- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2-734-622/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- VSDFV Šilalės skyriaus
- Atsakovas
- bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, BUAB „Minrūvita“
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus atstovui E. D., atsakovo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovui D. B., atsakovo BUAB „Minrūvita“ atstovui J. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus ieškinį atsakovams bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, BUAB „Minrūvita“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo atnaujinti ieškinio dėl žalos, susidariusios išmokėjus socialinio draudimo išmokas R. J. ir P. P., senaties terminą ir priteisti solidariai iš atsakovų 180 220,12 Lt žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2006-11-10 eismo įvykio metu žuvo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), o V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini) buvo sužaloti. Dėl šio įvykio kaltu buvo pripažintas A. J., kuris vairavo transporto priemonę VW LT, v/n (duomenys neskelbtini) priklaususią BUAB „Minrūvita“ ir apdraustą ADB „Ergo Lietuva“ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Ieškovui išmokėjus socialinio draudimo išmokas, jam atsirado regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Dėl įvykio ieškovui iki 2010-10-08 buvo padaryta 180 220,12 Lt žala, kuri nėra atlyginta, todėl ji priteistina iš atsakovų. Ieškovas 2008-03-07 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas priteisti iš atsakovų žalos, susidariusios išmokėjus R. J. ir P. P. socialinio draudimo išmokas, atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-18 nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovas, o atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių. Tai sąlygojo ieškinio senaties termino tąsą ir dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas (1 metai) jau yra suėjęs. Civilinės bylos Nr. 2-31-538/2012 nagrinėjimo metu ieškovas tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei operatyviai vykdė teismo pavedimus. Senaties termino praleidimą iš esmės nulėmė užsitęsęs bylos nagrinėjimas. Bylos nagrinėjimo sustabdymus inicijavo atsakovas ADB „Ergo Lietuva“. Atnaujinus bylos nagrinėjimą paaiškėdavo, kad aplinkybės, dėl kurių buvo stabdomas bylos nagrinėjimas, neturėjo lemiamos įtakos sprendžiant ginčą. Mano, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėtų būti atnaujintas.
Ieškovo atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, nustatytas vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusiojo ar valstybinio socialinio draudimo įstaigų materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš žalą padariusio draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles, t.y. net ir praleidus vienerių metų terminą, žalą atsakovas vis tiek privalo atlyginti, nes priešingas normų aiškinimas iš esmės prieštarautų LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatose įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei bei tikslams. Dėl 2006-11-10 eismo įvykio nukentėjusiems asmenims R. J. ir P. P. socialinio draudimo išmokos buvo išmokėtos atitinkamai 2007-02-23 (R. J.) ir 2010-11-16 (P. P. baigtas išmokų mokėjimas). Tokiu būdu P.P. išmokėtų išmokų atžvilgiu ieškinio senaties terminas baigiasi 2013-11-16.
Atsakovų atstovai su ieškiniu nesutiko. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas ar turi teisę ieškovas iš atsakovų reikalauti susigrąžinti draudimo išmokas pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, ar yra praleistas ieškinio senaties terminas ir jei praleistas, ar yra pagrindas jį atnaujinti.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino eigos pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovui Švedijos įmonei „Baltic Bitumen AB“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių naftos“ prekybos namai, dėl baudos priteisimo, bylos Nr. 3K-3-87/2010). Jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair-novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-206/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Priešingas aiškinimas prieštarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Toks išaiškinimas reiškia, kad minėtoje normoje nurodytas pretenzinių terminų praleidimas nepašalina ir nepanaikina draudikui prievolės mokėti draudimo išmoką, todėl tai nėra pagrindas atsisakyti sumokėti regreso tvarka reikalaujamų sumų. Tačiau pretenzinis terminas nėra ieškinio senaties terminas. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tokiu būdu tokiems santykiams turi būti taikoma CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad 2010-11-16 P.P. išmokėtų išmokų atžvilgiu ieškinio senaties terminas baigiasi 2013-11-16.
Ieškovas su analogišku ieškiniu į teismą kreipėsi 2008-03-12. Civilinėje byloje Nr. 2-31-538/2012 Klaipėdos apygardos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Šio pagrindo taikymas yra susijęs su ieškovo neatvykimu į teismo posėdį. Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės žodinio proceso tvarka yra jo teisė, o ne pareiga, nebent teismas pripažįsta ieškovo dalyvavimą būtinu (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 246 straipsnio 5 dalis). Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo atstovo paaiškinimais, kad į 2012-09-18 vykusį teismo posėdį ieškovo atstovai negalėjo atvykti dėl užimtumo. Ieškovo, kaip ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiga yra rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Todėl jei ieškovo atstovai neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį, ieškovas galėjo teikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar bylos išnagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant. Be to, ieškovas nepasinaudojo galimybe skųsti teismo procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir kelti klausimą, ar adekvačiai pasielgė teismas, užbaigdamas bylą nepriimant sprendimo po to, kai byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip keturis metus. CK 1.130 straipsnio 4 dalis nustato, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Vienas iš ieškinio senaties instituto tikslų yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises. Ieškovo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažinta ieškovo kaltė dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
Nustačius, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinimui, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinį senatį, ieškinys turi būti atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos būtų nagrinėjamos kuo greičiau, todėl padarius išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, netikslinga pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.