Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliantui K. B. (K. B. dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjui A. C.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė K. B., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo Proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsimo K. B..

3. Panevėžio apygardos teisme gautas K. B. skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir taikyti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodoma, kad K. B. sveikatos būklė gera, jis jaučiasi gerai, pasiekta medikamentinė remisija. Jam paskirti leidžiami vaistai yra ilgalaikio veikimo. Jis šiuos vaistus toleruoja gerai, jam jie padeda jaustis geriau. Jo gydymas stacionare yra pirmas. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dėl kurio buvo patalpintas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, pažada nebenusikalsti, vartoti vaistus, elgtis tinkamai, lankytis pas gydytojus. Nori gydytis namuose (duomenys neskelbtini).

4. Teismo posėdžio metu K. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta K. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į sąlyginai trumpą K. B. sveikatos pagerėjimo laikotarpį (2 mėnesius), kritikos stoką dėl ligos ir savo buvusio elgesio bei tolimesnio gydymo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs K. B. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 2 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo K. B., atsižvelgė į Komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad stebimuoju laikotarpiu gydant bendro stebėjimo sąlygomis paciento K. B. būklė buvo nestabili. Klinikiniame vaizde stebėtas priešiškumas medicinos personalo atžvilgiu, žodinės agresijos epizodai, emocinis neadekvatumas, impulsyvus, konfrontuojantis bei sunkiai prognozuojamas elgesys, nepakankamas bendradarbiavimas gydymo procese, nestabili emocinių impulsų kontrolė. Koreguotas medikamentinis gydymas. K. B. visapusiškai teisingai orientuotas, įsitempęs, bendrauja familiariai, nusiskundimų sveikata neišsako. Emocijos labilios, stokoja adekvatumo situacijai, pokalbio temai. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus. Suvokimo sutrikimus neigia, kliedesių neišsako. Asmenybė primityvi, impulsų kontrolė silpna. Nekritiškas ligos, buvusio elgesio ir gydymosi atžvilgiu. Todėl Komisija rekomendavo tęsti K. B. stacionarinį priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

11. Pareiškėjas skundu prašo taikyti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nurodydamas, kad jo sveikatos būklė yra gera, jo vartojami vaistai padeda jam jaustis geriau ir yra ilgalaikio poveikio. Taip pat Pareiškėjas nurodo, jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir pasižada daugiau nenusikalsti, vartoti vaistus bei lankytis pas gydytojus. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šiuo metu, t. y. apie 2 mėnesių laikotarpį yra stebimas K. B. būklės pagerėjimas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis K. B. yra taikomas nuo 2022 m. balandžio 8 d., o nuo šioje byloje pateiktos Komisijos išvados praėjo vos du mėnesiai, todėl pripažįstama, kad net jeigu ir buvo stebimas K. B. psichinės būklės pagerėjimas, tačiau šis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog K. B. sveikatos būklė pagerėjo, o jo socialinis pavojingumas esmingai sumažėjo tiek, kad jam būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones. Juolab, kad smurto rizikos įvertinimo HCR – 20 2022-10-19 pažymoje yra nurodyta, kad K. B. smurto rizika yra vidutinė, gali didėti esant ligos paūmėjimui ar alkoholio vartojimui.

12. Pastebėtina ir tai, jog K. B. skundo argumentai, jog jis ateityje pasižada nebenusikalsti, lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus, t. y. elgtis tinkamai, iš esmės prieštarauja pateiktai Komisijos išvadai, jog jis išlieka nekritiškas dėl ligos, gydymosi ir savo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos. Be to, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta ir tai, kad Pareiškėjo elgesyje stebėtas priešiškumas medicinos personalo atžvilgiu, žodinės agresijos epizodai, emocinis neadekvatumas, impulsyvus, konfrontuojantis bei sunkiai prognozuojamas elgesys, nepakankamas bendradarbiavimas gydymo procese, nestabili emocinių impulsų kontrolė. Šios paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių K. B. dėstomais argumentais, jog gydymas gali būti tęsiamas taikant švelnesnes gydymo priemones. Be to, būtent dėl minėto K. B. elgesio gydymo metu buvo koreguotas ir jam taikytas medikamentinis gydymas, todėl šios nutarties priėmimo momentu dar negalima teigti, jog K. B. gydymas gali būti tęsiamas ambulatorinėmis sąlygomis.

13. Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikti duomenys paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo, todėl jais nėra pagrindo nesivadovauti. Aptartų aplinkybių visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti K. B. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo apylinkės teismas. Tokio gydymo nutraukimas ar pakeitimas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos K. B. sveikatai. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės, jog jis yra kritiškas savo elgesiui, pasižada vartoti vaistus ir lankytis pas gydytojus, nepaneigia Komisijos bei tuo pačiu ir apylinkės teismo išvados bei sprendimo.

14. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Pareiškėjui pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Pareiškėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.