Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A.Burbienė Procesinio sprendimo kategorija 75.6.2, 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2007 m. birželio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Bronius Valius, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, atsakovui M. G. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. , V. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga įrodo, kad E. G. ir M. G. įregistravo santuoką 1973-10-03, kurioje 1999-01-05 įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą už 80000 Lt, iš kurių 72000 Lt, ieškovų teigimu, buvo sumokėta E. G. tėvo P. Ž. atsiųstais iš JAV pinigais. Pinigų gavimo faktą namo pirkimui atsakovas pripažįsta, tačiau nurodo, kad šie pinigai buvo duoti šeimos būstui įsigyti vietoje jų parduoto kito turėto būsto. 2006-03-05 E. G. mirė, palikusi testamentą, kuriame nurodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jį palieka ieškovams, pageidaudama, jog šį turtą jie parduotų ir nupirktų atsakovui vieno kambario butą (b.l.27).

Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 str. nustatytais pagrindais, o CK 3.87 str. nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai , preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta SŠK 21 str., o SŠK 22 str.- išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo ar paveldėjimo būdu. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. CK, tik CK 3.88 str. ir 3.89 str. detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įsigijimo momento. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1d. 7p. nurodyta sąlyga-aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus ar to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2d.). Todėl iš bylos medžiagos nustačius, jog nebuvo sudaryta 1964 m. CK 43 str. 2p. nustatyta privalomos rašytinės formos dovanų sutartis dėl 36000 JAV dolerių dovanos E. G. , negalima padaryti išvados, jog santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė E. G. nuosavybė. Šiuo atveju mirusios tėvo įgaliotinio patvirtinimas (b.l.15-16) pagal CPK 177 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nelaikytinas tinkamu įrodymu patvirtinant dovanojimo sandorio sudarymo faktą, nes CK 1.93 str. 2d. yra įtvirtintas draudimas įrodinėjant sandorio sudarymo faktą remtis liudytojų parodymais. Todėl įvertinus ir sudaryto sandorio dėl ginčo namų valdos įsigijimo turinį (b.l.24) negalima padaryti išvados, kad E. G. šią valdą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes šiame sandoryje bei jo registracijos pažymėjime (b.l.25) ši nuosavybės forma nepažymėta. Teismų praktika yra konkretizavusi teismams CK 3.88 str. 1d.1p. nuostatos taikymą, pabrėždama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo net ir vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paminėtos aplinkybės nepaneigia išvados, kad E. G. tėvo pinigai buvo duoti visai šeimai. Nepaneigta ieškovo ta aplinkybė, kad iki ginčo valdos įsigijimo šeima turėjo kitą namų valdą, kurią realizavo ir pirko kitą šeimos būstą. Ginčo, kad iki tol turėta namų valda priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra, todėl pagrįsta atsakovo išvada, kad mirusios sutuoktinės tėvo pinigų suma buvo panaudota bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti. Įvertintina ir tai, kad ginčas dėl nuosavybės formos į ginčo turtą tarp sutuoktinių iškeltas nebuvo, jie santuokoje išgyveno 33 metus, šis ginčas iškeltas po atsakovo sutuoktinės mirties. Ieškovas remdamasis testamentu, kuriame testatorė mini asmeninės nuosavybės formą, neaiškina jo turinio pagal CK 6.193 str. nustatytas taisykles. Testamentas yra vienašalis sandoris ir jam taikytinos sandorių aiškinimo taisyklės, todėl įvertintinas ir testamento 4 punktas, įpareigojantis ieškovę V. J. , pardavus ginčo namų valdą, nupirkti atsakovui vieno kambario butą, o tik likusius pinigus ieškovai galėtų pasidalyti lygiomis dalis. Ši testatorės valia leidžia padaryti išvadą, kad jos tėvo duoti pinigai ginčo namų valdai įsigyti buvo skirti visai šeimai, nes faktiškai pinigai už parduotą namų valdą turi būti padalyti tarp visų šeimos narių, t.y. jos sutuoktinio ir vaikų. Todėl darytina išvada, kad mirusioji pripažino atsakovo dalį ginčo turte. Vien tik testamento 1p. nėra aukštesnę juridinę reikšmę turintis dokumentas, nustatantis nuosavybės teisės formą. Testamentas yra tik jau sukurtos nuosavybės teisės formos išvestinis atsiradimo pagrindas, t.y. ieškovai testamento pagrindu gali įgyti nuosavybės teisę, tik jeigu ji buvo tokios formos sukurta testatorės iki jos mirties. Apelianto minimas pajamų deklaravimo dokumentas taip pat pagal CPK 177 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nėra leistinas įrodymas asmeninei nuosavybei buvus įrodyti. Tai viešosios teisės dokumentas, patvirtinantis atsakovo neginčijamą faktą- pinigų gavimą iš mirusios žmonos tėvo, nenurodant namo nuosavybės formos.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.