Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2013-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1207-201/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
1-1207-201/2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01829-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Kaltinamasis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1207-201/2013Proceso Nr. 1-33-1-01829-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.;1.2.4.8.3.; 2.10.1.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. R. (A. R.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

2013-10-07, apie 20.56 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), seseriai S. R. koja spyrė į krūtinės bei pilvo sritį, ko pasėkoje S. R. atsitrenkė nugara į sekciją, po to ranka sugriebė už žandikaulio 3 kartus kumščiu sudavė į veido sritį, o S. R. nubėgus į buto koridorių, ją pasivijęs koja 2 kartus spyrė į nugaros sritį, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. R. poodines kraujosruvos dešinės plaštakos I piršto pamatinės falangos srityje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. R. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2013-10-07 apie 20.56 val. buvo namuose, t.y. tėvų bute, (duomenys neskelbtini), kur taip pat buvo jo mama Z. R. ir sesuo S. R.. Jam sėdint prie kompiuterio, priėjo mama, pradėjo su juo konfliktuoti ir numetė jam į veidą sportuoti skirtą gumą, tada jos paklausė, ką ji daro ir kodėl taip elgiasi bei numetė jai atgal į veidą minėtą gumą. Po ko pribėgo sesuo S., sugriebusi jį už marškinių ties gerkle, pradėjo šaukti, kad jis neliestų mamos, nors jis jai nieko nedarė. Jis atsikėlė nuo kėdės ir koja vieną kartą pastūmė nuo savęs sesę, t.y. jai spyrė į krūtinės sritį, ko pasėkoje ji atsitrenkė į kambaryje buvusią sekciją ir nukrito ant grindų. Paskui ji atsikėlė nuo grindų, pradėjo jį mušti samčiu, kurį laikė rankose ir išbėgo iš buto į laiptinę, šaukdama, kad jį pasodins į įkalinimo įstaigą. Jis nuėjo jai iš paskos, klausdamas kodėl ji taip elgiasi, mama visą laiką irgi buvo šalia, ir laikė jį už rankų sakydama, kad jie su sese nesimuštu. Jis S.ą sugriebęs, įtempė ją atgal į butą ir uždaręs buto duris, paprašė nusiraminti. Grižus iš laiptinės į butą, S. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus, jį išvežė į 2 policijos komisariatą. Jis nežino kodėl mama ir sesuo pradėjo konfliktuoti. Tą pačią dieną, ryte, sesuo konfliktavo su juo, sakydama kad kai tėvai mirs, jis buto (duomenys neskelbtini), negaus, viskas atiteks jai, kadangi jį pasodins į įkalinimo įstaigą. Tėvo įvykio dieną nebuvo namuose, jis buvo išvykęs. Jis dažnai konfliktuoja su seserim, ji gąsdina, kad jį pasodins į įkalinimo įstaigą. Jų konfliktai visada būna žodiniai, fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo niekada. Šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, gyvena su tėvais, kurie ir išlaiko laikinai. Įvykio dieną jis sesers nemušė, jis tik ją nuo savęs atstūmė, spirdamas į krūtinės sritį, kad nustotų šaukti ir nelaikytų jį sugriebusi už rūbus ties gerkle. Visą konfliktą įvykio dieną išprovokavo sesuo, ji visada taip elgiasi, provokuoja konfliktus (b.l. 23-24).

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad 2013-10-07, apie 20.56 val., būnant namuose, kur taip pat buvo ir mama Z. R., ir brolis A. R., virtuvėje, ji verkė ir tai pamačiusi mama klausė, kas atsitiko, ji jai papasakojo, kad ryte brolis jai kelis kartus spjovė į veidą. Tuo metu nieko nebuvo namuose, tik ji ir brolis. Tai išgirdusi, mama nuėjo pas brolį į kambarį, brolis išvadino mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po ko ji išgirdo, kad mama pradėjo garsiai šaukti, tada ji, būdama virtuvėje, pasiėmė samtį ir lentelę, skirta maisto pjaustymui, nubėgo į kambarį, kur buvo mama ir brolis. Atbėgusi į kambarį pamatė, kad mama stovi ir verkdama laiko uždengusi kairės pusės akį, o brolis tuo metu sėdėjo ant kėdės ir dirbo su kompiuteriu. Ji paklausė mamos, kas atsitiko ir mama pasakė, kad brolis, įtempęs tamprią sportui skirtą gumą, numetė į ją, pataikydamas į akį. Tai išgirdusi, iš pykčio, kad brolis skriaudžia mamą, broliui sudavė samčiu į nugaros sritį. Po ko jis atsistojo nuo kėdės ir išvadinęs ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, spyrė vieną kartą į kūtinės bei pilvo sritį, nuo šio smūgio ji atsitrenkė nugara į kambaryje esančią sekciją ir brolis, pripuolęs prie jos, sugriebė ją už žandikaulio ranka ir laikydamas 3 kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Nuo šių smūgių ji nukrito ant grindų, atsikėlusi, nubėgo į koridorių, kur jis ją pasivijo ir 2 kartus spyrė į nugaros sritį, ir laikė ją už rūbų, nes ji norėjo išeiti į laiptinę. Jai išėjus į bendrą laiptinę, brolis, stovėdamas buto koridoriuje, sakė jai grįžti į butą. Ji pasakė, kad neis į vidų, nes bijo. Mama, tuo metu irgi stovėjusi buto koridoriuje, prašė jos užeiti į butą, ji jai pasakė, kad ji paskambintų ir iškviestų policijos pareigūnus. Mamai pranešus apie įvykį pareigūnams, brolis tai išgirdo ir apsiramino, nuėjo į kambarį. Tik tada ji užėjo į butą. Atvykus policijos pareigūnams, brolis buvo sulaikytas. Įvykio metu namuose buvo mama, ji ir brolis, daugiau nieko bute nebuvo. Ji su broliu dažnai konfliktuoja, stengiasi jį ignoruoti, nekreipti dėmesio, todėl ryte jis vėl pats pradėjo nei iš šio, nei iš to konfliktuoti, apspjaudydamas jos veidą. Anksčiau jis irgi žodinio konflikto metu suduodavo smūgius, tačiau į policiją nesikreipė, kadangi smūgiai buvo neagresyvus ir nestiprūs. Brolis nedirba, nesimoko, nieko neveikia. Jis yra geras, jį myli, tačiau kartais nuo per didelio išgerto kiekio alkoholio tampa agresyvus, todėl taip elgiasi. Po įvykio buvo nuvykusi į ligoninę, kur po apžiūros buvo išleista gydytis namo (b.l. 8-9).

Specialisto išvadoje Nr. G2210/13(03) nurodyta, jog S. R. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 14).

Liudytoja Z. R. parodė, kad 2013-10-07, apie 20.56 val., būnant namuose, virtuvėje pamatė, kad dukra verkia ir paklausė kas atsitiko, ir dukra papasakojo, kad ryte sūnus jai kelis kartus spjovė į veidą. Tuo metu, kai taip atsitiko jos nebuvo namuose, buvo tik dukra ir sūnus. Tai išgirdusi, ji nuėjo pas sūnų į kambarį ir paklausė, kodėl jis spjaudė dukrai į veidą, tada sūnus išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, tada ji jam pasakė, kad jis jos taip nevadintu ir būdama supykusi nuo sūnus elgesio ji pasiėmė kambaryje buvusią sportui skirtą gumą ir numetė į sūnų. Po ko sūnus, pasiėmęs minėtą gumą, ją įtempė ir paleido įtempęs mesdamas į ją, taip pataikydamas jai į kairės pusės akį. Ji uždengė ranka akį ir sušaukė. Išgirdusi šaukimą, dukra atbėgo į kambarį iš virtuvės su samčiu rankose ir ji jai papasakojo, kas atsitiko. Tik paskui ji pamatė kad dukra guli ant grindų prie kambaryje esančios sekcijos o sūnus jai kumščiais suduoda smūgius. Dukra, atsikėlusi nuo grindų, nubėgo į koridorių ir atidariusi buto duris išėjo į bendrą laiptinę, taip pabėgusi nuo sūnaus. Dukra stovėjo laiptinėje, o ji buto koridoriuje laikė sūnų, kad jis niekur neitų ir prašė jo nusiraminti, nes jis visą laiką vadino dukrą necenzūriniais žodžiais. Ji iškarto iškvietė policijos pareigūnus. Išgirdęs, kad ji pranešė apie įvykį policijos pareigūnams, sūnus iškarto apsiramino. Atvykus pareigūnams, jis buvo sulaikytas. Įvykio dieną bute buvo tik ji, dukra ir sūnus, daugiau nieko nebuvo. Sūnus niekur nedirba, nesimoko, niekuo neužsiima, tik žaidžia namuose kompiuteriu. Ji pretenzijų jokių sūnui neturiu dėl to, kad jis jai į akį numėtė sportui skirtą gumą, tai jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, jos jis įvykio dieną nemušė, tik susikonfliktavo su dukra, kadangi ji ją užstojo, nes pagalvojo, kad jis ją muša, tačiau jis fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Sūnus su dukra dažnai konfliktuoja, kadangi S. labai tvarkinga ir pedantiška, ji jam dažnai pasako pastabas, o jis į tas pastabas reaguoja agresyviai ir piktai, išvadindamas necenzūriniais žodžiais ją (b.l. 11-12).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis, smurtaudamas šeimos nario – sesers - atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą bei kūno sužalojimus, todėl veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Atsižvelgdamas į tai, kad A. R. padarė tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir, kad tokiais veiksmais kitam asmeniui bus sukeltas fizinis skausmas bei kūno sužalojimai ir norėjo taip veikti, į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d., 421 str.,

nusprendžia:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2013-10-07 iki 2013-10-09, ir laikyti, kad A. R. yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Adolfina Simaitienė