvo pasakyta, kad už šį pažeidimą jai bus skirta žodinė pastaba, į ką moteris atsakė, kad suprato, atsiprašo. Moters prašoma pateikti asmens dokumentą arba prisistatyti, nes šią pastabą reikia tinkamai užfiksuoti ir įtraukti į registrą (administracinių nusižengimų registrą). Moteris teiraujasi kokiu pagrindu iš jos reikalaujama pateikti asmens duomenis, ir pareigūnai vėl pakartotinai prisistato, rodo tarnybinius pažymėjimus, ir kad jų reikalavimas pateikti asmens duomenis reikalingas užfiksuoti moters padarytą administracinį nusižengimą. Moteris vėl atsakė, kad nieko blogo nepadarė, geranoriškai sureagavo į pareigūnų pastabą, ją priėmė paėmusi šunį ant rankų, jokių duomenų apie save nepateiks ir eis namo. Įrašuose girdisi, kaip vienas iš pareigūnų pasakė, jog jei ji nevykdys jų teisėtų reikalavimų, bus patraukta administracinėn atsakomybėn, surašant AN protokolą pagal 505 straipsnį, iškviečiant į pagalbą pareigūnus. Moteriai atsakius pareigūnui, kad ji iš vis su juo nekalbės, nes jis baisus žmogus, pareigūnas skambina į BPC, prašo atsiųsti ekipažą pažeidėjos asmenybei nustatyti. Moteriai pradėjus eiti link namų, pareigūnai eina kartu, bandydami paaiškinti, jog tokiais savo veiksmais, t.y. neprisistatant ir bandant pasišalinti iš įvykio vietos, ji tik blogina savo padėtį, nes padarius vieną pažeidimą, daro ir kitą. Moteris nuolat kartoja, jog ji nieko blogo nepadarė, o pareigūnai ją persekioja, elgiasi įžūliai, kad turi gaudyti tikrus teisės pažeidėjus, suteikti pagalbą žmonėms, o ne pulti ją. Iš garso įrašų girdisi, kad moters klausiama dėl maišelio, ji atsisako jį parodyti, sakydama, kad turi. Taip pat bendraujant su moterimi jai nuolat kartojama apie pareigūnų statusą, pareigas bei įgaliojimu. Iš garso įrašų taip pat girdisi, kad laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, buvo pastebėti dar keli asmenys, vedžiojantys šunis be pavadėlių, tačiau minėti asmenys nurodė savo duomenis ir jiems buvo skirtos žodinės pastabos. Kaip seka iš garso įrašo, po to kai pareigūnas skambino į BPC, policijos pareigūnai atvyko po 40 minučių. Apklausti teismo posėdyje savivaldybės darbuotojai nurodė, kad pastebėjus moterį, kaip vėliau nustatyta D. J., einančia taku su šuniu be pavadžio, jie prisistatė, kad atvyko dėl viešosios tvarkos pažeidimų, paklausė kieno šuo, pasiteiravo dėl pavadėlio, po ko moteris atsakiusi, kad pavadėlio neturi, paėmė šunį ant rankų. Moteriai buvo paaiškinta, kad už šuns vedžiojimą be pavadžio jai bus skirta žodinė pastaba, ne nuobauda, kuri fiksuojama registre, todėl ji privalo nurodyti savo duomenis. Tačiau moteris atsisakė juos nurodyti, t.y. pateikti savo duomenis, todėl buvo įspėta, kad bus daromas garso įrašas, kviečiami policijos pareigūnai. Tačiau moteris nereagavo, paėmusi šunį ant rankų, priekaištavo savivaldybės darbuotojams esą jie ją persekioja, kankina. Taip pat moteris atsisakė parodyti, kad turi maišelį ekskrementams, nurodydama, tiesiog kad turi. Pažeidėjos tapatybė buvo nustatyta atvykus policijos pareigūnų ekipažui. Fotonuotraukose taip pat užfiksuotas šuo lakstantis be pavadžio, bei tas pats šuo laikomas D. J. rankose. Todėl teismas, vertindamas byloje esančius ir aptartus įrodymus, kurie nėra prieštaringi, nuosekliai papildantys vieni kitus, neturi pagrindo abejoti, kad savivaldybės darbuotojų pateikti garso įrašai bei fotonuotraukos buvo daromi bendraujant su D. J. metu. Šiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad D. J. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas nurodytomis aplinkybėmis viešoje vietoje vedžiojo šunį be pavadėlio ir neturėjo su savimi maišelių ekskrementams rinkti, todėl ji pagrįstai ir teisėtai patraukta atsakomybėn už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį. 2019 m. gegužės 9 d. D. J. surašytame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, SAVAD-13-ANR_N-5231-2019 nurodyta, kad ji viešoje vietoje vedžiodama šunį be pavadėlio ir neturėdama su savimi maišelių ekskrementams rinkti (neparodžiusi, kad turi), pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2001, 5.3. ir 44 punktus. Kaip jau anksčiau išdėstyta, minėtų taisyklių 5.3 punkte reglamentuota, kad „gyvūnų laikytojai privalo vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, <...>, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti“, o dėl šunų vedžiojimo viešojoje vietoje vedant laikant už pavadėlio reglamentuota „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 39 punkte. Vertinant skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes laikytina, kad nutarimą surašęs pareigūnas suklydo nurodydamas administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, t.y. Taisyklių 44 punktą, todėl teismas, vadovaujantis minėto ANK straipsnio nuostatomis, nusižengimo – vedžiojimą šuns be pavadėlio - nustatantį teisės aktą, pakeičia nuoroda į kitą teisės aktą, t.y. „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 39 punktą.

Sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, ir pareiškėjos D. J. išreikštą nuomonę, kad jos atžvilgiu galėjo būti taikomos ANK 12 straipsnio nuostatos, teismas pažymi, kad ANK IV skyriuje numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Šio skyriaus 12 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Vieni iš tokių kriterijų būtų, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, bei nenustačius ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pripažinus padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir pareiškus nusižengimą padariusiam asmeniui žodinę pastabą, tai pažymima Administracinių nusižengimų registre. Žodinės pastabos galia nėra bereikšmė, o skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, pažeidėja atsisakė prisistatyti valstybės tarnautojams, nurodyti savo duomenis, kad būtų galima įforminti žodinę pastabą, ginčijo pažeidimą, todėl ji teisės norma jos atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Pažymėtina, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą byloje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjos D. J. prašomus ANK 13 bei 16 straipsnius, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, skirta pati švelniausia nuobauda už minėtą nusižengimą, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių. Vilniaus savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-5231-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,-

nutaria:

D. J. skundo netenkinti.

Vilniaus savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5231-2019 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.