Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pranešėjas J. A. Venckus Baudžiamoji byla Nr. 1A- 488 - 2005 m.

Teisėjas V. Augustis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.;2.1.6.2.;1.1.8.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. lapkričio 10 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. S. , tačiau dėl jo nuteisimo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Iš D. P. ir L. S. solidariai priteista 700 Lt V. Š. , 7782,60 Lt Valstybinei ligonių kasai. Nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų ieškiniams atlyginti, po 350 Lt V. Š. ir po 3891,30 Lt Valstybinei ligonių kasai išieškoti iš nuteistųjų įstatyminių atstovų N. K. ir A. A. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 20 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir veikdamas bendrininkų grupe su L. S. , įsibrovė į nukentėjusiosios J. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą turtą - V. Š., miegojusio lovoje, pakelį cigarečių “Prima” 2 Lt vertės. Darant cigarečių vagystę V. Š. pabudo, prieš jį nuteistieji panaudojo smurtą. Dėl kilusio triukšmo pabudo kitame kambaryje miegojęs V. Š. brolis nukentėjusysis R. Š. . Prieš jį nuteistieji taip pat panaudojo smurtą. Tuo metu virtuvėje miegojusi Š. motina J. Š. taip pat pabudo, uždegė šviesą, prieš ją nuteistieji taip pat panaudojo smurtą. Smurtą jie panaudojo tam, kad nukentėjusieji būtų apsvaiginti ir neatpažintų jų, įsibrovusių į butą.

Kai V. Š. pabudo, sėdosi ir norėjo atsistoti, ėmė rėkti. Pirmas jam smūgius kumščiais sudavė D. P., po to po kelis smūgius sudavė abu nuteistieji. V. Š. atsitraukdamas gynėsi nuo smūgių, ėjo atbulas ir apsvaigintas koridoriuje nugriuvo ant grindų, atsitrenkdamas pakaušiu, dėl ko išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į kairį smegenėlių pusrutulį. Dėl šio sužalojimo jis nuo 2004 m. kovo 20 d. buvo gydomas ligoninėse, operuotas, tačiau, neatgavęs sąmonės, gegužės 21 d. ligoninėje mirė. Jam sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, smurtas buvo panaudotas ir vėliau jam su broliu gulint ant grindų, tačiau kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir žande, dešiniame ausies kaušelyje, krūtinėje, odos nubrozdinimai kairiame momenyje, kaktoje, smilkinyje, dešiniame rieše, muštinės žaizdos kaktoje ir dešiniame ausies kaušelyje, apart sužalojimo pakaušyje, įtakos jo mirčiai neturėjo. Tuo būdu, D. P. , kartu su L. S. , nužudė V. Š. dėl neatsargumo.

Pasirodžius R. Š. , nuteistieji sulaikė jį už drabužių, D. P. sudavė jam į pilvą, dėl ko šis surietė, L. S. įspyrus jam į kojas, R. Š. nukrito ant grindų, tada po kelis smūgius jam sudavė abu nuteistieji. L. S. jam įspyrė ir sudavė smūgius į veidą. Sužalojimai - odos nubrozdinimai kaktoje, kaktikaulio dešiniojo gumburo srityje, ties dešinio antakio išoriniu galu ir ties kairiojo antakio vidiniu galu, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinanti į kairį skruostą, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, nosies sumušimas bei odos nubrozdinimas kairės plaštakos penkto piršto krumplio srityje, nubrozdinimai ir kraujosruvos galėjo būti padaryti penkiais trauminiais poveikiais, R. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo būdu, D. P. , kartu su L. S. , R. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pirmas smurto veiksmus buto virtuvėje prieš J. Š. panaudojo D. P. . Jis sudavė jai vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo, bet mėgino keltis, tada D. P. sudavė jai dar vieną smūgį, nuo kurio ji liko gulėti ant grindų. Jis nuėjo prie R. Š. , gulėjusių ant grindų, sekė, kad jie nesikeltų, suduodavo smūgius, o tuo metu, nuėjęs į virtuvę, L. S. naudojo smurtą prieš atgavusią sąmonę J. Š. . Dėl galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis ir poodinėmis kraujosruvomis galvoje, apatinio žandikaulio, kairio skruostikaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, ji netrukus įvykio vietoje mirė. Mirtis įvyko dėl nuteistųjų trauminių poveikių, kurių galėjo būti devyni, į galvą visumos. Kiti sužalojimai - poodinė kraujosruva krūtinėje, netiesioginiai abipusiai šonkaulių lūžimai ir kraujosruvos kairėje rankoje, įtakos mirčiai neturėjo. Mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Tokiu būdu, D. P. , kartu su L. S. ,tyčia nužudė J. Š.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. D. P. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 str. 1 d., 132 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir jis pagrįstai už šių nusikaltimų padarymą nuteistas.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl neatsargaus V. Š. nužudymo bei dėl nežymaus R. Š. sveikatos sutrikdymo, tačiau mano, kad jis nekaltas dėl J. Š. tyčinio nužudymo. Apeliantas pripažįsta, kad jis nukentėjusiajai J. Š. sudavė du smūgius į galvą, tačiau tvirtina, kad po jo suduotų smūgių nukentėjusioji atgavo sąmonę, ir po to kitus smūgius jai sudavė L. S. , todėl mano, kad jis dėl jos mirties nekaltas. Šis apelianto skundo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė šio nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats apeliantas, kad smūgius nukentėjusiajai sudavė tiek apeliantas, tiek ir nuteistasis L. S. , t.y. prieš nukentėjusiąją smurtą naudojo abu nuteistieji. Iš teismo medicinos specialisto 2004 03 22 išvados Nr. 400 matyti, kad J. Š. mirė nuo galvos sužalojimo, kurie buvo padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau 9 trauminių poveikių pasėkoje. Mirtis įvyko dėl trauminių poveikių į galvą visumos (t.1, b. l. 41-45). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. išaiškinta, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Taigi, teismas pagrįstai D. P. pripažino kaltu dėl J.Š. tyčinio nužudymo ir teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusioji negalėjo mirti, nes ekspertai nustatė, kad J. Š. smūgiai buvo suduoti kietais bukais daiktais ar paviršiais, o nuteistasis L. S. nurodė, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti batų padas, jis gi įvykio vietoje buvo basas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad J. Š. mirė nuo galvos sužalojimo, kurie buvo padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau 9 trauminių poveikių pasėkoje. Taip pat nustatyta, kad sužalojimai J. Š. padaryti kontaktuojant daugiau kaip su keturiais traumuojančiais paviršiais, trys muštinės žaizdos kairėje galvos pusėje padarytos plokščiu, neribotu paviršiumi, o muštinės žaizdos dešinėje galvos pusėje padarytos plokščiu ribotu, galimai keturkampio pavidalo savybes turinčiu daiktu ar įrankiu. Teisme nuteistasis L. S. paaiškino, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti bato padais (t.4, b.l. 52). Kadangi buvo nustatyta, kad apeliantas įvykio vietoje buvo basas, o nuteistasis L. S. avėjo batus, teismas padarė išvadą, kad L. S. taip pat dalyvavo J. Š. nužudyme. Tačiau šie nuteistojo L. S. parodymai nereiškia, kad visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti batų padais. Nuteistasis L. S. teisme parodė, kad jis matė kaip D. P. nukentėjusiajai J. Š. sudavė smūgius iš viršaus kojos kulnimi (t.4 b.l. 47). Kojos kulnis taip pat yra kietu buku paviršiumi.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti.

Kolegijos nuomone, apeliantui paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos. Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir BK 80, 90-91 str. str. numatytų bausmių skyrimo nepilnamečiams nuostatų, nepažeidė. Jas skiriant atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į tai, kad gyvybė atimta dviem asmenims, nužudyta senyvo amžiaus moteris, taip pat į apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis - jis blogai lankė mokyklą, elgėsi grubiai, buvo pašalintas iš mokyklos, bei į sunkinančią apelianto atsakomybę aplinkybę – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmų atlikimui. Teismas taip pat atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikalęs. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.