Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Linai Ladukaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. S., 2008 m. balandžio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teises, giminystės ryšį ir pilietybę patvirtinančių dokumentų pateikimui atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. J. nuosavybės teise valdytą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, Klaipėdos apskrityje, bei atnaujinti terminą nuosavybės teises, giminystės ryšį bei pilietybę patvirtinančių dokumentų pateikimui.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2003 m. sausio 14 d. įstatymo IX-1759 redakcija) 2 straipsnis nustato subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokiais asmenimis inter alia yra mirusio turto savininko, nepalikusio testamento, sutuoktinis, tėvai ir vaikai (3 punktas) bei turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas).

Pareiškėjo K. S. prašymo turinys įrodo, jog jis siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio P. J. 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, Klaipėdos apskrityje. Pareiškėjo paaiškinimu (b.l.33) nustatyta, kad senelis P. J. ir senelė J. J. turėjo du vaikus: pareiškėjo motiną S. S. ir jos brolį A. J., kuris nuo vaikystės gyvena Rygoje ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, jis neturi teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad jis nežino jokios informacijos, be to, neišlikę jokie dokumentai, įrodantys faktą, jog pati S. S. būtų teikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Mirties liudijimas (b.l. 13) patvirtina, jog pareiškėjo motina S. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, darytina išvada, kad anūkai į senelių žemę gali pretenduoti tik po savo tėvų mirties arba kai jiems senelių turtas paliktas testamentu. Pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateko į asmenų, numatytų minėto įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokia teisė jam būtų atsiradusi tik po jo motinos S. S. mirties (duomenys neskelbtini), bet terminas paduoti prašymus ir pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą jau buvo pasibaigęs. Pažymėtina, jog ši asmeninė neturtinė teisė nėra paveldima ir asmeniui, kuris iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, toks terminas negali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato termino atnaujinimo galimybės asmenims, neturėjusiems teisės į nuosavybės teisių atkūrimą iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-310/2008 m. konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nesuteikia galimybių vaikaičiams pretenduoti į senelių valdytą nekilnojamąjį turtą, esant gyviems jų tėvams – mirusio turto savininko vaikams.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl termino atnaujinimas nėra galimas ir prašymas netenkintinas.

Pažymėtina tai, jei byloje ir būtų nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas nuosavybės teisių atkūrimui, nėra pagrindo išvadai, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis tam tikru būdu prašomo atnaujinti termino eigoje.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia nežinojimu apie senelio valdytą nuosavybės teisėmis žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjo teigimu, ši faktinė aplinkybė jam tapo žinoma per motinos laidotuves (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad jis žodžiu 2005 metais kreipėsi į Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus specialistus, tačiau jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų dėl senelio valdytos žemės nerado. Po to tik 2007 metų pabaigoje kreipėsi į Skuodo rajono žemėtvarkos skyrių ir gavo (duomenys neskelbtini). Mažeikių apskrities Ylakių valsčiaus Strėliškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašą (b.l. 16-17), kuriame yra duomenys apie senelių valdytą žemę.

Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo objektyvių kliūčių teisingai suvokti teisinę situaciją ir atitinkamai elgtis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog iki prašomo atnaujinti termino pabaigos arba po to būtų atlikęs bent kokius aktyvius veiksmus, siekdamas paduoti prašymą bei reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nei pareiškėjo motina, nei pats pareiškėjas be jokių objektyvių priežasčių įstatymo nustatytais terminais nesirūpino reikiamų dokumentų surinkimu bei prašymo pateikimu, siekiant atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad jis turi aukštesnįjį techninį išsilavinimą, jam 49 metai, todėl pagal savo amžių ir išsilavinimą turėjo galimybę domėtis nustatyta tvarka paskelbtais įstatymais ir padėti motinai S. S. realizuoti teisę atkurti nuosavybės teises. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė.

Pareiškėjas už paduodamą prašymą sumokėjo 115 litų žyminį mokestį, ką patvirtina AB banko „Hansabankas“ 2008 m. kovo 6 d. įmokos mokėjimo kvitais (b.l. 8). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio 2 dalį šalys šiose bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiamos, todėl pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo K. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui K. S. a/k (duomenys neskelbtini) sumokėtą 115 (vieno šimto penkiolikos) litų žyminį mokestį pagal 2008 m. kovo 6 d. įmokos mokėjimo kvitą AB bankas „Hansabankas“ Mažeikių KAC.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.