Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-08 nutartimi G. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje, būnant nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-30 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis G. P. buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-30 nutartimi pagrįstai G. P. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

5.1. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

5.2. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog G. P. psichinė būsena išlieka gerėjanti, tačiau išlieka santykio, persekiojimo, poveikio, išradingumo kliedesiai. Tai be kita ko patvirtina ir G. P. skundo turinys, kuriame jis neigia ne tik įstatymų uždraustos veikos padarymą, tačiau ir nekritiškas savo psichikos būsenos, teigia esąs sveikas, o tai prieštarauja byloje esančioms išvadoms ir rekomendacijoms.

6. Tokiu būdu išvada, kad pagal dabartinę G. P. sveikatos būklę dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl nestabilios psichinės būsenos, laikytina pagrįsta, jo gydymą galima užtikrinti tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-30 nutartį.

Nutartis neskundžiama.