Tauragės apylinkės teismo nutartis

2023-11-27 · Civilinė byla Nr. eA2-4750-385/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-27
Bylos Nr.
eA2-4750-385/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas
Pareiškėjas
M. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-4750-385/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00963-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 27 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui po jos dėdės M. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad apie M. B. priklausantį turtą - 1,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., sužinojo iš šį sklypą dirbančios bendrovės atstovo M. S. 2021 m. gruodžio mėn., kai šis, susisiekęs su ja telefonu, pranešė, kad pasikeitus tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas skyrimo tvarkai, reikalaujama Registrų centre įregistruoti visas žemės nuomos sutartis, jei už tuos sklypus norima gauti išmokas. M. S. teigimu, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra miręs asmuo M. B., o ji yra vienintelė jo artima giminaitė. M. B. šį žemės sklypą įgijo po mirties, 1999-06-14 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui M. B.“. M. B. nebuvo sukūręs šeimos, vaikų neturėjo. Jo motina V. B. mirė (duomenys neskelbtini) m. Po M. B. mirties liko du jo šeimos nariai: tėvas Z. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir sesuo G. B. – S. (jos, pareiškėjos, motina), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties jokie paveldėtojai nepareiškė noro priimti jo palikimą, o ji, pareiškėja, apie turto atsiradimą nežinojo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nėra gavęs pranešimo dėl palikėjo M. B. palikimo perėjimo valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą M. B. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Nustatyta, kad 2022-06-01 į Tauragės apylinkės teismą kreipėsi pareiškėja M. S. su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui po jos dėdės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Teismas , išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-2640-1148/2022 pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl termino M. B. palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, 2022-09-22 nutartimi pareiškėjos pareiškimo netenkino. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022-11-04.

2023-08-08 teisme gautas pareiškėjos atstovės advokatės S. M.-Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai. 2023-10-02 teismo nutartimi procesas byloje atnaujintas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukterėčia (M. B. sesers G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra). M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį bei 1999-06-14 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui M. B.“ matyti, kad po M. B. mirties jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, M. B. testamenų sudaręs nebuvo, po M. B. mirties palikimo niekas nepriėmė.

Pareiškėja pareiškimu prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui po jos dėdės M. B. mirties priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. M. B. mirties dieną (9duomenys neskelbtini)) galiojo 1964 m. civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK).

1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 straipsnis).

Palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini)) galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad „paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis po jo mirties; antrosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. <...>Prie įstatyminių įpėdinių priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Jeigu yra kitų įpėdinių, jie paveldi lygiomis su šaukiamos paveldėti eilės įpėdiniais. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami prie įtėvio vaikų ir jų palikuonių. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę, taip pat jo broliai ir seserys pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties“. Taigi, minėta teisės norma, kuri galiojo iki 1994-06-09 (1994-05-17 įstatymas Nr. I-459, Valstybės žin. Nr. 1994, Nr. 44-805), nepriskyrė palikėjo brolio ar sesers vaikų (sūnėnų ar dukterėčių) prie įstatyminių įpėdinių, turinčių teisę paveldėti po savo motinos ar tėvo brolio ar sesers (dėdės ar tetos) mirties atsiradusį palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjo mirties atsiradusį palikimą, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Be to, pažymėtina, kad 1994-05-17 įstatymu Nr. I-459 papildžius CK 573 straipsnį bei išplėtus pagal įstatymą įpėdinių ratą, pareiškėja, kaip mirusiojo dukterėčia, būtų buvusi priskiriama prie ketvirtos eilės pagal įstatymą įpėdinių, tačiau šis įstatymas taikomas tik nuo jo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Remiantis nurodytu reglamentavimu bei nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pareiškėja, nebūdama savo mirusio dėdės (motinos brolio) M. B. turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą įpėdine, negalėjo ir negali pretenduoti į jo palikimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po M. B. mirties, priimti. Dėl to, pareiškėjos prašymas pakeisti arba panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022-09-22 nutartį negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prašymą dėl teismo 2022-09-22 nutarties pakeitimo ar panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Vaclovas Jurjonas