Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. –Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarties K. M. – Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. M. – Z. (b. l. 16) už tai, kad ji 2008 m. lapkričio 21 d., apie 8.20 val., Kauno – Sanatorijos gatvių sankryžoje, Alytuje, vairuodama automobilį Renault Megane, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ruože, paženklintame kelių ženklinimo siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, kuriame draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, vykdė lenkimo manevrą ir to pasekmėje susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančia ir į kairę sukančia transporto priemone. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais K. M. – Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 2 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. vasario 4 d. nutarimu pripažino K. M. – Z. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą (b. l. 18-21).

II.

Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio Audi 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas suko į kairę sankryžoje, kurioje lenkti draudžiama, nes 54,6 metrus prieš Kauno – Sanatorijos gatvių sankryžą Kauno gatvė pažymėta kelio ženklinimo linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, o likę 20 metrų iki sankryžos paženklinti siaura ištisine linija. Todėl K. M. – Z. negalėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir atlikti lenkimo manevrą, nes pagal KET 2 priedo 1.1. punkto reikalavimus, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Teismo posėdžio metu pažeidėja patvirtino, parodydama schemoje (b. l. 31), kad lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, dar nesant ištisinei linijai, tačiau užbaigti jį turėjo jau prasidėjus ištisinei linijai. Nukentėjusysis E. Č. paaiškino, jog jis rodė kairio posūkio signalą, matė, kad ir K. M. – Z. rodo posūkio signalą, tačiau nesitikėjo, jog artėjant prie sankryžos paskui važiuojantis automobilis Renault Megane pradės lenkimą. Vairuotojas, besiruošiant atlikti posūkį, privalo sulėtinti greitį, todėl apygardos administracinio teismo vertinimu, nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusysis elgėsi teisingai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde pripažino, kad nepastebėjo kelio ženklinimo linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, o tai rodo, kad vairuotoja neįvertino esamų sąlygų, t. y. kelio dangos tamsaus paros metu, kelio ženklinimo, priekyje važiuojančių automobilių greičio ir ruošiamo atlikti manevro pobūdžio. Skundžiamoje nutartyje pripažinta, kad visų išvardytų sąlygų visuma turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykio kilimui.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Eismo įvykio vietos schemos ir protokolo papildymai (b. l. 29, 31) patvirtina, kad nagrinėjamo 2008 m. lapkričio 21 d. įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Č..

Rašytine bylos medžiaga, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių Audi 80 ir Renault Megane susidūrimas įvyko dvipusio eismo kelyje iš dviejų eismo juostų, kai automobilį Audi 80, sankryžoje sukantį į kairę, priešpriešinio eismo juosta pralenkinėjo apeliantės valdoma transporto priemonė Renault Megane.

KET 161 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. Ginčo dėl to, kad eismo tvarka kelio ruože, kuriame susidūrė minėti automobiliai, aptarta horizontaliuoju kelio ženklinimu, byloje nėra. K. M. – Z. pripažįsta, jog 20 metrų iki nagrinėjamos sankryžos priešingų krypčių transporto srautai buvo atskirti siaura ištisine linija. Pagal KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą paaiškinimą, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Remiantis tuo darytina vienareikšmiška išvada, jog lenkimas Kauno – Sanatorijos gatvių sankryžoje, Alytuje, yra uždraustas. Aplinkybė, kad minėtą manevrą K. M. – Z. pradėjo leidžiamomis sąlygomis, nepašalina jos kaltės dėl eismo įvykio. Artėdama prie „T“ formos sankryžos ir matydama, jog važiuojamosios dalies ženklinimą siaura brūkšnine linija keičia siaura ištisinė linija, apeliantė privalėjo nutraukti lenkimą ir saugiai grįžti (persirikiuoti) į savo krypties eismo juostą, o ne sąmoningai siekti pavojingos situacijos kelyje susidarymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent K. M. – Z. neteisėti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo E. Č. patirta turtine žala. Kauno apygardos administracinio teismas teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti 2009 m. balandžio 16 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. M. – Z. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.