Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-20 · Administracinė byla Nr. eI-4062-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
eI-4062-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02606-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gediminas Užubalis, Donatas Vansevičius, Bronius Januška
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
M. V., A. M. F.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4062-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02606-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; (S) 55.1.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant M. V. ir A. M. F. atstovei adv. L. M.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. V. ir A. M. F. (įstatyminis atstovas M. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. V. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti 2018 m. liepos 20 d. sprendimą dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietėms M. V. ir A. M. F. Nr. (15/4-1) 3I-505, 506/171-370-371; 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjų M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M. F., gim. (duomenys neskelbtini) prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M. F., gim. (duomenys neskelbtini) prašymus dėl daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo, kaip pateikusiems prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė (el. byla I tomas, b. l. 1–4), kad Departamento išvados dėl galimai esamos nelegalios migracijos grėsmės, pateiktų tikrovės neatitinkančių dokumentų ir dėl neatitikimo sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti, yra neįrodytos, o grindžiamos prielaidomis.

Pabrėžė, kad pareiškėja yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Ahuros“ (iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvęs bendrovės pavadinimas UAB ,,Nuotraukų laboratorija“) (toliau – ir Bendrovė), įsteigtos 2014 m. spalio 17 d., kurios įstatinis kapitalas 43 440 Eur, akcininkė ir nurodė, kad jai priklausanti kapitalo dalis Bendrovei yra didesnė nei 1/3.

Teigė, kad Departamentas nurodo, kad Bendrovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kuriuo Departamento duomenimis steigiamos įmonės, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytu faktiniu adresu, kuriuo vykdoma Bendrovės veikla, Departamentui buvo žinoma, Departamento pavedimu, atliekant patikrinimą, nes nustatyta, kad Bendrovė nurodytu adresu veiklą vykdo.

Dėl buhalterinės apskaitos, sudarytos su UAB ,,Grosbuh International“, pareiškėjos nuomone, Departamentas turėtų įrodyti Bendrovę esant fiktyvią, o ne remtis prielaidomis. Be to, dėl išvados, kad piniginių lėšų apyvarta vyko grynais pinigais ir todėl Bendrovė yra neskaidri, veikla sukelianti įtarimų, pareiškėja nurodė, kad tokia išvada padaryta neįvertinus, kad atsiskaitymai greito maisto restorane vykdomi grynais pinigais, prekės, reikalingos veiklos vykdymui (maisto produktai, gėrimai ir pan.) pagal pateiktus suvestinius pirkimų žiniaraščius, taip pat buvo įsigyjamos grynaisiais pinigais.

Nesutinka su Departamento teigimu, kad darbuotojai įdarbinti tam, jog pareiškėja atitiktų Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Taip pat nepritaria Departamentui, kad Bendrovė nevykdo įsipareigojimų biudžetui, savalaikiai nesumokėdama priklausančių mokėti mokesčių. Pareiškėja paaiškino, kad tai nesusiję su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais ir Bendrovės įsiskolinimas biudžetui neturėtų būti vertinamas kaip atskiras faktas, o kompleksiškai, kartu su kitomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. byla II tomas, b. l. 1–8).

Nurodė, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 2 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) tuo pagrindu, kad ji yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – šios užsienietės investuotos lėšos, dalyvė, bendrovės akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Nustatė, kad bendrovė įsteigta 2014 m. spalio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), kuris Departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo steigiamos įmonės, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi.

Pažymėjo, kad nagrinėjant Bendrovės banko sąskaitų išrašą nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. buvo atlikti tik du piniginių lėšų pervedimai – 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB ,,Jungent Lietuva“ 48,70 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ 204,90 Eur, o daugiau jokių operacijų nėra, išskyrus M. M. piniginių lėšų pervedimų iš jo asmeninės sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, ir sąskaitos papildymo grynaisiais pinigais (2017 m. spalio 16 d. – 770 Eur) bei nurašymų pagal debeto nurodymus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybiniam socialinio draudimo fondui, antstolei I. K., piniginių lėšų pervedimų bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB ,,Grosbuh International“ bei banko mokesčių nurašymų. Darė išvadą, kad piniginių lėšų apyvarta Bendrovėje vyko grynaisiais pinigais, o tai apibūdina bendrovės veiklą kaip neskaidrią ir sukeliančią įtarimus. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės verslo plano 1 dalyje nurodyta, kad Bendrovė turi užkandinę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokie dokumentai apie šios užkandinę veiklą Departamentui pateikti nebuvo, o verslo plano 2 dalyje nurodyta, kad faktinė bendrovės veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini). Sutartis, sudaryta Bendrovės dėl kebabinės YUMMY, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos Departamentui pateikta nebuvo. Taip pat verslo plano 3 dalyje nurodyta, kad Bendrovės veiklos tikslai ir strategija yra puoselėti fotografavimo veiklą bei vystyti internetinių svetainių kūrimo veiklą, tačiau Departamentas pažymėjo, kad jokie dokumentai, patvirtinantys tokią veiklą, pateikti nebuvo, o pateikta sutartis su UAB ,,Benisly“ nei išrašytos šiai bendrovei sąskaitos-faktūros, nei kasos priėmimo kvitai, nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad Bendrovėje nedirba nei vienas IT specialistas arba fotografas, galintis atlikti šias paslaugas. Darė išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant darbuotojų darbo sutartis, nustatyta, kad J. G. dirba kioske (duomenys neskelbtini), tačiau apklausos metu nurodė, kad dažniausiai dirba savo namuose, o kartais kioske, kuris yra (duomenys neskelbtini). Be to, E. K. darbo sutarties 1.2. papunktyje nurodyta, kad jis dirba Bendrovėje vadybininku, o ne vairuotoju, kaip nurodė J. G.. Departamentas pažymėjo, kad darbuotojų darbo sutartys sudarytos nesilaikant reikalavimų, nes Departamentui nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl šių darbuotojų nuotolinio darbo, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, būtų raštu nustatyti darbo vietos reikalavimai ir darė išvadą, kad bendrovės darbuotojos M. M. ir J. G. atliekamo Bendrovės patikrinimo metu turėjo būti savo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodė, kad E. K., atsitikus nelaimingas atsitikimui darbe arba kelyje į (iš) darbą ir jam nebūnant darbe, buvo padidintas jo darbo užmokestis.

Nesutinka su pareiškėjos teigimu, kad Departamento išvados dėl esamos nelegalios migracijos grėsmės, pateiktų tikrovės neatitinkančių dokumentų ir sąlygų leidimui laikinai gyventi gavimui neatitikimo, yra neįrodytos ir pagrįstos prielaidomis. Atsakovo nuomone, pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie objektyviai nepaneigia skundžiamu sprendimu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjos bendrovė nevykdo jos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos.

Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas buvo priimtas tiek įvertinus pareiškėjų pateiktus dokumentus, tiek atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus. Mano, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas ginčijamame sprendime.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-505, 506/171-370, 371 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja, kuri yra Irano Respublikos pilietė, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. lapkričio 2 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( el. byla II tomas, b. l. 9–18). Taip pat tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl savo nepilnametės dukters A. M. (el. byla II tomas, b. l. 45–54). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, Bendrovės 2017 m. sausio 2 d. verslo planą, 2017 m. spalio 30 d. Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių ataskaitą), Bendrovės akcininkų sąrašą, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais E. K., J. G. ir I. R. kopijas ir kitus dokumentus.

Departamentas 2018 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-) 3I-505, 506/17I-370, 371 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietėms M. V. ir A. M. F. (el. byla I tomas, b. l. 7–15). Minėtu sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti (duomenys neskelbtini) pilietei M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos dukrai A. M. F. gim. (duomenys neskelbtini) leidimus laikinai gyventi ir panaikino joms išduotas daugkartines nacionalines vizas.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2015 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 3 dalį (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi; 12 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 14 punktas - jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr.XII-1396 redakcija).

Atsakovas pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti atsisakė tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (verslo planas) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki M. V. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė ir konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jos atvykimo ir gyvenimo tikslai yra kitokie, negu oficialiai nurodyti.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjos pateikti duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę bei ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuotina, jog išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi gali būti atsisakoma, nustačius bent vieną šiame punkte nurodytą pagrindą: duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas; įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.

Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus). Pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvė ir akcininkė yra pareiškėja, iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2014 m. spalio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla II tomas, b. l. 109 psl.). Pareiškėja prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog UAB ,,Ahura“ adresas yra (duomenys neskelbtini), o vykdomos veiklos adresas (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla II tomas, b. l. 9–18). Paminėtina, kad Departamentui adresas (duomenys neskelbtini), yra gerai žinomas, kadangi juo yra registruojama daug įmonių, kurių dalyviais tampa trečiųjų šalių piliečiai tik tam, kad jie teisėtos veiklos pagrindu kreiptųsi dėl leidimų laikinai gyventi, taip siekdami formaliai įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, o ne iš tikrųjų vykdyti realią teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 43 440 Eur, kuris padalintas į 1 500 vardinių paprastųjų 28,96 Eur nominalios vertės akcijų. Pareiškėja yra Bendrovės akcininkė, kuriai nuosavybės teise nuo 2014 m. spalio 17 d. priklauso 500 vardinių paprastųjų 28,96 Eur nominalios vertės akcijų (el. byla II tomas, b. l. 200).

Bendrovės verslo plane, sudarytame 2017 m. sausio 2 d., kurį pareiškėja pateikė Departamentui kartu su prašymu, nurodyta, kad Bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini), o faktinė veiklos vykdymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Verso plano santraukoje nurodyta, kad taip pat yra greito maisto užkandinė adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės įkūrimo tikslas – vykdyti fotografavimo veiklą bei įkurti ir plėtoti greito, netradicinio lietuviško maisto tinklą. Verslo plane išskiriami ir tokie tikslai kaip fotografavimo veiklos puoselėjimas, internetinių svetainių kūrimo veiklos vystymas, kokybiško ir originalaus greito maisto ruošybos užtikrinimas. (el. byla II tomas, b. l. 111–119). Išsamesni Bendrovės veiklos aspektai verslo plane nenurodyti, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais.

Pareiškėja siekdama pagrįsti Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytą pagal verslo planą vykdomą veiklą, Departamentui pateikė Bendrovės banko sąskaitų išrašą Nr. 28 (el. byla II tomas, b. l. 167–175) ir buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. buvo atlikti tik du piniginių lėšų pervedimai, t. y. 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB ,,Jungent Lietuva“ 48,70 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ 204,90 Eur, daugiau nėra jokių operacijų, išskyrus kito Bendrovės akcininko ir jos direktoriaus piniginių lėšų pervedimų iš jo asmeninės sąskaitos. Taip pat Departamentas nustatė sąskaitos papildymo grynaisiais pinigais bei nurašymų pagal debeto nurodymus VMI, Valstybiniam socialiniam draudimo fondui, antstolei I. K., UAB ,,Grosbuh International“ bei banko mokesčių nurašymui.

Departamentas vertindamas pareiškėjo pateiktą verslo planą, banko sąskaitos išrašą, pažymėjo, kad dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais Bendrovės veikla apibūdinama kaip neskaidri ir sukelianti įtarimus, taip pat suabejojo dėl Bendrovės konkrečios veiklos vykdymo vietos, veiklos tikslų ir strategijos – puoselėti fotografavimo veiklą bei vystyti internetinių svetainių kūrimo veiklą, nes nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys šį faktą, o pateikta sutartis su UAB ,,Benisly“ bei išrašytos šiai bendrovei sąskaitos-faktūros ir kasos priėmimo kvitai, Departamento teigimu, nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Departamentas atkreipė dėmesį, kad Bendrovėje nedirba nei vienas IT specialistas arba fotografas, kuris galėtų teikti šias paslaugas ir darė išvadą, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas vertindamas dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų turinį pagrįstai suabejojo jų realumu ir pavedė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) atlikti UAB „Ahura“ deklaruotos veiklos patikrinimą, nustatant, ar Bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą veiklą, taip pat apklausti Bendrovės darbuotojus ir pan.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-29745 nurodyta, kad vykdant patikrinimą įmonės biuro adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ant pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Taip pat buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad šiuo adresu yra greito maisto restoranas. Patalpose dirbo M. M., kuris paaiškino, kad jis yra įmonės UAB ,,Achuros“ savininkas ir jis aptarnauja klientus bei gamina maistą. M. M. teigimu, kiti įmonės darbuotojai dažniausiai dirba iš namų, o E. K. turi nedarbingumą. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad buvo apklausta įmonės darbuotoja J. G., kuri nurodė, kad įmonė teikia maisto paslaugas, turi kebabų kioską (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad anksčiau įmonė turėjo kioską (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. buvo uždarytas. J. G. įmonėje gamina maistą (dažniausiai maistą gamina namuose), taip pat atvažiuoja į restoraną ir padeda savininkui atlikti skirtingus darbus. J. G. yra mokamas 600 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių, iš įmonės darbuotojų pažįsta Eduardą (vairuotoją), kuris serga ir taip pat pažįsta Ingridą, kuri yra įmonės vadybininkė. Bendrovėje J. G. dirba nuo 2016 m. Patikrinimo metu su I. R. susisiekti nepavyko (el. byla II tomas, b. l. 43).

Darbo sutartis su J. G. sudaryta 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. ši sutartis buvo papildyta, numatant, kad J. G. darbo funkcija yra virėjos, darbo vietos adresas (duomenys neskelbtini) ( el. byla II tomas, b. l. 188–191). Kaip matyti iš J. G. paaiškinimo, patikrinimo meru patvirtino, kad UAB ,,Achuros“ dirba nuo 2016 m., maisto paruošėja. Bendrovė turi kebabų kioską (duomenys neskelbtini), o anksčiau Bendrovės turėtas kioskas (duomenys neskelbtini) 2017 m. uždarytas (el. byla II tomas, b. l. 44). Pažymėtina, kad paaiškinimą Migracijos valdybos pareigūnams davė 2018 m. liepos 17 d. J. G. apklausos metu nurodė, kad dirba savo namuose (dažniausiai) ir kioske ((duomenys neskelbtini)), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos darbo sutartyje darbo vietos adresas nurodytas tik (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su Departamento vertinimu, kad darbo sutartys sudarytos nesilaikant reikalavimų, nes nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl darbuotojų nuotolinio darbo, kuriuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, būtų raštu nustatyti darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, daro išvadą, kad Bendrovės darbuotojai realiai nedirba ir buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi.

Remiantis byloje pateiktomis darbo sutartimis tarp UAB ,,Achura“ ir jos darbuotojų, nustatyta, kad Bendrovėje dirba iš viso 5 asmenys. E. K. nuo 2016 m. vasario 19 d. įdarbintas vadybininku (el. byla II tomas, b. l. 185–187), J. G., kaip jau minėta, nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. dirba virėja (el. byla II tomas, b. l. 188–191), I. R. nuo 2017 m. gegužės 12 d. dirba vadybininke (el. byla II tomas, b. l. 192–194), M. M. yra Bendrovės direktorius (el. byla II tomas, b. l. 201–2013) ir pareiškėja Bendrovės akcininkė. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Bendrovės tikslų yra vystyti internetinių svetainių kūrimo veiklą ir puoselėti fotografavimo veiklą, atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovėje nėra darbuotojo, kuris galėtų vykdyti tokias funkcijas. Pareiškėja siekdama pagrįsti, kad yra vykdomi Bendrovėje numatyti tikslai, pateikė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1001, kuri sudaryta 2017 m. rugpjūčio 1 d. su UAB ,,Benisly“. Šios sutarties objektas – svetainės dizaino sukūrimas (el. byla II tomas, b. l. 76). Teismas sutinka su atsakovo išdava, kad pateikta sutartis ir išrašytos UAB ,,Benisly“ sąskaitos-faktūros bei kasos priėmimo kvitai nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (nėra pateikta jokių realių sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų).

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 18 d. duomenimis sudaro 848,21 Eur. Remiantis VMI duomenų bazės duomenimis, UAB ,,Achuros“ turi 680,07 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėja skunde nurodė, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui nusijęs Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais ir įsiskolinimai nuolatos mažinami. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas nepaneigia ginčijamame sprendime nustatyto fakto, kad įmonė atitinkamu laikotarpiu nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, realios bendrovės veiklos, t. y. konstatuotina, kad minėta užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nes atsakovui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi.

Kadangi Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, atsakovas pagrįstai atsisakė jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Pareiškėjas spręsti su Bendrove susijusių klausimų į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti su galiojančia viza.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-505,506/17I-370, 371 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietėms M. V. ir A. M. F.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų M. V. ir A. M. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaGediminas UžubalisDonatas Vansevičius