Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo biužetinės įstaigos „Vilniaus teritorinės ligonių kasos“ atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos „Vilniaus teritorinės ligonių kasos“ ieškinį atsakovui K. R. dėl žalos atyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apskrities prokuratūros 4-ojop skyriaus 2018 -09-04 nutarime ieškovo reikalavimas buvo atmestas ir atsakovas jau padengė nukentėjusiojo gydymosi išlaidas ir su juo susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmuo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio proceso kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis).

Iš šalių paaiškinimų, bylos rašytinės medžiagos ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00010-17 konstatuota, kad atsakovas savo veiksmais sutrikdė M. F. sveikatą (nutarimas patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų (asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiesiogiai susijęs su atsakovo nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu). Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 25,82 Eur (žala PSDF biudžetui). K. R. 2018-08-22 sumokėjo 75,51 Eur PSDF biudžetui padarytą. Ieškovas reikalauja 25,82 Eur žalos atlyginimo, kadangi laiko, kad žala ieškovui buvo padaryta už 101,33 Eur sumą ir liko nepadengta 25,82 Eur suma.

Pagal Civilinio proceso kodeksą 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Civilinio proceso kodeksą 12, 178 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalą prašantis (reiškiantis atgręžtinį reikalavimą) asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014). Siekiant nustatyti atsakovo atsakomybės apimtį, būtina įvertinti žalą padariusio asmens atsakomybės apimtį pagal Civilinio kodekso 6.245–6.255, 6.248 straipsnius.

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo deliktinę atsakomybę, kurią sudaro neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Pagrindinis ieškovo argumentas yra tas, kad nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 101,33 Eur, kuri visa apimtimi yra tiesiogiai susijusi su 2018-10-08 M. F. padarytais sužalojimais. Nurodo, kad iš privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ (toliau – IS „Sveidra“) duomenų matyti, kad nuo 2016-10-08 iki 2016-10-17 M. F. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos dėl sužalojimų, padarytų K. R. neteisėtais veiksmais. Teigia, kad remiantis IS „Sveidra“ duomenimis, susipažinus ir įvertinus M. F. medicininius dokumentus nustatyta, kad 2016-12-22 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti nukentėjusiojo 2016-10-08 padarytus sveikatos sužalojimus. Šiuo konkrečiu atveju, 2016-11-28 M. F. buvo išduotas UAB „InMedica“ medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (Forma Nr. 027/a), kuriame nurodytas siuntimo tikslas, diagnozė, paciento būklės aprašymas, gydytojo įrašas: pacientas siunčiamas į radiologo konsultaciją po krūtinkaulio lūžio, tikslas – įvertinti krūtinkaulio lūžgalių padėtį. Tai patvirtina, kad 2016-12-22 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti nukentėjusiajam 2016-10-08 padarytus sveikatos sužalojamus. Ieškovas nurodo, kad atlikti medicininiai tiriamieji veiksmai nebūtų buvę reikalingi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl atsiradusios išlaidos neabejotinai yra žala.

Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2018-09-04 nutarimu nustatyta, kad 2017-03-16 ekspertas-specialistas J. M. Paliulis, apžiūrėjęs M. F. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2016/84622 ir DVD-R Nr. 2116 iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, M. F. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją F87 iš UAB „Medica“, M. F. rentgenologinio tyrimo aprašymą iš Santariškių klinikos su CD-R, padarė išvadą, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2016-10-08 M. F. nustatytas ir 2016-12-22 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose patvirtintas krūtinkaulio proksimalinės dalies lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes krūtinkaulio lūžio gijimas užtrunka ilgai ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 101 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Taip pat nustatyta, kad 2017-06-13 specialisto J. M. P. išvadoje Nr. G 1686/2017 (01) nurodyta, kad, remdamasis aprašytais pateiktais M. F. medicinos dokumentų ir papildomos radiologo konsultacijos duomenimis daro išvada, kad pagal esamų medicininių dokumentų duomenis, atlikus papildomą konsultacinį krūtinkaulio radiogramų tyrimą, objektyvių medicininių M. F. kūno sužalojimo požymių (krūtinės, pilvo minkštųjų audinių, vidaus organų sužalojimų ir krūtinkaulio lūžio), kurie būtų padaryti 2016-10-08, nenustatyta. Taip pat 217-03-01 specialistės J. G.-Dorošenko išvadoje Nr. G720/2018(01) nurodyta, kad 2016-10-08 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje M. F. kūne išorinių sužalojimų žymių nekonstatuota. Diagnozuotas krūtinkaulio kardinės ataugos lūžis bei pilvo sumušimas sužalojimais nėra vertinami, nes krūtinkaulio lūžis nepagrįstas objektyviu radiologiniu tyrimu (VšĮ RVUL gydytojo radiologo buvo tik įtartas minėtas lūžis, kuris VTMT konsultantės gydytojos radiologės J. D. tyrime nepasitvirtino), o pilvo sumušimas nėra pagrįstas objektyviais pilvo srities traumavimo požymiais (pvz., lokalus minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir pan.). Nustatyta, kad 2016-10-17 UAB „Kardiolita“ M. F. atliktoje krūtinkaulio šoninėje rentgenogramoje Nr. 410 lūžio linijos nestebėta. 2016-12-22 VUL Santariškių klinikoje diagnozuotas krūtinkaulio proksimalinės dalies lūžis (atkreipiamas dėmesys, kad tai krūtinkaulio priešingame, t. y. viršutiniame gale jau diagnozuojamas lūžis nei VšĮ RVUL) taip pat objektyviai radiologiškai VTMT konsultantės gydytojos radiologės J. D. tyrime patvirtintas nebuvo, dėl ko sužalojimu taip pat nėra vertinamas. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. Buvusio smūgio sudavimo fakto nustatymas yra teisėsaugos institucijų kompetencijoje. Nustačius ši faktą, gali būti spręstina fizinio skausmo sukėlimo M. F. galimybė. Atsižvelgiant į pateiktas išvadas, ikiteisminiame tyrime tiriama veika buvo perkvalifikuota ir ikiteisminis tyrimas toliau tęsiamas pagal BK 140 str. 1 d. Minėtame 2018-09-04 nutarime nurodyta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio Nr. 21986 dalis dėl išlaidų už 2016-12-22 M. F. suteiktas medicinines paslaugas atlyginimo (25,83 Eur) yra nepagrįsta, nes nuo K. R. inkriminuotos veikos iki ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00010-17 praėjo gana daug laiko. Be to, remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais, M. F. 2016-12-22 į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas kreipėsi savarankiškai, norėdamas geriau ištirti savo krūtinkaulio lūžį, nors 2016-10-17 UAB „Kardiolita“ padarytoje rentgenogramoje nesimatė krūtinkaulio lūžio linijos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. R. 2018-08-22 į Valstybinės ligonių kasos banko sąskaitą įmokėjo 75,51 eurus už M. F. suteiktas gydymo paslaugas. Nors byloje pareikštas civilinis ieškinys atlygintas nevisiškai, prokuroro nuomone, tai nesudarė kliūties taikyti K. R. BK 38 str. dėl šių motyvų prokurorė remiantis specialisto išvadomis padarė išvadą, kad byloje; nėra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad K. R. veiksmų pasėkoje M. F. lūžo krūtinkaulio kardinę atauga; atsižvelgiant į tai, K. R. veika buvo kvalifikuota ne kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tik kaip fizinio skausmo sukėlimas M. F.. Todėl, manytina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl išlaidų už 2016-12-22 M. F. suteiktas medicinines paslaugas atlyginimo (25

eurai ir 82 centai) yra nepagrįsta (nuo K. R. inkriminuotos veikos iki šio tyrimo praėjo

pakankamai ilgas laiko tarpas; juo labiau ir pats M. F. nurodė, kad 2016-12-22 į

Santariškių klinikas kreipėsi savarankiškai, norėdamas geriau ištirti savo krūtinkaulį, nors jau

2016-10-17 UAB „Kardiolita“ padalytoje rentgenogramoje nesimatė krūtinkaulio lūžio linijos).

Įvertinus visus šiuos duomenis, manytina, kad 2016-12-22 M. F. suteikta gydymo

paslauga nėra sąlygota K. R. nusikalstamos veikos ir dėl jos patirtos išlaidos į civilinio

ieškinio sumą įtrauktos nepagrįstai.

Kadangi byloje nėra įrodyta viena iš civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti būtinos sąlygos – priežastinio ryšio tarp M. F. 2016-12-22 suteiktų medicininių paslaugų ir 2016-10-28 atsakovo nesunkaus masto sveikatos sutrikdymo M. F., darytina išvada, kad atsakovo atsakomybė dėl žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies ir 6.280 straipsnio numatytu pagrindu nekyla. Pažymėtina, jog nesant nustatyto vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti salygų, bei vadovaujantis prezumpcija jau išnagrinėtoje administracinėje byloje, kurioje patvirtinama, kad nepadaryti neteisėti veiksmai, nėra pagrindo vertinti atlyginamo žalos dydžio ir priežastinio ryšio buvimo (nebuvimo) nagrinėjamu atveju fakto.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovui įrodžius, kad žalos ieškovui už gydymo paslaugas kilimo priežastis nėra sąlygota 2016-10-28 atsakovo nesunkaus masto sveikatos sutrikdymo M. F., ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas visa apimtimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.