Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-21 nutarties, kuria sutrumpintas A. N. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimu paskirtos 3 (trejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos terminas iki 23 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimu A. N. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-21 nutartimi A. N. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą patenkintas ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimu A. N. paskirtos 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos terminas sutrumpintas iki 23 mėnesių. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino) ir kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes - A. N. asmenybę (studijuoja, dirba, už tokio pobūdžio pažeidimą bausta tik vieną kartą), požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu (paskirtą baudą sumokėjo, naujų pažeidimų nepadarė), kartu atsižvelgdamas į tai, kad teisė vairuoti reikalinga dėl studijų, darbo, susisiekimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus ir yra pagrindas sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (ATPK 329 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Institucijos nuomone, sutrumpinti A. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir tai, kad teisė vairuoti reikalinga dėl studijų, darbo, susisiekimui ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto švelninti administracinę atsakomybę. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. A. N. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

A. N. padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairuodama automobilį nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį ir išlipusi bei apžiūrėjusi abu automobilius išvažiavo iš įvykio vietos, nepranešusi savininkui arba policijai apie padarytą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Savo veiksmais A. N. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. A. N. žinojo, kad už tokio pobūdžio pažeidimą yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. N. protokolas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus surašytas iki 2017-01-01, teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje, inter alia, numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. A. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 4, 12), nuo specialiosios teisės atėmimo iki A. N. kreipimosi į teismą su prašymu dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo buvo praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, t. y. daugiau kaip 18 mėnesių. Taigi visos įstatymo nustatytos privalomosios sąlygos šiuo atveju įvykdytos. Apylinkės teismas, tenkindamas administracinėn atsakomybėn patrauktos A. N. prašymą, tinkamai įvertino jos asmenybę, jos požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu, t. y. kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimu paskirtą baudą A. N. sumokėjo, po minėtu nutarimu paskirtos nuobaudos administracine tvarka daugiau nebausta (b. l. 4, 12), atsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai reikalinga dėl studijų, darbo, susiekimui. Nustatyta, jog A. N. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimu jai paskirtą baudą sumokėjo 2016-11-21 (b. l. 4, 12), t. y. netrukus po šio nutarimo įsiteisėjimo (2016-11-11). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurį A. N. buvo atimta teisė 3 metus vairuoti transporto priemones, buvo pirmasis ir vienintelis jos administracinis teisės pažeidimas (b. l. 4, 15), tai rodo, jog šis nusižengimas kelių eismo taisyklėms buvo atsitiktinis ir išskirtinis, A. N. asmenybei nebūdingas poelgis, kuris neduoda pagrindo teigti, kad ji yra linkusi pažeidinėti saugaus eismo taisykles. Už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus A. N. tai pat nebuvo bausta, duomenų, kad ji būtų padariusi kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. N. nuo 2016-09-01 studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje (numatoma studijų baigimo data – 2019-06-30) (b. l. 6), nuo 2018-06-01 ji įsidarbino UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 5). Taigi teisė vairuoti transporto priemonę A. N. reikalinga vykti iš namų (duomenys neskelbtini) į studijas Klaipėdoje, taip pat nuvažiuoti į darbą, kad užsidirbtų pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir studijoms (kaip nurodoma A. N. atsiliepime į Institucijos skundą, ji gyvena viena ir turi išlaikyti ne tik save, bet ir užsidirbti studijoms (vienerių mokslo metų studijų kaina yra 1 400 Eur); be to, gyvenant užmiestyje susisiekimas yra apsunkintas (nėra tinkamu grafiku pravažiuojančio viešojo maršrutinio transporto (b. l. 26–27). Neigiamai A. N. charakterizuojančių duomenų byloje nėra – šiuo atveju įvertintina ir tai, kad po nuobaudos skyrimo pažeidėja kritiškai įvertino savo elgesį ir neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl padaryto pažeidimo.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos yra šiurkštus ir pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau, kaip pažymėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarime, kuriuo A. N. buvo nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, padaryti automobilių apgadinimai yra gana nežymūs (b. l. 7–8), taigi A. N. veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, nes jos padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių. Be to, pažeidėjos pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir A. N. padarytus KET pažeidimus (kaip matyti iš 2016-10-21 nutarimo, pasiaiškindama dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų A. N. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes išsigando, tačiau po 40 minučių pati nuvažiavo į policiją ir pranešė apie padarytą eismo įvykį (b. l. 7). Pažymėtina ir tai, jog dažnai pasitraukimas iš įvykio vietos siejamas su vairuotojo neblaivumu, tačiau duomenų, kad policijos pareigūnai netrukus po eismo įvykio atvykusiai ir apie jį pranešusiai A. N. būtų nustatę neblaivumą, nėra. Nors A. N. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepranešusi policijai, ir kaip matyti iš pastarosios paaiškinimų, taip ji pasielgė dėl didelio susijaudinimo, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažeidėja savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 7–8). Šiuo metu A. N. jau pakankamai ilgą laiko tarpą – beveik 2 metus - atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl konstatuotina, kad pažeidėjai paskirta papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo vykdoma pakankamai ilgą laikotarpį, pažeidėja patyrė jos padarytam pažeidimui proporcingus nepatogumus ir suvaržymus, kurie ją paveikė, kad ji toliau laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nors Institucija skunde nurodo, kad neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios rodytų jog nuobaudos tikslai yra pasiekti, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė kitaip, nei deklaratyviais teiginiais apie išimties pažeidėjai darymą ir išskirtinių aplinkybių neegzistavimą.

Anksčiau aptarti A. N. charakterizuojantys duomenys atskleidžia jos dedamas pastangas elgtis tinkamai ir savo elgesiu demonstruoti teigiamus nuobaudos paskyrimo rezultatus bei leidžia daryti išvadą apie teigiamą A. N. asmenybės pokytį jai paskyrus administracinę nuobaudą ir kartu duoda pagrindą manymui, kad papildoma administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti atėmimas jau pasiekė savo tikslus, ir ji yra verta teismo parodyto pasitikėjimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, yra pasiekti, todėl apylinkės teismas A. N. pagrįstai taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-09-21 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.