Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. Ž.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat L. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2021-01-08, 23.30 val. karantino metu, bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, t.y. pareigūnui išsakius reikalavimą eiti į apačią protokolo surašymui, jis į reikalavimus nekreipė dėmesio. Šiais savo veiksmais L. Ž. buvo kaltinamas pažeidęs viešąją bei valdymo tvarką ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo, kuo kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta kaltę, kad nesilaikė karantino reikalavimų. Kaltinimo, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, nepripažįsta. Duodamas paaiškinimus nurodė, kad visų įvykio aplinkybių nelabai pamena. Prisimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, užėjo į butą, po to į kambarį. Paties pareigūnų užėjimo į butą momento nematė, nes tuo metu buvo tualete. Nurodė, jog jo kelnės buvo suplėšytos ir pareigūnas klausė, kodėl suplėšytos jo kelnės. Į ką jis pasakė pareigūnui, kad tai ne jo reikalas. Kilo nedidelis konfliktas, necenzūrinių žodžių nebuvo. Pareigūnai liepė eiti į lauką, jis jau norėjo rengtis ir eiti, bet gavo smūgį. Jo draugei papurškė dujų, nes ji filmavo. Kai paklausė pareigūno, kodėl taip padarė, gavo dar vieną stiprų smūgį, kuris jau nebuvo nufilmuotas.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad policijos pareigūnai liepė eiti į lauką. Bute buvo daug žmonių ir būtų išėjęs. Elgėsi normaliai, bet norėjo eiti į lauką. Koridoriuje buvo gal 4 žmonės ir taip gavosi, kad jis neišėjo. Jo nuomone, policijos pareigūnas kabinosi prie bet ko, tada jis elgėsi taip pat netinkamai, sudavė smūgius. Kaltę dėl karantino taisyklių pažeidimo pripažįsta, tai buvo jo klaida. Sužinojo, kad R. (G.) grįžo iš įkalinimo vietos ir nuvažiavo į svečius pas jį. Iki jam buvo suduoti smūgiai, niekas su policijos pareigūnais nekonfliktavo. Jis su pareigūnu kalbėjosi koridoriuje, ketino eiti į lauką. Koridoriuje dar buvo S. Kai policijos pareigūnas pastūmė R. mamą, R. pradėjo juos negražiai vadinti, tai buvo tikriausiai prieš suduodant smūgį jam. Ką darė S. iki jis nugriuvo, nežino. Pripažįsta, kad tą vakarą vartojo alkoholį, buvo lengvai apsvaigęs, kai patikrino blaivumą, nedaug pripūtė. Bute visi vartojo alkoholį. Visi smūgiai teko jam į ranką. Taip pat matė, kad R. veidas buvo raudonas, perbraukė jį per sieną, kai vedė į lauką.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-01-08 apie 23.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, apie įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susijusį su KORONA.

Nuvykus nurodytu adresu ir einant į 3 aukštą pastebėjo, kad laiptinėje 2 aukšte ant grindų pritaškyta kraujo, kurio pėdsakai vedė į (duomenys neskelbtini) butą, be to iš buto sklido triukšmas. Paskambinus į (duomenys neskelbtini) butą, duris atidarė I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie bandė paaiškinti, kad vyko kažkoks konfliktas ir A. S. parodė prakirstą apatinę, kruviną lupą, bei paaiškino, kad bute buvo konfliktas su pažįstamais, daugiau aplinkybių nenurodė. I. K. rusų kalba sakė, kad jos sūnus yra nesenai grįžęs iš kalėjimo, kad yra susirinkę jo draugai ir tyliai švenčia jo grįžimą, nieko blogo nedaro. Įtarus, kad bute yra ir daugiau asmenų, nes girdėjosi triukšmas, todėl užėjo į butą. Bute buvo dar 5 asmenys, kaip vėliau paaiškėjo L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. T. gim. (duomenys neskelbtini), S. S. gim. (duomenys neskelbtini), A. B. ,gim. (duomenys neskelbtini). Visi aukščiau nurodyti asmenys nebuvo vienos šeimos nariai, buvo iš skirtingų šeimos ūkių ir susirinkę viename bute vartojo alkoholį bei tarpusavyje konfliktavo.

Visiems bute buvusiems asmenims buvo garsiai pasakyta, kad apsirengtų ir eitų su jai (pareigūnais) prie tarnybinio automobilio, kur už nustatytą karantino pažeidimą, bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Bendraujant su nurodytais asmenimis matėsi, kad jie yra priešiškai nusiteikę, pradėjo agresyviai bendrauti, keiktis, A. S. su mobiliuoju telefonu filmavo juos, artinosi prie jų (pareigūnų), nesilaikė saugaus atstumo. Jis (V. V.) kelis kartus garsiai pasakė, kad visi rengtųsi ir, kad „eisime į lauką prie tarnybinio automobilio protokolų surašymui“. E. T. pasakė, kad jie neturi teisės taip elgtis. Po ko jis, ne mažiau kaip penkis kartus kartojo, kad visi asmenys apsirengtų ir eitų į lauką, kadangi bus surašyti protokolai už tai, kad nesilaiko karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) laikotarpiu, artimai kontaktavo septynių asmenų grupėje bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, t.y. kontaktavo su skirtingų, ne tos pačios šeimos ir ar vieno namų ūkio asmenimis, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 4 d.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išreikalauta Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada dėl V. V. veiksmų. Joje taip pat nurodoma, kad vertinant pareigūno V. V. bendravimą su teisės pažeidėju: „nuimk gazą, vilkis, davaj...“, pažymėta, jog pastarojo kalba buvo netinkama, provokuojanti agresiją ir pažeidžianti Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“, 6 p. jog policijos darbuotojas privalo laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai. Iš vaizdo įrašų matyti, jog 23.56 val. V. V. nesaugiai priartėjo prie pažeidėjo, nesilaikė saugaus atstumo ir sukėlė didesnį pavojų sau ir didesnę įtampą šioje situacijoje. Šis veiksmas profesinės taktikos aspektu buvo netinkamas. Išvadoje pažymima, kad bute esantys asmenys pareigūnų išsakytus reikalavimus vykdė vangiai ar iš viso nevykdė, 23.56 val. vaizdo įraše matyti, kad V. V. neįspėjo pažeidėjo apie teisines pasekmes už pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, neįspėjo, kad naudos prievartą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 str., tokiu būdu ragindamas vykdyti pareigūno teisėtus nurodymus. Nagrinėjant šią situaciją, galimybė įspėti pažeidėją buvo, tačiau akivaizdu, kad pareigūnas to nepadarė. Jeigu asmuo tiesiog stovėjo ir atsikalbinėjo, policijos pareigūnas privalėjo pakartoti reikalavimą ir jo nevykdymo atveju įspėti apie prievartos priemonių panaudojimą. Neįvykdžius pakartotinio reikalavimo, tai turėjo virsti pasyviu pasipriešinimu, t. y. pirminiai kontroliavimo veiksmai (švelni rankos kontrolė). Policijos pareigūno V. V. smūgis teleskopine lazda buvo nepagrįstas, neadekvatus esamoms aplinkybėms ir neproporcingas esamam pavojui, t. y. neatitiko Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 str. ir Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 nutarimu Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 p. nuostatų. Policijos pareigūnas aptariamoje situacijoje neatlaikė psichologinio spaudimo ir dėl to atliko netinkamus veiksmus. 23.58 val. vaizdo įraše V. V. dujų panaudojimas prieš kitame kambaryje ant lovos su mergina sėdintį vaikiną buvo nepagrįstas. Asmuo jokio realaus tiesioginio pavojaus bute esantiems pareigūnams nekėlė.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad pareigūnų reikalavimas, kad bute esantys asmenys rengtųsi ir eitų į lauką protokolų surašymui buvo suformuluotas nepakankamai tiksliai – nebuvo nurodyta, kokio konkrečiai administracinio nusižengimo padarymu įtariami šie asmenys ir tai galbūt turėjo lemiamos reikšmę tolimesniam situacijos vystymuisi bei sukėlė pagrįstą bute buvusių asmenų nepasitenkinimą. Tarp Ž. ir V. V. kilus diskusijai dėl suplėšytų kelnių, L. Ž. grubiai replikavo, komentavo pareigūno žodžius, o pareigūnas neetiškai, netaktiškai, provokuojant agresiją reikalavo rengtis ir eiti į lauką protokolų surašymui. Pastarajam delsiant vykdyti pareigūno reikalavimą ir atsikalbinėjant, V. V. neįspėjęs pažeidėjo dėl teisinių pasekmių už pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą bei neįspėjęs, kad naudos prievartą, sudavė L. Ž. teleskopine lazda ir paguldęs jį ant žemės, surakino rankas antrankiais už nugaros. Pareigūnas L. S. sulaikė koridoriuje buvusį A. S. ir jį taip pat surakino antrankiais. Bute kilus sąmyšiui ir asmenims pradėjus šaukti bei artintis prie pareigūną, pareigūnai juos stūmė nuo savęs, po ko V. V., įėjęs į kambarį, kuriame buvo kiti šiame bute buvę asmenys, papurškė ašarinių dujų. Po ko V. V. sulaikytajam L. Ž., gulinčiam ir šonu pasisukusiam bei surakintam antrankiais, sudavė dar vieną smūgį teleskopine lazda.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad patikrinimo metu surinkta medžiaga pakankama konstatuoti, jog 2021-01-08 apie 23.56 vai. Vilniuje, (duomenys neskelbtini)Vilniaus apskr. VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. V. neetiškai, netaktiškai bendravo su pažeidėju L. Ž. pastarajam atsisakius vykdyti pareigūno reikalavimą rengtis ir eiti į lauką protokolo surašyme neįspėjęs L. Ž. apie atsakomybę, kylančią už pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą neįspėjęs apie ketinimą panaudoti specialiąją priemonę, pareigūnas pastarojo atžvilgiu naudoj perteklinę, neadekvačią susiklosčiusioms aplinkybėms fizinę prievartą (teleskopinę lazdą). Iš vaizdo įrašo matyti, jog V. V. galimybę įspėti pažeidėją turėjo, tačiau to nepadarė. L. Ž. nevykdė pareigūno reikalavimo, grubiai replikavo ir komentavo pareigūno žodžius, tačiau jis nekėlė grėsmės nei pareigūną nei kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju pareigūnas turėjo bendrauti su pažeidėju kryptingai, neprovokuojant didesnio konflikto, dar kartą paaiškinti asmeniu sulaikymo priežastį, privalėjo pakartoti reikalavimą ir jo nevykdant, įspėti pastarąjį apie prievartos priemonių panaudojimą t. y. naudoti įstatymų numatytas įtikinimo priemones. Neįvykdžius pakartotinio reikalavimo, pareigūnas turėjo atlikti pirminius kontroliavimo veiksmus fizine j ėgi (švelni rankos kontrolė).

Vertinant V. V. pakartotinį sudavimą L. Ž. teleskopine lazda, pažymėta, jog fizinės prievartos panaudojimas, esant uždėtiems antrankiams, buvo perteklinis. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, L. Ž., gulėdamas ant žemės jokių priešinimosi veiksmų neatliko ir jokios grėsmės nekėlė. Taip pat pažymėtina, jog V. V. ašarinių dujų panaudojimas prieš kambaryje buvusį R. G. ir kitus asmenis, buvo nepagrįstas, nes šie asmenys jokio realaus tiesioginio pavojaus pareigūnams nekėlė. Iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu, kai V. V. purškė dujiniu balionėliu, jame buvę asmenys jokių pasipriešinimo veiksmų neatliko ir nekėlė grėsmės pareigūnų gyvybei ar sveikatai.

Apibendrinant konstatuota, jog aukščiau nurodyti vyriausiojo patrulio V. V. veiksmai (smūgių sudavimas teleskopine lazda ir ašarinių dujų panaudojimas) buvo nepagrįstas, neadekvatus esamoms aplinkybėms, neproporcingas esamam pavojui ir nebūtinas siekiant tinkamai atlikti tarnybines funkcijas. Minėti pareigūno veiksmai pagrįstai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją tuo menkinant policijos kaip institucijos autoritetą.

Nagrinėjau atveju, L. Ž. administracinio nusižengimo protokolu kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. To paties straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-04 Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, nustatant karantino režimą nuo 2020-11-07 00:00 val. iki 2020-11-29 24:00 val. Vėliau karantino režimo trukmė buvo tęsiama, 2020-12-14 nutarimu Nr. 1418 karantino režimo trukmė nustatyta iki 2021-01-31 24:00 val. Taigi protokole nurodytu laiku (2021-01-08) Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo paskelbtas karantinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 Nr. 1226 nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021-01-14 iki 2021-01-20) 2.1.8.1. punktas numatė, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. Ž. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. Ž. tiek surašant AN protokolą, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdyje kaltę dėl šio administracinio nusižengimo iš esmės pripažino. Taip pat jo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 18-ANR_P-90-2021, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l.11), policijos pareigūnų V. V., L. S., A. L. tarnybiniais pranešimais, teismo posėdyje apklaustos S. S. parodymais, bei byloje esančiais vaizdo įrašais.

Iš aukščiau paminėtų Vyriausybės Nutarimų nuostatų seka, jog buvo draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, nebent situacija atitiktų nutarime numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju šios nuostatos buvo akivaizdžiai pažeistos, nes L. Ž., karantino metu, 2021-01-08 bute, adresu (duomenys neskelbtini), artimai kontaktavo 7 asmenų grupėje su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio asmenimis. Toks elgesys traktuojamas kaip keliantis grėsmę plisti COVID-19 ligai, atsakomybė už jį kyla nepriklausomai nuo to, ar asmenų grupėje buvo sergančių COVID-19 ir ar realiai liga buvo paskleista. Ši L. Ž. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat L. Ž. veiksmai jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuojami pagal ANK 506 straipsnio 4¹dalį, kaip teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 506 straipsnio 4¹ dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. Ž. kaltės dėl šio jam inkriminuojamo nusižengimo nepripažino, nurodydamas, kad bute buvo daug žmonių ir būtų išėjęs, kai policijos pareigūnai liepė eiti į lauką. Tačiau vėliau pareigūnas V. V. prisikabino prie jo suplėšytų, todėl pareigūnui atsakė, kad tai ne jo reikalas. Pareigūnas kelis kartus prašė apsirengti ir eiti į apačią protokolo surašymui. Jis paklausė pareigūno, už ką protokolas, tačiau neprisimena, ar pareigūnas jam atsakė. Tuomet kažkuriuo metu pareigūnui pasakius vykdyti reikalavimus, jis pastarojo paklausė „kokius reikalavimus?“ ir po minėtų žodžių pareigūnas sudavė jam per dešinę ranką teleskopine lazda ir uždėjo antrankius. Po to minėtas pareigūnas kelis kartus sušuko „ant pilvo“ ir jam gulint ant kairės pusės šono pastarasis dar kartą sudavė jam teleskopine lazda į tą pačią vietą. Dėl ko jam du kartus buvo suduota teleskopine lazda, jis nežino. Jis nesutinka su tuo, jog jis nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, kadangi jis nesuprato, ko konkrečiai iš jo buvo reikalaujama. L. Ž. teigimu, pareigūnas V. V. provokavo bute buvusius vaikinus, bandydami sulaukti agresyvios reakcijos, kabinėjosi ir tyčiojosi iš jo suplėšytų kelnių, pradėjo mušti jį be pagrindo teleskopine lazda, todėl bute kilo sumaištis.

Nagrinėjamu atveju vertinant policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, įtardamas, kad yra padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių tarnybinių pranešimų bei teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų V. V., L. S. parodymų matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pagal pranešėjo pranešimą dėl triukšmo kitame bute bei asmenų būriavimosi, pareigūnai nustatė, kad šiame bute esantys asmenys nėra vienos šeimos nariai, kurie galimai pažeidžia karantino reikalavimus, todėl pareigūnai paprašė pastarųjų prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus bei pasakė visiems asmenims apsirengti ir eiti į lauką, prie tarnybinio automobilio, kur jiems bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Tokie policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti. Pareigūnai dar kelis kartus pakartojo reikalavimą apsirengti ir eiti su jais lauką protokolų surašymui. Bute esantys asmenys vangiai reagavo į reikalavimą eiti į lauką, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nebuvo taip, jog jie akivaizdžiai nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų – visi asmenys pareigūnams pareikalavus nurodė savo anketinius duomenis, R. G. pateikė savo kažkokį turimą dokumentą, jį kelis kartus bandė paduoti pareigūnui V. V., tačiau šis tuo metu žodžiu konfliktavo su L. Ž. ir nekreipė dėmesio į jam duodamą dokumentą. Taip pat iš įrašo matyti, kad asmenys ruošėsi eiti į lauką – A. S. koridoriuje ant pakabos ieškojo savo striukės ir pan.

Iš įrašo taip pat matyti, kad pareigūnų reikalavimas, jog bute esantys asmenys rengtųsi ir eitų į lauką protokolo surašymui buvo suformuluotas nepakankamai tiksliai. Pareigūnų elgesys, ypatingai pareigūno V. V. elgesys, nebuvo pakankamai organizuotas, dalykiškas ir konstruktyvus. Pareigūnas su asmenimis bute bendravo arogantiškai, įžeidžiai replikuodavo, bendravo provokuojančiai (pareiškė, kad gali užeiti į butą, reikalavo pasitraukti nuo kelio, paklausus, kodėl pareigūnai stumdosi, atsakė „nesiardyk, gerai“, pasakius, kad asmeniui yra 18 metų replikavo „eik tu“, V. V. įsivėlė į ginčą su L. Ž., šiam žodžiais „kas yra?“ atsisakius paaiškinti, kaip suplėšė kelnes, replikavo „kas bus tuoj, ne kas yra, kas bus tuoj“, duodamas nurodymus šūkčiojo “vilkitės, einam į laukią“, „Vilkitės, einam į lauką, protokolo surašymui“, „Stovėt, renkis“, „renkitės visi į lauką protokolo surašymui“, „Vilkis ir viskas, einam į apačią, surašysim.., protokolo surašymui“, „tai taip, į apačią davai“, „nieko, protokolą surašysiu!”, “Davai, vilkis, einam”, “reikalavimus vykdom” ir kt.).

Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad policijos pareigūnas įsivėlė į žodinį konfliktą su L. Ž. ir savo elgesiu jį provokavo. Kadangi reikalavimai išeiti į lauką protokolo surašymui buvo kartojami chaotiškai, žodinio konflikto su atsakomybėn traukiamu asmeniu metu, nebuvo aiškiai ir dalykiškai paaiškintos teisinės pasekmės policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo, todėl natūralu, kad aršaus konflikto metu, įtrauktas į žodinį ginčą pažeidėjas grynai dėl stresinės situacijos galėjo aiškiai negirdėti ir iki galo nesuprasti išsakomų policijos pareigūno reikalavimų esmės. Garso įraše girdimas L. Ž. klausimas „kas davai, kokie reikalavimai“ yra natūrali reakcija, nes jis visą laiką iki to momento buvo įsitraukęs į žodinį konfliktą su pareigūnu, kurio neetiškas ir profesinės taktikos neatitinkantis elgesys, iš esmės šį konfliktą provokavo ir palaikė. Iš karto po to sekė pareigūno smūgis ir tuo sukeltas chaosas, kurios metu buvo sulaikytas L. Ž. ir kiti asmenys. Įvertinus visa tai, matytina, kad tokioje situacijoje, nors reikalavimai buvo teisėti, tačiau išsakyti chaotiškai, policijos pareigūnų sukelto konflikto metu, atsakomybėn traukiamo asmens jie galėjo būti nesuprasti. Be to, tinkamai suformulavus reikalavimus, įspėjus apie pasekmes jų nevykdymo, neatmetama galimybė, kad L. Ž. būtų įvykdęs juos, tačiau dėl pavartotos fizinės prievartos toje situacijoje jis neturėjo tokios galimybės. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimai rengtis ir eiti į lauką, buvo išsakyti visiems bute esantiems asmenims. A. S. akivaizdžiai ketino eiti į lauką, ieškojo striukės koridoriuje, tačiau dėl policijos pareigūno pavartotos fizinės prievartos nei vienas jų neturėjo galimybės išeiti į lauką ir įvykdyti reikalavimus, tačiau šioje situacijoje kaltinimas pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį pareikštas tik L. Ž.. Taigi, esant nustatytoms faktinėms aplinkybės, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra L. Ž. tyčios nevykdyti policijos pareigūno teisėjų reikalavimų, be to, esant aprašytai situacijai jį bausti pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtų neteisinga.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vertina, jog asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas neigiant savo kaltę ir esant prieštaringiems parodymams, abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas nusižengimo protokolas, naudai ir laikytina, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta L. Ž. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, dėtis, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu dėl šio nusižengimo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, dirbantis trinkelių klojėju, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 13), duomenų apie teistumą nepateikta. L. Ž. lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. Ž. minimalią baudą, numatytą 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 45 straipsnio 4 dalimi, 506 straipsnio 4¹ dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį ir skirti administracinę nuobaudą –500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

L. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127501795.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.