- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-3334-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00412-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4370 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. tarp ieškovo ir R. K. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys nesklebtini). Draudėja R. K. 2009 m. spalio 1 d. pastebėjo, kad į namo rūsio patalpas skverbiasi vanduo. Iškvietus avarinę tarnybą, paaiškėjo, jog trūko gatvės vamzdynas, esantis (duomenys nesklebtini). Dėl įvykusios avarijos buvo aplietos draudėjai priklausančios rūsio patalpos ir apgadintas jose esantis turtas, todėl draudėjai buvo padaryta žala. Ieškovas, apžiūrėjęs užlietas namo rūsio patalpas, 2009 m. spalio 6 d. įvykį pripažino draudžiamuoju. Remdamasis 2009 m. spalio 6 d. turto sunaikinimo-sugadinimo aktu ir jo priedu, informacijos apie įvykį patikslinimo ir papildymo pažymomis, lokaline sąmata bei vykdydamas įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, ieškovas išmokėjo draudėjai 4370 Lt draudimo išmoką. Avarija įvyko vandentiekyje, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tačiau ji vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą yra perdavusi pagal Geriamojo vandens įstatymą kontroliuojamai įmonei – viešajam vandens tiekėjui. Kadangi atsakovas yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, jam yra perduota visa vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, todėl atsakovas yra teisėtas inžinierinių įrenginių valdytojas bei atsakomybės subjektas CK 6.266 straipsnio prasme. Vandens tiekimo objektas buvo su trūkumais, todėl draudėja patyrė žalą, kurią atlygino ieškovas. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo teisę į atsakingą asmenį – atsakovą dėl padarytos žalos.
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vandentiekio vamzdyno, kuriame įvyko avarija, neeksploatuoja, jis taip pat nėra savininkas šių tinklų ir nevaldo jų kitais teisėtais pagrindais. Vanduo Švendubrės gatve yra tiekiamas ne atsakovo balanse esančiais tinklais, atsakovas nėra šių tinklų savininkas ir neturi informacijos, kam šie tinklai priklauso, tačiau galima spėti, jog jie yra valdomi 77-osios GNSB, nes šioje gatvėje esantys gyvenamieji namai, norėdami prisijungti prie tinklų, turi gauti šios bendrijos sutikimą bei leidimą. Nesant daikto valdymo fakto, atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį nekyla. Kadangi ieškovas neįrodė, jog aukščiau nurodytus tinklus valdo atsakovas, jo ieškinys atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 4370 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra viešasis vandens tiekėjas, kuriam yra perduota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, atsižvelgdamas į viešojo vandens tiekėjo pareigą, įtvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą valdomą turtą, padarė išvadą, jog atsakovo atstovės paaiškinimai, duoti teismo posėdyje apie tai, jog atsakovas tik tiekia vandenį, tačiau tinklų nevaldo ir neeksploatuoja, taip pat atsakovo raštai, kuriuose jis nurodo, jog vandentiekio tinklų Švendubrės gatvėje neeksploatuoja, prieštarauja imperatyvioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms ir nesuderinami su atsakovo kaip viešojo vandens tiekėjo statusu. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimas ir priežiūra pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą yra išimtinai perduota savivaldybės įmonei – atsakovui, kuris yra teisėtas inžinierinių įrenginių, esančių (duomenys nesklebtini), valdytojas. Ši funkcija yra priskirta įstatymu, todėl atsakovas yra minėtų inžinierinių įrenginių valdytojas pagal CK 6.266 straipsnį. Teismas pripažino, jog ta aplinkybė, kad tinklai, esantys Švendubrės gatvėje nėra įtraukti į atsakovo balansą ir nėra įregistruoti viešame registre kaip atsakovo nuosavybė, savaime nereiškia, jog atsakovas nėra šių tinklų valdytojas, turintis pareigą vykdyti jų priežiūrą, todėl atsakovo pateiktą VĮ Registrų centro pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovui priklauso tik tinklai, esantys Vaivos gatvėje, atmetė. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad 77-oji GNSB duoda sutikimą prisijungti prie vandentiekio tinklų individualiems gyvenamiesiems namams, savaime nereiškia, jog tinklai Švendubrės gatvėje priklauso bendrijai ar, kad ji yra teisėtas jų valdytojas. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad inžinierinius tinklus prižiūrėti ir tvarkyti, t.y. valdyti, pareigą turėjo bendrija, kadangi duomenų, pagrindžiančių, jog tinklų eksploatacija buvo perduota šiai bendrijai, nepateikta. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtos veikos buvo padaryta žala draudėjos turtui, tarp atsakovo veikos ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, ginčo dėl žalos dydžio nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo prezumpcija, jog be išimties visa geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra perduota atsakovui, yra niekuo nepagrįsta ir neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje aiškiai išdėstė, kad tinklų, kuriuose įvyko avarija, nevaldo, neeksploatuoja, savivaldybė nesiėmė veiksmų jų išpirkti iš savininkų ir perduoti atsakovui, t.y. atsakovas tinklų nevaldo ir negali valdyti jokiais teisėtais pagrindais. Teismas įstatymus vertino nekompleksiškai, vadovaudamasis tik vieno įstatymo straipsniu. Nei vienu iš CK 4.25 nurodytų atvejų atsakovas tinklų, kuriuose įvyko avarija, nepradėjo valdyti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punktas įpareigoja atsakovą eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tačiau ši nuostata neįpareigoja vandens tiekėjo atlikti tokius veiksmus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančiuose tinkluose. Taip pat ši norma nepaneigia tinklų savininkų, kurių tinklais tiekiamas vanduo, pareigos rūpintis savo tinklais. Atsakovas neturi viešojo vandens tiekėjo licencijos, todėl negali būti laikomas viešuoju vandens tiekėju. Atsakovas negali daryti jokio poveikio tinklams, kurie nėra jo nuosavybė, kadangi tai prieštarauja daikto savininko teisėms ir teisėtiems interesams daiktu naudotis ir valdyti pagal savo nuožiūrą. Kadangi atsakovas pateikė visus įrodymus, kad ne jis yra tinklų savininkas ar valdytojas, jokios teisinės pasekmės dėl šių tinklų eksploatavimo ar kitokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo atsakovui negali kilti (CK 6.266 str.). Švendubrės g. pakloti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai nėra įregistruoti kaip atsakovo nuosavybė. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo įrodymą, jog gyventojai, norėdami prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, gaudavo 77-osios GNSB sutikimą. Jei atsakovas prisiimtų atsakomybę tvarkyti, remontuoti ar prižiūrėti tinklus, kurie nėra jo nuosavybėje arba teisėtai valdomi, taip pat atlyginti žalą dėl tokiuose tinkluose kilusių avarijų, visos šios išlaidos būtų įtraukiamos į geriamojo vandens kainą ir taip būtų pažeistas vartotojų viešas interesas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliacinis skundas yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaringas, nes apeliantas skunde teigia, kad neturi viešojo vandens tiekėjo licencijos, tačiau vėliau skunde pripažįsta, kad tiekia vandenį ir surenka nuotekas maždaug 589,9 tūkst. vartotojų. Apelianto argumentai, kad jis negali ir negalėjo daryti vamzdynui Švendubrės g. Vilniuje jokios įtakos, nes nėra viešame registre įregistruotas šio objekto savininku, yra nepagrįsti. Atsakovas yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl, remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, būtent atsakovui yra perduota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (tame tarpe ir Švendubrės g. Vilniuje). Vadinasi, būtent atsakovas yra teisėtas inžinierinių įrenginių Švendubrės g. Vilniuje valdytojas bei atsakomybės subjektas CK 6.266 straipsnio prasme. Atsakovas pats apeliaciniame skunde nurodo ir pripažįsta, jog yra didžiausia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė Lietuvoje. Apelianto motyvai, kad jis negali būti laikomas vandens tiekėju Švendubrės g. Vilniuje, kad priimant sprendimą buvo pažeistos LR CK 4.25 straipsnio nuostatos, taip pat nepagrįsti, nes funkcija prižiūrėti Švendubrės g. Vilniuje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą atsakovui yra priskirta įstatymu, todėl jis laikytinas viešuoju vandens tiekėju. Apelianto argumentai, jog, paliekant galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, galimai būtų pažeistas viešas gyventojų interesas, taip pat nepagrįsti, nes aplinkybė, kad atsakovas nėra numatęs atitinkamos rinkliavos ar priežiūros plano dėl Švendubrės g. Vilniuje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, negali turėti įtakos kitiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir R. K. 2009 rugsėjo 10 d. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys nesklebtini) (b.l. 9-10). Draudimo sutarties galiojimo metu 2009 m. spalio 1 d. dėl vandentiekio avarijos buvo užlietos R. K. priklausančio namo rūsio patalpos bei apgadintas jose esantis turtas (b.l. 12-15). Ieškovas, apskaičiavęs draudėjos patirtų nuostolių dydį ir išskaitęs besąlyginę išskaitą, 2009-11-09 ir 2009-12-09 mokėjimo pavedimais išmokėjo draudėjai 4370 Lt draudimo išmoką (b.l. 19, 23). Ieškovas 2010 m. spalio 26 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos už draudėjos turtui padarytą žalą atlyginimo (b.l. 24), tačiau atsakovas 2010 m. lapkričio 11 d. raštu atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, jog nėra inžinierinių tinklų Švendubrės gatvėje, kuriuose įvyko avarija, nei savininkas, nei valdytojas, (b.l. 42). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ nuostolius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškinyje nurodytas sumas iš atsakovo. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau juos apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, atsakovas yra savivaldybės kontroliuojama įmonė ir būtent atsakovui yra perduota visa vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, todėl atsakovas privalo ją eksploatuoti, remontuoti, šalinti gedimus bei avarijas. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tikslo užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą siekiama valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) bei savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose (teritorijos, kuriose savivaldybės privalo organizuoti (užtikrinti) viešąjį vandens tiekimą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 1 d. 24 p.). Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešieji vandens tiekėjai – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės, turinčio šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 1 d. 20 p.).
Apeliantas UAB „Vilniaus vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, savivaldybei priklauso 95,33 proc. atsakovo akcijų. Nors apeliantas skunde teigia, jog nėra viešasis vandens tiekėjas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, tačiau neneigia, kad yra didžiausia nuotekų tvarkymo bendrovė Lietuvoje, tiekianti geriamąjį vandenį bei tvarkanti nuotekas Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybėse. Tai – vienintelis vandens tiekėjas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, valdantis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir teikiantis viešąją vandens tiekimo paslaugą, jos kainas pagal viešųjų vandens tiekėjų kainų priežiūrą reglamentuojančias įstatymo normas nustato Vilniaus miesto savivaldybė bei prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vilniaus vandenys“ statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2012). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo ir priežiūros funkcija atsakovui yra priskirta įstatymu. Taigi atsakovui faktiškai vykdant viešąjį vandens tiekimą, vien ta aplinkybė, kad jo, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama sprendžiant byloje kilusį ginčą. Atmestini ir apelianto argumentai, jog jis neturi viešojo vandens tiekėjo licencijos, todėl negali būti laikomas viešuoju vandens tiekėju. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovo statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą, laikytina, kad atsakovas yra teisėtas inžinierinių tinklų, esančių Švendubrės gatvėje, valdytojas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad inžinierinių tinklų, esančių Švendubrės gatvėje neįtraukimas į atsakovo balansą ir neįregistravimas viešame registre kaip atsakovo nuosavybės, savaime nereiškia, jog atsakovas nėra šių tinklų valdytojas, turintis pareigą vykdyti jų priežiūrą.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr.172 patvirtintų vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktą, tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle, už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, 9.1 punkte įtvirtinta abonento (vartotojo) pareiga teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės įtvirtina vartotojo pareigą prižiūrėti ir atsakyti už tiekėjui neperduotų ir vidaus tinklų tinkamą eksploatavimą. Pažymėtina, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 21 punktą, vandens tiekimo įrenginiai yra vandentiekio dalis iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Įvadas yra pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (Geriamojo vandens įstatymo 2 str. 2 d. 26 p.). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad avarija įvyko toje dalyje, kuri priklauso vartotojams, šiuo atveju namo, esančio (duomenys nesklebtini), savininkei R. K.. Be to atsakovas byloje neginčijo, kad jis naudoja vandens tiekimo įrenginį, esantį Švendrubrės gatvėje, juo tiekia vandenį vartotojams (b.l. 74). Todėl nagrinėjamu atveju už avarijos padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, bet ne vartotoja R. K..
Pripažinus, jog atsakovas yra atsakingas už inžinierinių tinklų, esančių Švendubrės gatvėje, priežiūrą, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK nuostatas dėl deliktinės atsakomybės, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju atsakovas laikytinas minėtų inžinierinių tinklų valdytoju ir dėl to turi pareigą atsakyti už jo valdomų tinklų padarytą žalą.
Apeliantas skunde taip pat teigia, jog, atsakovui prisiėmus atsakomybę tvarkyti, remontuoti ar prižiūrėti tinklus, kurie nėra jo nuosavybėje arba teisėtai valdomi, taip pat atlyginti žalą dėl tokiuose tinkluose kilusių avarijų, visos šios išlaidos būtų įtraukiamos į geriamojo vandens kainą ir taip būtų pažeistas vartotojų viešas interesas. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Kadangi atsakovas laikytinas inžinierinių tinklų, kuriuose įvyko avarija, valdytoju, šiuo atveju jis turi pareigą atlyginti dėl avarijos Švendubrės gatvėje padarytą žalą. Atsakovas nėra įpareigotas prižiūrėti kitų inžinierinių tinklų, kurių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nevaldo, todėl šie apelianto argumentai neįtakoja ginčijamo sprendimo.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, pagrindo netenkinti prašymo nėra (CPK 98 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 242 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ (į.k. (duomenys nesklebtini)) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. (duomenys nesklebtini)) naudai 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) advokato pagalbai apmokėti.