Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-646-524/2016

Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-00784-2015-8)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Stareka“ ieškinį UAB ,,Transjuda“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 5263,09 Eur negrąžintos skolos ir priskaičiuotus delspinigius, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė aplinkybes, kad 2011-05-14 su atsakove sudarė automobilio subnuomos sutartį, pagal kurią ieškovė būdama nuomininkė pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį perdavė atsakovei (subnuomininkei) laikinai už numatytą mokestį valdyti ir naudotis transporto priemone vilkiku MAN 22.464. Šalių sutarimu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei kas mėnesį 725,04 Eur. Atsakovė naudojosi perduota transporto priemone daugiau kaip pusę metų, tačiau nė karto nesumokėjo nuomos mokesčio. Už laikotarpį nuo 2011-05-14 iki 2011-12-14 atsakovė liko skolinga 5068,35 Eur nuompinigių. Pažymėjo, kad įteikė atsakovei sąskaitą faktūrą įsiskolinimo sumai, ragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį skolos, liko skolinga 5263,09 Eur negrąžintos skolos ir priskaičiuotų delspinigių.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju teismas nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 4 p., nes skundžiamo teismo sprendimo dalys dėl pagrindinės skolos sumos nustatymo ir palūkanų priteisimo yra be motyvų.

Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau dėl kiekvieno iškelto reikalavimo teismas privalo pasisakyti sprendime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Todėl įvertinus skundžiamo sprendimo turinį darytina išvada, jog dėl pagrindinės skolos dydžio teisingo nustatymo motyvai yra neišsamūs, o teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo yra visiškai nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė sprendime skaičiavimo klaidas ir neišskyrė ieškovės nurodytų reikalavimų dėl pagrindinės skolos priteisimo ir palūkanų, nemotyvavo teismo sprendimo dalies dėl palūkanų priteisimo, todėl neteisingai nurodė, jog tenkina ieškinį, kuris buvo pareikštas dėl 5263,09 Eur, tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė 3777,72 Eur nesumokėtos skolos su delspinigiais, nors ieškovė buvo suformulavusi ieškinio reikalavimą dėl 1394,74 Eur palūkanų priteisimo, skaičiuojamų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kuriuos skaičiavo nuo 4768,36 Eur sumos. Todėl darytina išvada, jog ieškovė nebuvo suformulavusi reikalavimo dėl delspinigių, tačiau pirmosios instancijos teismui nemotyvavus šios sprendimo dalies yra neaišku, kokią netesybų sumą priteisė, netesybų sumos nenurodė nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse. Ieškovė atsakovės skolą grindė PVM sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodyta 5068,35 Eur (17 500 Lt) suma. Byloje įrodyta, kad atsakovė 2015-01-21 ir 2015-04-27 sumokėjo po 300 Eur bei 2015-04-23 sumokėjo 600 Eur iki ieškinio pareiškimo. Taip pat byloje įrodyta, jog iškėlus bylą atsakovė sumokėjo: 2015-06-18 – 500 Eur, 2015-05-21 – 400 Eur, 2015-08-05 – 587,37 Eur, todėl paminėtos sumos (iš viso 2685,37 Eur) sudaro pagrindą sumažinti prašomo priteisti nuomos mokesčio dydį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad padengtos skolos dalis yra tik 1485,37 Eur, nors paminėtus dokumentus dėl skolos sumokėjimo sprendime nurodė. Todėl būtina teisingai nustatyti ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išskirti skolos ieškovei dydį (5068,35 Eur – 2685,37 Eur) ir nuo jo skaičiuoti ieškovės nurodomas palūkanas, nustatant palūkanų skaičiavimo pradžią konkrečia kalendorine data. Ieškovė prašo priteisti didelę palūkanų sumą – 1394,74 Eur, todėl apeliacinės instancijos teisme šios klaidos pataisyti negalima, nes būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys turi teisę teikti savo skaičiavimus dėl palūkanų dydžio, o ieškovė tai privalo padaryti įvertinusi padengtą skolos sumą, todėl teismas privalo pareikalauti detalaus palūkanų skaičiavimo nuo kitos nei ieškinyje nurodytos sumos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes tik nurodė, jog tenkina ieškinį, tačiau priteisė tik 3777,72 Eur iš prašomų priteisti 5263,09 Eur, todėl bylinėjimosi išlaidas turėtų priteisti atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų proporcijas pagal CPK 93 str. 2 d. reikalavimus, nustatęs patenkintų reikalavimų procentą.

Dėl įskaitymo

Byloje ieškovė iškėlė ginčą dėl 5263,09 Eur sumos, kuri kildinama iš subnuomos sutarties dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi transporto priemone už laikotarpį nuo 2011-05-14 iki 2011-12-14. Atsakovė neįrodinėja, jog ji prievolę mokėti nuomos mokestį vykdė tinkamai, tik įrodinėja, jog šią ginčo sumą įskaitė į atsakovės keliamą ieškovei reikalavimą dėl 2382,99 Eur už išsinuomotos puspriekabės remonto darbus. Tačiau atsakovės įrodinėjama pozicija, jog ji turi teisę vienašališkai įskaityti savo reikalavimą ieškovei, yra neparemta įstatymu. Byloje nustatyta, jog atsakovė PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu įvykdė įskaitymą, išsiuntė ieškovei tik 2015-06-09. Šią aplinkybę įrodo su atsiliepimu pateiktas atsakovės pašto kvitas. Jokių kitų įrodymų, jog ieškovei pranešimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo buvo išsiųstas ir įteiktas, atsakovė nenurodo. Apeliaciniame skunde nurodo tą patį su atsiliepimu pateikto pašto siuntos numerį. Byloje nustatyta, jog ieškinys buvo pareikštas 2015-05-22, prieš tai 2015-04-14 buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Tačiau įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Šioje byloje įrodyta, jog dėl apeliantės nurodomos sumos įskaitymo ieškovei buvo pranešta tik iškėlus šią civilinę bylą. Atsakovės pateikta PVM sąskaita faktūra, kuria įskaityta 2382,99 Eur suma, nėra ieškovės pasirašyta, taip pat nėra įrodymų, jog ji buvo įteikta ieškovei ar kitu būdu jai buvo pranešta apie šią sumą bei jos įskaitymą iki šios civilinės bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinio skundo motyvai, jog yra pagrindas apeliantės nurodomą sumą įskaityti į ieškovės reikalaujamą priteisti atsakovės nesumokėtą transporto priemonės nuomos mokesčio sumą, neparemti įstatymu. Atsakovės reikalavimas šioje byloje plačiau neanalizuotinas, nes nustačius įskaitymo draudimą, jos reikalavimas gali būti kito ginčo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Paminėtais motyvais teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.