- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-6218-887/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui I. M. prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. M. po tėvo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina B. M., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas V. M.. Po tėvo mirties atsirado palikimas - nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Tėvas testamento nebuvo sudaręs. Po tėvo mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jis nesikreipė dėl nežinojimo, tačiau priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Po tėvo mirties jis liko gyventi tėvui nuosavybės teise priklausančiame name, tvarkė jį ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tėvo turtu jis naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo I. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo neteikė. Teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo V. M. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. M. yra V. M. ir B. M. sūnus. Pareiškėjo motina B. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas V. M. turėjo 2 vaikus: Z. R., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, ir K. M.. Mirusysis testamento nepaliko. Alytaus rajono 3-iojo notaro biuro 2024-06-25 Liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po V. M. mirties neužvesta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad palikėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. M. po tėvo V. M. mirties jo palikimu faktiškai naudojosi, jį valdė ir disponavo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinio fakto nepateikė.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas K. M. po tėvo V. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.