Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. V., atsakovui M. Ž. (M. Ž.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui M. Ž. (M. Ž.) dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas A. V. ieškinį palaiko.

Ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas A. V. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad piniginė kompensaciją nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiam policijos pareigūnui D. K. buvo išmokėta pagrįstai, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laipsnį. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2008-03-28 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovas M. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui M. Ž. ir nukentėjusiajam asmeniui D. K. susitaikius dėl 2007-08-08 įvykio, kurio metu dėl M. Ž. neteisėtų veiksmų D. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 8-10). Iš Klaipėdos AVPK 2009-05-05 tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad D. K. sveikata buvo sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, todėl buvo nuspręsta, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokėti D. K. atitinkamo dydžio darbo užmokesčio kompensaciją ir kreiptis į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybą dėl lėšų, minėtai kompensacijai išmokėti, pervedimo (b. l. 11-16). Iš LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CMEK 2009-07-01 pažymos Nr. 2712 matyti, kad D. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis (dėl 2007-08-08 įvykio) – lengvas (b. l. 17). Klaipėdos AVPK viršininko 2009-07-16 įsakymu dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo buvo nuspręsta išmokėti D. K. 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (b. l. 18). Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2009-08-05 išvados dėl sprendimo priėmimo matyti, kad minėto departamento Finansų valdyba siūlė išmokėti D. K. 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 25853,52 Lt, o išmokėtą kompensaciją regreso tvarka išieškoti iš kaltininko dėl kurio neteisėtų veiksmų D. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jam išmokėta minėta kompensacija (b. l. 19). Iš 2009-08-19 mokėjimo nurodymo Nr. 4078 matyti, kad Klaipėdos m. VPK Finansų skyrius išmokėjo D. K. 25853,52 Lt kompensaciją (b. l. 35).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl M. Ž. neteisėtų veiksmų Policijos departamentas patyrė 25853,52 Lt žalą. „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212), 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nustatyta taip pat CK 6.280 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2000 m.; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Žala laikomos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius teisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 3 p.). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 str. 2 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė (CPK 5 str. 1 d.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais, t.y. tyčia panaudodama smurtą prieš valstybės tarnautoją – policijos pareigūną, padarė žalą ieškovui, kuris nukentėjusiam policijos pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 25853,52 Lt kompensacinę išmoką, ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis neprivalo atlyginti žalos, nes su nukentėjusiuoju D. K. susitaikė, sumokėjo jam 7200,00 Lt ir tuo pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. Ta aplinkybė, kad atsakovas susitaikė su nukentėjusiuoju, sumokėdamas minėtą pinigų sumą, ir taip išvengė baudžiamosios atsakomybės, tačiau nukentėjusiam asmeniui sumokėta pinigų suma šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaltininkui klausimą, nelaikytina žalos atlyginimu dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ryšium su tarnyba. Laikytinas nepagristu ir atmestinas atsakovo argumentas, jog, susitaikydamas su nukentėjusiuoju D. K., kuris buvo sužalotas tarnybos metu, atsakovas susitarė su valstybe dėl žalos atlyginimo. Kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius valstybė nebetaiko baudžiamojo įstatymo numatytų baudžiamojo pobūdžio priemonių, tačiau kaltininkui išlieka pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą valstybei žalą. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo argumentas dėl žalos dydžio. Atsakovas teigia kad nepagrįstai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2009-08-05 išvadoje dėl sprendimo priėmimo minėto departamento Finansų valdyba siūlė išmokėti D. K. 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, o ne mažesnę, nes D. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog įvykio metu, kai buvo sužaloti pareigūnai galiojo „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 redakcija, kuri numatė 12 mėnesių kompensaciją už sveikatos sutrikdymą pareigūnui atliekant tarnybines pareigas.

Laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį. Bylos medžiaga nustatyta, kad kompensacija nukentėjusiam pareigūnui ieškovas išmokėjo 2009-08-19, ieškinys pareikštas 2012-08-17, t. y. nesuėjus trijų metų ieškinio senaties terminui.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad atsakovas yra įgijęs prievolę atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, ir ieškovui teisminiu būdu pagrįstai reikalaujant, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsakovas laikomas pažeidusiu šią prievolę, todėl jo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, iš atsakovo priteistina 25853,52 Lt žalos atlyginimo ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

Žyminis mokestis nuo ieškinio sumos sudaro 776,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis sumoje 776,00 Lt iš atsakovo priteistinas valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. Ž. (M. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) 25853,52 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų Lt 52 ct) dydžio žalos atlyginimą ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847.

Priteisti iš atsakovo M. Ž. (M. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 776,00 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.