Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-15 · Administracinė byla Nr. AS-442-358-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
AS-442-358-12
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00084-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
S. Z.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai
Advokatai
Kęstutis Jusys
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS442-358/2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00084-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 9 d. sprendimą, nustatyti terminą Rokiškio žemėtvarkos skyriui įvykdyti prievolę bei perduoti pareiškėjui 4,9 ha sklypą pagal 2009 m. balandžio 1 d. susitarimus. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta tiksli jo apskundimo tvarka, todėl jis skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atsisakė skundą priimti, nurodęs, jog reikia kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas paaiškino, kad į Vilniaus apygardos administracini teismą jis kreipėsi laiku, todėl manė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsniu, šalis, nesutinkanti su išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, į administracinį teismą gali kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 9 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. vasario 13 d., todėl paskutinė diena skundui administraciniam teismui paduoti buvo 2012 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas tik 2012 m. kovo 16 d. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi praleidęs nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis praleido 20 dienų apskundimo terminą.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti terminą skundo padavimui bei panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą padavė vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Paaiškina, kad buvo priverstas skųstis nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, nes tokią prievolę numatė Rokiškio žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 28 d. atsakyme į skundą. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, skundžiami nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pažymi, kad skundžiamame 2012 m. vasario 9 d. sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Dėl šių priežasčių tvirtina, jog buvo suklaidintas viešojo administravimo subjektų. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl praleisto termino atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi praleidęs nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimto institucijos sprendimo paduoti, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir Rokiškio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 28 d. priimtą aktą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad tokia apskundimo tvarka buvo numatyta 2011 m. lapkričio 28 d. Rokiškio žemėtvarkos skyriaus priimtame akte, tačiau į bylą šio Rokiškio žemėtvarkos skyriaus akto nepateikė. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėją tiek santykiuose su Nacionalinės žemės tarnyba, tiek teikiant skundus administraciniams teismams atstovavo pareiškėjo įgalioti advokatai (b. l. 4, 18, 22, 24). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui buvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba siekiant jam tinkamai apginti savo teises minėtose institucijose. Pažymėtina, jog pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turi prisiimti atsakomybę už asmenų, kuriems patikėjo savo atstovavimą ginant galimai pažeistas teises, pasirinkimą bei už tokių asmenų pareiškėjui sukeltas teisines pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog pareiškėjas buvo suklaidintas viešojo administravimo subjektų ir todėl nepagrįstai naudojosi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skųsdamas Rokiškio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 28 d. priimtą aktą Nacionalinei žemės tarnybai.

Atsižvelgus į tai, jog, išnagrinėjus pareiškėjo skundą ne teismo tvarka, Nacionalinėje žemės tarnyboje sprendimas buvo priimtas 2012 m. vasario 9 d., bei vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad pareiškėjas skundą administraciniam teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo galėjo pateikti per 20 dienų minėto sprendimo gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. vasario 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. vasario 13 d. (b. l. 21). Tuo tarpu skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2012 m. kovo 14 d. (b. l. 40), tokiu būdu praleisdamas 20 dienų terminą skundui pateikti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog ginčas teismingas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Tačiau pareiškėjas, žinodamas, kad terminas skundui pateikti yra praleistas ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo atnaujinimo, skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui išsiuntė tik 2012 m. balandžio 2 d. (b. l. 25).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nesistengė operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir užtikrinti kaip galima greitesnę savo galimai pažeistų teisių gynybą.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamame 2012 m. vasario 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjo teigimu, dėl šios priežasties bei dėl to, jog buvo nepagrįstai įpareigotas naudotis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, buvo suklaidintas viešojo administravimo subjektų ir todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtina tvarka, skundą administraciniam teismui teikė per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus akto įteikimo. Pareiškėjas mano, kad dėl šių priežasčių terminas skundui pateikti turėtų būti atnaujintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog ABTĮ nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, 2007 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA8-35/2007, 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010, 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-561/2011)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teiginys, jog jis buvo suklaidintas viešojo administravimo subjektų, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė termino atnaujinimo prasme. Asmuo, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turi būti aktyvus, atidus ir rūpestingas, o ketindamas skundu kreiptis į teismą savo teises įgyvendinti gali tiek pats, tiek pasitelkdamas kitus specialių teisinių žinių turinčius asmenis.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėją santykiuose su Nacionalinės žemės tarnyba bei teikiant skundus administraciniams teismams atstovavo pareiškėjo įgalioti advokatai Kęstutis Jusys bei Martynas Stankevičius (b. l. 22, 24). Nors skundžiamame 2012 m. vasario 9 d. sprendime nebuvo tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, pareiškėjas, atstovaujamas kvalifikuotų teisės specialistų, galėjo pasirūpinti tinkama bei efektyvia savo teisių gynyba, tačiau nagrinėjamu atveju dėl galimo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių nebuvo operatyviai reaguojama į priimtus administracinius aktus bei nebuvo stengiamasi užtikrinti kaip galima greitesnės pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynybos. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas aplinkybės dėl termino skundui pateikti praleidimo vertintinos kaip subjektyvios ir nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą terminą, o pirmosios instancijos teismo atsisakymas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), konstatuoja, jog pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamas teisines pasekmes. Konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos subjektyviomis ir negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis atnaujinti padavimo terminą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysVirginija Volskienė