Kauno apygardos teismo nutartis

2007-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-893-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-14
Bylos Nr.
2S-893-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Albinas Čeplinskas, Eduardas Monkevičius
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
G. R. L.
Trečiasis asmuo
Kauno
Civilinė byla Nr.2S-893-153/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Odeta RagauskienėProcesinio dokumento kategorija122.1,122.3,122.5,110.1(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Albino Čeplinsko, Eduardo Monkevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsakovo A. L. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas ieškovei G. R. L. laikinas išlaikymas vaikams civilinėje byloje Nr. 2-2543-568-2007 pagal ieškovės G. R. L. ieškinį atsakovui A. L., trečiasis asmuo Kauno m. Savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. R. L., pareiškusi ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, prašė priteisti iš atsakovo po 300 Lt laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iki byla bus išnagrinėta teisme, atsakovo prašymą dėl matymosi su vaikais atmesti, nes ji nedraudžia atsakovui su bendrauti, tik pageidauja, jog apie tai būtų informuojama iš anksto.

Atsiliepimas

Atsakovas A. L. prašė patvirtinti jo pasiūlytą matymosi su vaikais tvarką, atsakovės prašymą dėl laikinojo išlaikymo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą A. L. nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki bus išnagrinėta byla, mokėti R. G. L. po 450 Lt kiekvieną mėnesį, vaikų – U. (gim. 1994-05-23), A. (gim. 1995-11-10) ir A. (gim. 1998-05-05) laikinam išlaikymui, o atsakovo prašymą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pagal CK 3.196 str. 2 d., 3.65 str. 2 d. 4 p. galima įpareigoti vieną iš tėvų mokėti laikiną išlaikymą kol bus priimtas teismo sprendimas, todėl atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog išlaiko nepilnamečius vaikus bei remdamasis pateikta Vaikų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo pažyma, jog vaikai gyvena su motina, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, mokamus įsiskolinimus, vadovaudamasis protingumo kriterijumi įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą. po 150 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismas nusprendė netenkinti, atsakovo prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės-bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: darbo dienomis paimant vaikus pasibaigus pamokoms iš mokyklos ir ne vėliau 16 valandos grąžinant ieškovei, kas antrą savaitgalį, pradedant 2007-05-18, penktadieniais paimant vaikus po pamokų iš mokyklos ir grąžinant ieškovei į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val., bei paimant juos vasaros atostogų metu nuo 2007-06-15 iki 2007-07-31 pas save, nes atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovė piktybiškai neleidžia bendrauti su vaikais, kad dėl to jo teisės pažeidžiamos, nepateikė įrodymų, jog dėl neleidimo matytis su vaikais jis kreipėsi į atitinkamas įstaigas. Atsakovo nurodytu grafike metu visi vaikai užsiima užklasine veikla, todėl atsakovo siūlomas grafikas negalimas. Be to, vaikai patvirtino, kad jie gali bendrauti su abiem tėvais, tačiau pageidauja gyventi su motina.

Atskiruoju skundu atsakovas A. L. nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

1) Dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo

Byloje nėra duomenų jog apklausti vaikai būtų patvirtinę galintys bendrauti su abiem tėvais. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad vaikai norėtų bendrauti su abiem tėvais, tolygiai paskirstant jų laisvalaikį. Bylos duomenis (2007-03-29 parengiamojo teismo posėdžio protokolas, b.1.74-75) užfiksuota, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais savaitgaliais, neįmanoma su ja tiesiogiai susitarti dėl bendravimo, o į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl bendravimo kreiptasi dar 2006-09-28. Laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju, turi būti išlaikoma abiejų šalių interesų pusiausvyra, negalima teikti viršenybės vienos šalies pateiktiems įrodymams. Bendravimo su visais trimis vaikais galimybė priklauso išimtinai nuo ieškovės valios. Įrodyta, kad nėra tenkinamas vaikų noras bendrauti su abiem tėvais tolygiai paskirstant jų laisvalaikį, tai pažeidžia vaikų ir atsakovo teises ir teisėtus interesus dėl apribotos galimybės vykdyti atsakovo pareigą auklėti vaikus, apribotos vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais, parandamas tarpusavio glaudus psichologinis ryšys, trūksta adekvataus vyriško ir moteriško elgesio modelio vaikų parengimui savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, tėvams nesutariant dėl tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, tokią tvarką nustato teismas (CK 3.155, 3.170 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str.);

2) Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Skyrium gyvenančio tėvo galimybės kasdien bendrauti su vaikais yra ribotos, todėl atsižvelgdamas į objektyviai susidariusią situaciją teismas turi nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką, kuri užtikrintų tėvo teisę dalyvauti kasdien auklėjant vaikus. Galimybė lankyti užklasinės veiklos būrelius- nenukentės, kadangi: visų pirma, byloje nėra duomenų apie užsiėmimų grafiką, nors ieškovė buvo įpareigota pateikti šiuos duomenis; antra, bendravimas su tėvu užsiėmimų laiku nereiškia vaikų teisių dalyvauti būrelių veikloje apribojimo, atsakovui būtų suteikta galimybė stebėti vaikų gabumų ugdymą, gauti dominančią informaciją iš būrelių vadovų apie vaikų pasiekimus. Darbo dienomis bendrauti su vaikais kitu laiku nėra galimybės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai bendrauja su vaikais ar juos prižiūri. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo neleisti atsakovui bendrauti su vaikais jo prašomu laiku. Teismas neargumentavo, kodėl netenkino prašymo dalyje dėl bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, todėl šioje dalyje prašymas atmestas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. L. prašė iš dalies pakeisti teismo nutartį, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal atsakovo prašymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė G. R. L. nesutiko su atskirojo skundo argumentais dėl šių motyvų:

1) šalys nesutaria dėl to, kad atsakovas, iš anksto nesuderinęs, atvyksta į ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą ir pareiškia, kad dabar iškart jis nori pasiimti vaikus, o vaikų laikas jau būna suplanuotas pamokų ruošimui ar kitai veiklai. Atsakovas nepaneigė ieškovės keliamų jam priekaištų, jog apie savo norą pasimatyti su vaikais jis pareikštų prieš dieną, arba bent jau tos pačios dienos ryte pačiai ieškovei, kad vaikai būtų pasiruošę vykti pasimatyti su tėvu. Be to, atsakovas tartis dėl pasimatymų su nepilnamečiais vaikais skambina ne ieškovei, bet tiesiogiai vaikams;

2) atsakovo pateikto pasimatymų su vaikais grafiko praktiškai įgyvendinti neįmanoma, nes jame yra daug netikslumų, neatsižvelgiama į svarbias vaikų užimtumo aplinkybes. Visi vaikai skirtingu laiku baigia savo užsiėmimus. Abu berniukai pamokas baigia skirtingu laiku, vienam iš jų reiktų laukti, kada baigsis brolio pamokos, kas jau buvo šią žiemą, kai atsakovas vežiojo vaikus, ir dėl to ieškovė net buvo perspėta mokyklos pedagogų, kad jaunesnysis sūnus turi apie valandą praleisti mokyklos koridoriuose. Abu berniukai po pamokų lanko sporto treniruotes, todėl po pamokų juos reikia vežti ne namo, o į treniruotes. Dukros U. pamokos baigiasi vėliau, negu broliams, o po pamokų ji eina į netoliese esančią Dailės mokyklą, dainuoja chore. Pats atsakovas kasdien nuo 12 val. iki 18 val. dirba, todėl negalės skirti 6 valandų kasdien bendravimui su vaikais. Pasibaigus mokslo metams vasarą savaitgaliais vaikų paimti iš mokymosi įstaigos nėra galimybių;

3) ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas kas antrą savaitgalį matytųsi su vaikais, tačiau, reiktų keisti siūlomos bendravimo tvarkos formuluotes, suderinti grafiką su abiejų tėvų ir visų vaikų poreikiais bei galimybėmis. Dalis atsakovo 2007-06-15 iki 2007-07-31 prašyme nurodyto laikotarpio sutampa su ieškovės atostogomis, kuri taip pat norėtų atostogauti su vaikais. Šiuo metu, jau antra savaitė atsakovas nepertraukiamai bendrauja su vaikais, yra pasiėmęs juos pagyventi pas save;

4) abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, ieškovė neprieštarauja, kad būtų nustatytas grafikas atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau jis turi būti praktiškai įgyvendinamas, atitikti tiek pačių nepilnamečių vaikų, tiek abiejų tėvų poreikius ir galimybes. Atsakovo pateiktas teismui bendravimo su vaikais grafikas prieštarauja vaikų ir atsakovės teisėtiems interesams, todėl iš esmės keistinas;

5) rengdamas bendravimo su vaikais grafiką, atsakovas nesikreipė nei į vieną užklasinės veiklos įstaigą dėl duomenų apie savo vaikų užimtumą gavimo, nors tokią teisę turėjo (CK 3.170 str. 5-6 d.), todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovei nepateikus pažymų apie vaikų lankomus būrelius, atsakovas tokių duomenų negalėjo gauti pats.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, bet apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Bylos duomenimis, šalių trijų vaikų – U. gim. 1994 m., A. gim. 1995m. ir A.gim. 1998m. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Atsakovas šioje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Iki ginčo išsprendimo iš esmės atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais.

CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame įrodinėjimo pareigą, numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje byloje teismas nepagrįstai sprendė, kad šių aplinkybių atsakovas neįrodė. Faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą nutartį, nustatyti pažeidžiant civilinio proceso normų ir materialinės teisės normų reikalavimus.

CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog apklausti vaikai būtų patvirtinę galintys bendrauti su abiem tėvais. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta (1t., b.l.178), kad vaikai norėtų bendrauti su abiem tėvais, tolygiai paskirstant jų laisvalaikį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose vaikų tėvai pripažino, kad dėl bendravimo su vaikais šalys nepriėmė jokio bendro sprendimo, kuris atitinka vaikų interesus, kompromisinio sprendimo negalima priimti, kadangi sudarant grafiką neatsižvelgta į vaikų užimtumą. Tokiu būdu apeliantas pagrįstai tvirtina, jog su vaikais negali reguliariai bendrauti. Teismo motyvas, kad atsakovas buvo informuotas, jog vyks Pirmos Komunijos šventė nesudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovas gali bendrauti su vaikais nuolat, o ne atskirų švenčių proga.

Teismas atmetė atsakovo grafiką nurodydamas, kad grafikas yra praktiškai neįgyvendinamas, tačiau teismo išvados nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad teismo nutartis pažeidžia vaikų ir atsakovo teises ir teisėtus interesus dėl apribotos galimybės vykdyti atsakovo pareigą auklėti vaikus. Dėl vaikų užimtumo negali nukentėti atsakovo, ar vaikų interesai, todėl būtina užtikrinti vaikų nuolatinį tiesioginį bendravimą su atsakovu, nes tokia teisė įtvirtinta Vaikų teisių pagrindų įstatyme. Šios teisės įgyvendinimas gali būti nustatytas remiantis šalių pateiktais įrodymais apie vaikų ir šalių užimtumą bei laisvalaikį, tame tarpe šalių atostogų grafiką, kolegija konstatuoja, kad tokių duomenų byloje nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių įrodymams surinkti (CPK 179 str.1d.)

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl neleidimo matytis su vaikais jis kreipėsi į atitinkamas įstaigas yra visiškai abstraktus, todėl aiškinant ginčo santykius, teisinės reikšmės neturi.

CK 3.170 str. pasakyta, kad kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Šiuo atveju atsakovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant bendravimo su vaikais grafiką, nes paminėto klausimo sprendimas yra priskirtas išimtinai teismo kompetencijai, o ne kitoms įstaigoms (CK 3.65 str.).

Kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad rengdamas bendravimo su vaikais grafiką, atsakovas galėjo kreiptis į užklasinės veiklos įstaigas dėl duomenų apie savo vaikų užimtumą gavimo, nes atsakovas tokią teisę turi (CK 3.170 str. 5-6 d.). Todėl ieškovės atsiliepimo motyvas, kad apeliantas be pagrindo nurodė, kad ieškovei nepateikus pažymų apie vaikų lankomus būrelius, atsakovas tokių duomenų negalėjo gauti pats, yra pagrįstas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus įrodinėjimo procese, nesiėmė priemonių surinkti visus būtinus atsakovo prašymui išnagrinėti įrodymus (CPK 179 str.2d.,376 str.1d.), dėl to suklydo priimdamas nutartį. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti (CPK 327 str.1d.2p., 329 str.1d.), atskirąjį skundą patenkinti iš dalies ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str..,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas nustatyti bendravimą su vaikais, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasEduardas Monkevičius