- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-74-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00099-2010-10
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- T. L.
- Trečiasis asmuo
- N. Z., K. G., R. G., Kėdainių rajono savivaldybei
- Advokatai
- Raimondas Lidnugaris
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-74-544/2011
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Proceso Nr. 2-22-3-00099-2010-10
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovei T. L., jos atstovui globėjui T. L., atstovui advokatui Raimondui Lidnugariui, atsakovų atstovei E. N.-Z., trečiajam asmeniui N. Z., trečiojo asmens atstovui D. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. atstovo T. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-322-550/2010 pagal ieškovės T. L., atstovaujamos globėjo T. L., ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims K. G., R. G. (teisių perėmėja – G. A. G.), N. Z. ir Kėdainių rajono savivaldybei, dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 02-06-10280 panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė T. L., atstovaujama globėjo T. L., prašė panaikinti Kauno AVA 2009-10-12 įsakymą Nr. 02-06-10280 ir įpareigoti Kauno AVA pasirašyti su ja valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 0,092 ha dydžio žemės sklypui (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą žemės sklypo planą. Nurodė, kad šiuo įsakymu Kauno AVA nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: K. G. – 0,0948 ha, R. G. – 0,0124 ha, N. Z. – 0,0124 ha, T. L. – 0,014 ha. Mano, jog minėtas įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia jos teises. 1992 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai buvo broliai ir seserys K. G., P. G. (mirė 2004-07-10), N. Z., R. G. (mirė 2010-01-06), O. P. ir M. G. (mirė 1987-02-17). 1992-11-23 su broliu P. G. pateikė prašymus Kėdainių rajono miesto valdybai išsipirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atitinkamomis po 0,11 ha ir 0,022 ha bei paruošė žemės sklypo pasidalinimo naudojimosi plano projektą. N. Z., R. G., K. G. ir O. P. notariškai patvirtintais pareiškimais atsisakė pirkti žemę jos naudai. Kėdainių rajono valdyba 1992-12-09 potvarkiu Nr. 572 pv leido jai mokėti už 0,11 ha 5667 Lt, o P. G. leido mokėti už 0,022 ha žemės sklypo dalis. Žemės išpirkimo kainą ir mokesčius sumokėjo, tačiau žemės pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo. 2005-02-17 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1. 2005-05-03 pagal jos užsakymą buvo parengtas žemės sklypo planas pagal 1992 m. paruoštą žemės sklypo pasidalinimo naudojimosi plano projektą. 2008-10-07 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-1291 patvirtintas ginčo žemės sklypo dydis ir ribos. Nuo 1992 m. iki 2003 m. mokėjo žemės nuomos mokesčius už 0,11 ha žemės sklypą. Kadangi žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta ne dėl jos kaltės, todėl Kauno AVA 2009-10-12 įsakymas Nr. 02-06-10280 naikintinas ir atsakovė įpareigotina pasirašyti su ja valstybinės žemės pirkimo-pradavimo sutartį dėl sklypo, už kurį sumokėti pinigai, nusipirkimo nuosavybėn 1964 m. CK 58 str. 5 d. pagrindu. Nors buvo leista mokėti už 0,11 ha žemės sklypą, tačiau reikalavimą mažina atsižvelgdama į tai, kad nuo 1992 m. pasikeitę įstatymai reikalauja, kad gyvenamajam namui turi būti suformuotas minimalaus 0,04 ha dydžio žemės sklypas pagal teismui pateikiamą žemės sklypo planą. Nurodė, kad 1992 metaias sumokėti pinigai nuvertėję, restitucija investiciniams čekiams negalima, nes nėra mechanizmo kaip juos grąžinti (b. l. 101-103).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-10-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims K. G., R. G. (jo teisų perėmėja – G. A. G.) ir N. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai namų valdoje (duomenys neskelbtini), esantys 0,1320 ha ploto žemės sklype. 1992-09-03 pareiškimais tuomečiai namų valdos bendrasavininkai O. P., R. G., K. G. ir N. Z. atsisakė išsipirkti jiems priklausančią žemės dalį prie minėtų pastatų ir sutiko, kad jiems priklausančią žemės dalį išsipirktų sesuo T. L.. 1992 metais buvo parengtas naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos tarp bendrasavininkių P. G. ir T. L. projektas, pagal kurį P. G. buvo skirta 220 kv.m. žemės sklypo dalis, T. L. – 1100 kv. m. Minėti asmenys 1992-09-23 Kėdainių rajono valdybai pateikė prašymus parduoti minėto dydžio sklypus. Pagal Kėdainių rajono valdybos mokėjimo pranešimą T. L. 1992-10-07 už žemės sklypo dalį sumokėjo 5667 rublius investiciniais čekiais. 1992-12-09 Kėdainių rajono valdybos potvarkiu Nr. 572pv T. L. buvo leista mokėti už 0,11 ha žemės sklypą. Teismas nurodė, kad privatizuojant valstybinės žemės sklypus jų pardavimas turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. 1992-02-01 LRV nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4 punktas nustatė, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybė jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti notariškai patvirtintą bendraturčių susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę įsigyti keli asmenys, ir tai buvo būtina sąlyga pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas nustatė, kad 1992 metais, kuomet ieškovė Kėdainių rajono valdybai pateikė prašymą pirkti 0,1100 ha žemės sklypą, esantį prie jai dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų Rytų g. 8, Kėdainiuose, savo valią dėl žemės sklypo išpirkimo išreiškė šeši iš minėtų asmenų, kurie sutiko, kad jų dalį išsipirktų ieškovė. Tačiau 1987-02-17 mirusios bendrasavininkės M. G. turto paveldėtojų valia dėl naudojamo žemės sklypo išpirkimo tuo metu nebuvo išreikšta. Paveldėjimo teisės liudijimas į M. G. palikimą buvo išduotas tiktai 2008-05-28. Taigi, ieškovė neįvykdė privalomos sąlygos pirkimo-pardavimo sutarčiaia sudaryti - nepateikė žemėtvarkos tarnybai visų bendraturčių, turinčių teisę įsigyti bendrai naudojamą žemės sklypą, susitarimo. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė įgijo teisę privatizuoti minėtą 0,11 ha žemės sklypo dalį vien dėl to, kad 1992-10-07 už jį pagal mokėjimo pranešimą sumokėjo 5667 rublius, nes mokėjimas buvo atliktas nesant tam teisinio pagrindo, t .y. iki minėtų Taisyklių 9.1. p. numatyto pranešimo ieškovei pateikimo, nes potvarkis šiuo klausimu buvo tik 1992-12-09. Teismas nustatė, kad ginčijamu 2009-10-22 įsakymu Nr. 02-06-10280 Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis LRV 1999-03-09 nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu, nustatė 0,1320 ha žemės sklypo Ryto g. 8, Kėdainiuose dalis bendraturčiams K. G., R. G., T. L. ir N. Z. minėtų Taisyklių (LRV 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 7 punkto pagrindu bendraturčiams nesusitarus dėl žemės sklypo dalių dydžio. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog gyvenamojo namo bendraturčiai būtų sudarę kitą susitarimą dėl naudojamo namų valdos sklypo dalių dydžio ir šiuo metu tarp jų yra ginčas. Esant tokiai situacijai teismas sprendė, kad Kauno apskrities viršininkas pagrįstai ginčijamu įsakymu 0,1320 ha ginčo žemės sklypo dalis bedraturčiams nustatė remdamasis LRV 1999-03-09 nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Atsakovės argumentą, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 83 str. 1 d., 86 str., 2000 m. CK 1.124 str., 1.127 str. 1 d., atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė prašymą įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą pateikė 1992-09-23, o ieškinį dėl pažeistų teisių pareiškė 2010-01-15. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., CK 1.125 str. 1 d. nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK, taip pat jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė. Teismas nustatė, jog apie tai, kad su ja nebus sudaryta 0,11 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pagal jos 1992 metais pateiktą prašymą, ieškovė sužinojo 2009 metais. Todėl laikė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido (b. l. 160-165).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė T. L., atstovaujama globėjo T. L., prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, jog 1992 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai K. G., P. G. (mirė 2004-07-10), N. Z. (mirė 2010-01-06), O. P. (mirė 2009 m.), M. G. (mirė 1987-02-17). 1992-11-23 T. L. ir jos brolis P. G. pateikė prašymus Kėdainių rajono miesto valdybai išsipirkti žemės sklypą dalims 0,11 ha ir 0,022 ha bei paruošė žemės sklypo pasidalinimo ir naudojimosi planų projektus. N. Z., R. G., K. G. ir O. P. notariškai patvirtintais pareiškimais atsisakė pirkti žemę jos naudai. Kėdainių rajono valdyba 1992-12-09 potvarkiu Nr. 572 pv leido mokėti už 0,11 ha, o P. G. - už 0,022 ha žemės sklypus. Sumokėjo žŽemės sklypo įkainojimo akte nustatą žemės išsipirkimo kainą 5667 rublius ir kitus mokesčius, tačiau žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2005-02-17 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1. Kauno AVA Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2005-04-22 raštu Nr. P-223 nurodė, kad ji yra išsipirkusi 0,11 ha žemės sklypo dalį. 2005-05-03 pagal jos užsakymą buvo parengtas žemės sklypo planas pagal 1992 m. paruoštą žemės sklypo pasidalinimo naudojimuisi plano projektą. 2008-10-07 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-1291 patvirtintas ginčo žemės sklypo dydis ir ribos. Nuo 1992 m. iki 2000 m. iki 2003 m. ji mokėjo žemės nuomos mokesčius už 0,11 ha žemės sklypą. Nurodė, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ji 5667 rublius sumokėjo investiciniais čekiais, nes iš tikrųjų buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Byloje nebuvo įrodyta, kad buvo reikalaujama kitokio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu. Minėti asmenys 1992 m. notariškai patvirtintame rašte pareiškė, kad ateityje jokių pretenzijų dėl žemės neturės. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad M. G. buvo neveiksni, iki mirties globojama K. G., o žemės išpirkimo klausimo sprendimo metu jau buvo mirusi. 1991 m. K. G. nuosavybės teise jau turėjo pusę gyvenamojo namo, o 1992 m. atsisakė pirkti žemę T. L. naudai. 1992 m. galiojusio LR CK 58 str. 5 d. numatė, kad, jei viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimu, turi teisę sandorį pripažinti galiojančiu. Kadangi kiti bendraturčiai pirkti žemę atsisakė, o ji sumokėjo pinigus, tačiau žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta ne dėl jos kaltės, mano, kad Kauno AVA 2009-10-12 įsakymas Nr. 02-06-10280 naikintinas ir atsakovė įpareigotina pasirašyti su ja pirkimo-pardavimo sutartį. Reikalavimą dėl žemės sklypo dydžio mažina, kadangi per laikotarpį nuo 1992 m. pasikeitė civiliniai įstatymai, kurie šiuo metu reikalauja, kad ginčo žemės sklype esančiam gyvenamajam namui turi būti suformuotas žemės sklypas (minimalaus dydžio 0,04 ha dydžio) pagal teismui pateikiamą žemės sklypo planą. Nurodo, jog, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėtų lūkesčių principą, turėtų būti užkertamas kelias ginčams ateityje, kadangi T. L. pinigai įmokėti pinigai nuvertėję, restitucija investiciniams čekiams negalima dėl tokio mechanizmo nebuvimo (b. l. 163-165).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Mano, kad T. L. neįgijo subjektinės teisės pirkti 0,11 ha žemės sklypo dalį, nes neįvykdė visų žemės pirkėjo prievolių. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad M. G. buvo neveiksni ir iki mirties ją globojo K. G., o ši aplinkybė ir ne reikšminga, nes po M. G. mirties (1987 m.) globa baigėsi. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad 1991 m. K. G. nuosavybės teisėmis jau turėjo pusę gyvenamojo namo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes K. G. nuosavybės įgijimo pgarindas yra 2008-05-28 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. S-4622. Mano, jog teismas turėtų vadovautis LAT suformuota praktika, kurioje nurodyta, kad spredžiant dėl dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio turi būti įvertinti anksčiau sudaryti bendrasavininkių susitarimai, tačiau tai turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrasavininkių teisės pirkti bendrą namų valdą nustatymas ankstesnių susitarimų pagrindu gerokai nukrypstant nuo bendrasavininkių dalių nuosavybėje į gyvenamąjį namą dydžio neatitinka socialinio teisingumo principo (b. l. 171-172).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė paterialines ir procesines teisės normas. Minėto LRV 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 4.4. punkte nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Kadangi pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturtė M. G. valios dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo nepareiškė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. L. neįgijo teisės pirkti 0,11 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalį, nes neįvykdė visų žemės pirkėjo prievolių. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad M. G. buvo neveiksni ir iki mirties ją globojo K. G.. Mano, jog reikšminga yra ta aplinkybė, kad nuo 1992 m. įvyko nemažai gyvenamojo namo bendrasavininkių teisių perėjimo procesų. Šiuo metu namas priklauso K. G. – 23/32, R. G. – 3/32, T. L. – 3/32 ir N. Z. – 3/32. Pagal 1992 m. išreikštą valią visi trys bendraturčiai atsisakė savo žemės dalies T. L. naudai, todėl neaišku kaip bendrasavininkai naudotųsi namų valdos žemės sklypu. Teismas sprendė, jog Kėdainių apskrities viršininkas skundžiamą įsakymą priėmė atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, kas atitinka socialinio teisingumo principą ir teismų praktiką. Nurodo, kad pateiktame žemės sklypo plane dėl naudojimosi tvarkos nustatymo apeliantė nenumato jai nuosavybės teise priklausančių pastatų dalies užimamo užstatyto ploto, todėl šiuo planu negalima vadovautis nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką (b. l. 175-177).
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo K. G. prašo teismo sprendimą palikti galioti, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamu įsakymu žemės sklypas Ryto g. 8, Kėdainiuose padalintas pagal nuosavybės teisę į gyvenamojo namo plotą. Nurodo, kad 1992 m. notariškai patvirtintą raštą ji parašė spontaniškai, neapgalvotai, netikėdama, kad kada nors galės nuosavybės teise naudotis žemės sklypu. Po to kreipėsi į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl jai priklausančios dalies žemės sklypo išpirkimo. Nuo 1992 m. įvyko nemažai gyvenamojo namo bendraturčių teisių perėjimo procesų ir jai šiuo metu priklauso 23/32 dalys minėto gyvenamojo namo. Po P. G. ir M. G. mirties yra jų teisių ir pareigų perėmėja. P. G. 1998-09-23 kreipėsi į Kėdainių rajono valdybą išsipirkti 0,22 ha žemės sklypą, ką patvirtina jo sumokėtos įmokos. Ruošia dokumentus dėl M. G. priklausiusios sklypo dalies išpirkimo. Sesuo O. P., kuri mirė 2009 metais, taip pat 2008 metais jai padovanojo priklausiusią gyvenamojo namo dalį (b. l. 181).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal LRV 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių“ 4.4 p., asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Byloje nustatyta, kad 1992 metais pastatų Rytų g. 8 Kėdainiuose, esančių 0,1320 ha žemės sklype, bendraturčiais buvo K. G., M. G., R. G., P. G., N. Z., O. P., T. L. (b. l. 21, 41-44). 1992-09-03 pareiškimuose bendraturčiai R. G., O. P., K. G., N. Z. nurodė, kad atsisako jiems priklausančios žemės sklypo dalies prie minėtų pastatų ir sutinka, kad jų dalį išsipirktų T. L. (b. l. 37-40, 46), tačiau savininkės M. G., kuri mirė 1987-02-17 (b. l. 49), valia per jos įstatyminius atstovus ar teisių ir pareigų perėmėjus dėl priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo nebuvo išreikša, nes paveldėjimo teisės liudijimas į M. G. palikimą buvo išduotas tiktai 2008-05-28. Nors ieškovė teigia, kad ji buvo neveiksni, o jos globėja buvo K. G., tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra, o minėtame rašytiniame pareiškime nurodyta, kad ji sutinka, jog jai priklausančią dalį išsipirktų ieškovė, tačiau nenurodyta, kad ji veikia ir kaip mirusios M. G. teisių ir pareigų perėmėja bei pasisako ir dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies (b. l. 40). Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybės apie namo bendraturtės M. G. statusą ir galimus globėjus. Taigi, pagal minėto nutarimo nuostatas žemėtvarkos tarnybai nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas susitarimas tarp visų bendraturčių dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Kadangi įstatymai reikalavimo, jog būtų pateiktas aptartas bendraturčių susitarimas, todėl apeliantė nepagrįstai nruodo, kad minėto susitarimo nebuvo reikalaujama. Žemės sklypo planas su kordinuotais posūkio taškais Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui derinti buvo pateiktas 2005-05-22, todėl dėl plano nepateikimo taip pat nebuvo galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė neginčija, kad sklypo planas buvo parengtas pagal jos 2005-05-03 užsakymą (b. l. 21-23). Todėl nebuvo įstatymuose numatytų privalomų sąlygų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, dėl ko negalima pripažinti, kad ieškovė teisėtai pagal įstatymų reikalavimus buvo įgijusi teisę privatizuoti minėtą 0,11 ha minėto žemės sklypo dalį ir kad ji visas įstatymuose numatytas sąlygas buvo ir yra įvykdžiusi, tačiau kita šalis nepagrįstai vengia įforminti pirkimo-pardavimo sutartį, kuriai reikalingas notarinis patvirtinimas (1964 m. CK 58 str. 5 d.). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., kai gyvenamas namas priklauso keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, neviršijant nustatytų maksimalių dydžių. Namų valdos pasidalijimo tarp bendraturčių tvarka nustatoma pagal LRV 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas taisykles, kuriose numatyta, kad parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypų dalys gali būti nustatomos remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio bendratučių susitarimu arba apskrities viršininko sprenedimu, priimtu atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio dalį, jeigu bendraturčiai nesusitaria (8 punktas). Minėtų taisyklių (LRV 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 7 punktas nustatė, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi rašytinio visų gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio bendratučių susitarimo pateikta nebuvo, 2008-10-07 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydžio ir ribų patvirtinimo“ (b. l. 24), kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio ar įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje nuosavybėje buvo nustatyta 2008-10-12 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-10280: K. G. – 0,0948 ha, R. G. – 0,0124 ha, N. Z. – 0,0124 ha, T. L. – 0,0124 ha (b. l. 56), o Kauno apskrities viršininkas 2008-12-19 įsakymu Nr. 02-06-14557 nustatė valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po minėto 1992 metų susitarimo sudarymo mirė statinių, esančių minėtame žemės sklype bendraturčiai, įvyko jų materialinių teisių ir pareigų perėmimas ir šiuo metu statiniai minėtame 0,1320 ha žemės sklype nuosavybės teise priklauso T. L. – 3/32 dalys gyvenamo namo ir kitų statinių, 1/8 dalis ūkinių pastatų, K. G. – 23/32 gyvenamo namo, kitų statinių ir 5/8 dalys ūkinių pastatų, R. G. – 3/32 gyvenamo namo ir kitų statinių, 1/8 dalis ūkinių pastatų (jo teisų perėmėja - Genovaitė A. G., b. l. 91) ir N. Z. - 3/32 dalys gyvenamo namo ir kitų statinių, 1/8 dalis ūkinių pastatų, nes P. G. mirė 2004-07-10, N. Z. - 2010-01-06), O. P. - 2009 metais, R. G. – 2010-01-06 (b. l. 41-44, 50, 71, 91). Todėl, esant minėtoms bendrasavininkų dalims nuosavybėje į gyvenamą namą ir kitus statinius, leidimu pirkti didžiąją sklypo dalį ieškovei butų esminiai nukrypta nuo bendrasavininkų dalių nuosavybėje į gyvenamą namą ir kitus statinius, kas neatitiktų socialinio teisingumo ir protingumo principų.
1992-09-23 Kėdainių rajono valdybai P. G. ir Tatjana pateikė prašymus parduoti atitinkamai 0,0220 ha ir 0,1100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis. Pagal minėtų Taisyklių 9.1. p., tik patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) valdyba siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią jis privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko rekvizitus bei pranešimą apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad ieškovė pagal mokėjimo pranešimą 5667 rublius investiciniais čekiais sumokėjo 1992-10-07 (b. l. 17), o Kėdainių rajono valdybos potvarkis Nr. 572pv, kurio jai buvo leista mokėti už 0,11 ha žemės sklypą, priimtas tik 1992-12-09 (b. l. 26-33). Todėl vien minėtos sumos sumokėjimas investiciniais čekiais nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Minėtų taisyklių (LRV 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 7 punktas, be kita ko, nustatė, kad nagrinėjamu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ji 5667 rublius sumokėjo ne investiciniais čekiais, o grynaisiais pinigais, nes tai paneigia byloje pateiktas rašytinis įrodymas – forma Nr. 187a, pagal kurią nuo investicinių sąskaitų buvo pervedami investiciniai čekiai, taip pat mokėjimo pranešimo Nr. 2210 1 dalies „c“ punktas, kuriame nurodyta, kad perkamo žemės sklypo pardavimo pagal įkainojimo akto kainą 5667 rublius ieškovei reikia sumokėti investiciniais čekiais (b. l. 17, 36). P. G. taip pat už jam tekusią dalį mokėjo investiciniais čekiais (b. l. 45). Tai, kad ieškovė mokėjo žemės ir žemės nuomos mokesčius, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą (b. l. 11-16). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Kedainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.