Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-221-574/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
1S-221-574/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas
Nuteistasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-221-574/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.; 2.14.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. J., atmestas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 d, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis) ir M. J. galutinė subendrinta bausmė paskirta dvejų metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. J. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam skirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį terminą būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslais, tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį terminą būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslais, tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistajam M. J. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis M. J. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. J. sulaikymo, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, dienos. 2015 m. sausio 12 d. buvo paskelbta M. J. paieška. 2015 m. kovo 10 d. M. J. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. M. J. į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pristatytas 2016 m. liepos 8 d.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. birželio 1 d.

Bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 23 d. (užskaityti 4 mėnesiai ir 9 dienos).

1/3 dalis laisvės atėmimo bausmės atlikta – 2017 m. sausio 23 d.

Neatliktos bausmės dalis– 9 mėnesiai 11 dienų.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi M. J. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo atmetė. Nurodė, kad įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. J. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. M. J. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos. Šiuo metu M. J. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistasis M. J. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jo skundą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

Nurodo, kad jis gana ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dirba ūkio dalyje. Iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 8 mėnesiai.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl lygtinio paleidimo, vertino ir jo ankstesnius teistumus bei ankstesnius nusikalstamus veiksnius, taip pat ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje. Tuo tarpu šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas nevertino jo elgesio bausmės atlikimo metu, jo lankomumo socialiniuose reabilitacijos programose, socialinių ryšių, galimybes adaptuotis laisvėje, atliktos bausmės dalį.

Jo dinaminiai balai sumažėtų, jei Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pasikeistų požiūris į sistemą, kur nuteistieji gavę papeikimą negali mažinti balų ar gauti paskatinimą mažiausiai 6 mėnesius. Nuteistajam neturint galimybės mažinti balų, lygtinio paleidimo institutas netenka prasmės.

Jis laisvės atėmimo vietoje yra ne tik baustas, bet ir skatintas. Turi vieną galiojančią nuobaudą. Papeikimus gavo už cigarečių pakelio paėmimą ir pažymėjimo darbo vietoje neturėjimą, į ką taip pate atsižvelgė apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Tuo tarpu laisvėje tokie veiksmai nebūtų vertinami kaip nusižengimas. Jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas sąlygas. Aplinkybių, dėl kurių jam negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, nenustatyta. Sutinka su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, vadovavosi ne bausmių vykdymo paskirtimi ir principais, o tik neigiamai jį charakterizuojančiais duomenimis ir pakartotino nusikalstamumo elgesio rizikos balais pagal OASys metodiką. Trečią kartą svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, jo pakartotino nusikalstamumo rizika buvo sumažėjusi 21 balu, tai rodo, kad jis deda ne mažai pastangų, kad pasikeistų. Valstybės teisingumo sistemos esmė yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, bet ir padėti jiems grįžti į visuomenę kaip pasitaisiusiems asmenims. Išėjęs į laisvę turi garantuotą darbo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis M. J. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus - yra atlikęs daugiau nei 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžiama vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.

Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 3 kartus baustas, 1 kartą skatintas už stropų ir gerą darbą (Asmens byla, II dalis, b.l. 64). Bausmę atlieka paprastoje grupėje. Laisvės atėmimo vietoje dirba maisto dalintojų brigadininku. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis turi ieškinių už 2 820,30 eurų. Iki š.m. kovo 1 d. iš M. J. darbo užmokesčio išskaičiuota 1 124,70 eurų ieškinių padengimui (Asmens byla, II dalis, b.l. 80). Nuteistasis pakeitė savo nuomonę dėl savanoriško ieškinių dengimo ir nuo kovo 1 d. pradėjo savanoriškai siųsti po 5 eurus antstolei greitesniam ieškinių padengimui. Atlikus nuteistojo V. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS‘ys programą yra vidutinė – 64 balai (2017 metais buvo 71 balas, t.y. 7 balais sumažėjo), iš jų statiniai veiksniai sudaro – 26 balą ir jų sumažinti nėra galimybės, dinaminiai veiksniai sudaro 38 balus, yra galimybė mažinti (Asmens byla, II dalis, b.l. 76).

Aplinkybės, jog nuteistasis gana ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba, iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 8 mėnesiai, svarstant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo buvo vertinamos kartu su kitomis lygtiniam paleidimui svarbiomis aplinkybėmis. Priešingai nei nurodoma skunde, buvo vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo lankomumo socialiniuose reabilitacijos programose, socialinių ryšių, galimybės adaptuotis laisvėje, atliktos bausmės dalis. Antai, skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad pataisos namuose nuteistasis nedalyvavo elgesio korekcijos programose, nors tai susiję su vienu iš jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, pataisos namuose M. J. nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų - laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Taip pat teismas nurodė, kad, nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė.

Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl lygtinio paleidimo, vertino ir jo ankstesnius teistumus bei ankstesnius nusikalstamus veiksnius, taip pat ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje. Ir nors, pirmiau minėti duomenys jau buvo įvertinti teismo skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, visgi atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, taip pat turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima jį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo sprendimui dėl lygtinio paleidimo reikšmingas aplinkybes, vertindamas duomenų, kurių pagrindu ir sprendė dėl lygtinio paleidimo, visumą.

Nuteistieji turi galimybę mažinti savo nusikalstamo elgesio rizikos balus, tiksliau dinaminius veiksnius, ir tai daugiausiai priklauso nuo jų elgesio laisvės atėmimo vietoje, tuo tarpu nuteistajam gavus papeikimą, galimybė mažinti savo pakartotino nusikalstamo elgesio rezultatą sumažėja ir nuteistasis kurį laiką negali būti skatinamas. Kaip minėta M. J. laisvės atėmimo vietoje buvo baustas 3 kartus, visus tris kartus jis gavo papeikimus.

Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, dėl kurių M. J. gavo papeikimą, ir kaip jos būtų vertinamos laisvėje, nėra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietoje, svarbu tai, kad iš nuteistojo elgesio galima būtų spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis rodo norą pasitaisyti. Tuo tarpu iš M. J. elgesio tokių išvadų daryti negalima.

Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, tiek Komisija tiek ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį įvertino ir tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau, įvertinę teikimo bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad nuteistasis turėtų dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vertas pasitikėjimo.

Kaip minėta, viena iš lygtinio paleidimo taikymui būtinų sąlygų yra būtent manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (64 balas pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tuo tarpu kaip matyti iš asmens bylos medžiagos Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti 8 nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai (kintančių) veiksniai, tarp kurių impulsyvumas, instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, taip pat neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus. Taigi bendra nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama. Tokiu būdu, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, priešingai nei nurodoma skunde, nagrinėjamu atveju nesutiktina, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jam negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nors nuteistasis nurodo, kad sutinka su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, taikyti nuteistajam BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, kurių visuma, šiai dienai, neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, ir jį toliau galima integruoti į visuomenę. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis, nors ir vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendaciją tęsti dalyvavimą „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, tačiau ateina ne į visus užsiėmimus.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama, naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Audrius CininasVirginija LiudvinavičienėJurgita Mačionytė