Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alprofilis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. [E. T.] ieškinį atsakovui UAB „Alprofilis“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Alprofilis“ 4818,96 Lt skolos, 244,85 Lt delspinigių, 40668,75 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2010-12-14 iki ieškinio parengimo dienos (t.y. 2012-12-06), priteisti iš atsakovo ieškovo naudai po 56,25 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012-12-07 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui UAB „Alprofilis“ 45 723,56 Lt sumai, uždrausdamas atsakovui su areštuota pinigų suma ir turtinėmis teisėmis atlikti bet kokias operacijas, išskyrus privalomus atsiskaitymus valstybės biudžetui, socialiniam draudimo fondui ir ieškovui. Nesant pakankamai atsakovo piniginių lėšų ir turinių teisių, ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui nurodė taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui UAB „Alprofilis“, areštą 45.723,56 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuojamu turtu.

Atsakovas UAB „Alprofilis“ pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš areštuotos banko sąskaitos į kilnojamąjį turtą, motyvuodamas tuo, kad areštavus banko sąskaitas, įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų - išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, atsiskaityti su kreditoriais, kurie ateityje gali pareikšti savo reikalavimus už neapmokėtas prekes ir paslaugas ir/arba nutraukti prekių ir paslaugų tiekimą, kas neišvengiamai neigiamai paveiks įmonės veiklą ir veiklos rezultatus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo UAB „Alprofilis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

Atsakovas UAB „Alprofilis“ pateikė teismui pakartotinį prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš areštuotos banko sąskaitos į kilnojamąjį turtą, papildomai pateikdamas kilnojamojo turto, kuris gali būti areštuotas, sąrašą.

Ieškovas E. T. su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko, prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Alprofilis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas nurodė, kad dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (LR CPK 148 str. 1 d.). Atsakovas prie prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita pridėjo 2013-03-27 prekių, kurios gali būti areštuojamos, sąrašą pagal 2012-12-31 inventorizacijos aktą. Susipažinęs su atsakovo pateiktu prekių sąrašu, teismas nurodė, kad siūlomos areštuoti prekės yra specifinės (elektroniniai atidarymo mechanizmai, rigelio jungimai ir kt.), todėl jų realizacija gali būti sudėtinga. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - ieškinio patenkinimo atveju užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Šiuo atveju negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad atsakovo siūlomu areštuoti turtu būtų galima pilna apimtimi užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo prašymas dėl piniginių lėšų arešto pakeitimo kilnojamojo turto (prekių) areštu atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Alprofilis“ prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rūšies pakeitimo. Nurodė, kad, teismui nusprendus, kad jo žinioje turimos informacijos nepakanka ir jis negali nuspręsti ar prašymas yra pagrįstas, jis privalėjo skirti teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Iš skundžiamos teismo nutarties seka, kad teismas abejoja siūlomų gaminių (prekių) paklausa. Tokios abejonės yra nepagrįstos, nes sąraše yra nurodytos ES standartizuotos (EN 12207/201, EN12208:2001, EN122010:2001) universalios (tinkančios bet kokioms durims bei langams su aliuminiais profiliais) detalės, kurios plačiai naudojamos langų bei durų gamybai. Šiomis detalėmis nėra prekiaujama parduotuvėse, todėl prekės turi didelį likvidumą. Visos detalės yra saugomos gamyklinėse pakuotėse ir turi kokybės sertifikatus. Prekių sąraše prekių kaina atitinka jų buhalterinę savikainą, kuri yra žemesnė nei šių prekių pardavimo kainos, todėl areštuotinų prekių vartė viršija arešto mąstą. Siūlomi gaminiai yra nuolat naudojami įmonės gamyboje, todėl, areštavus nurodytą kiekį detalių, įmonei teks sumažinti rezervinį (skirtą tam, kad patenkinti paklausos šuolius) atsargų kiekį, tačiau ši priemonė yra mažiau skausminga nei piniginių lėšų areštas. Areštavus pinigines lėšas, įmonė turės nepakankamai apyvartinių lėšų, kad apmokėti įmonės kaštus (arešto mastas sudaro apie 50 procentų įmonės mėnesinių išlaidų). Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad siūlomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina arešto mąstą bei atitinka CPK 145 str. 2 d., todėl prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovo prašymą tenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas E. T. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto į kilnojamojo turto areštą neužtikrintų tinkamo laikinųjų apsaugos priemonių tikslų įgyvendinimo, tai yra nebūtų apsaugoti ieškovo turtiniai interesai ir negarantuotų atsakovo prievolių įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ne kartą buvo raginamas įvykdyti piniginę prievolę, tačiau iki šios dienos nėra įvykdęs savo piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu, būtina pirmiausiai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o tik nesant lėšų - kitą turtą. Atsakovas ilgą laiką sąmoningai vengė įvykdyti prievolę, todėl yra reali grėsmė, kad ir toliau bus nevykdomi įsipareigojimai ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo nurodyti daiktai yra specifiniai, jais domisi mažas ratas žmonių, todėl ieškovui būtų sunku juos parduoti. Kadangi rinka yra dinamiška, todėl labai rizikinga priimti kilnojamuosius daiktus, kurie neužtikrintų greito jų pardavimo, taip sukeliant riziką dėl jų kainos staigaus kritimo ar potencialių klientų nebuvimo. Kilnojamieji daiktai taip pat pasižymi didesne jų sugedimo ar žuvimo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-13/2013). Taigi tinkamas prievolės įvykdymas būtų garantuotas tik pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą, o laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kilnojamojo turto areštu būtų nepalankus ieškovui ir neužtikrintų jo turtinių interesų apsaugos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d., teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Alprofilis“ prašė pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą į atsakovui priklausančio kilnojamojo turto [prekių] areštą. Išnagrinėjęs atsakovo prašymą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo siūlomų specifinių prekių, kurių realizacija gali būti sudėtinga, areštas gali pilna apimtimi neužtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šiuo pagrindu prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atkreipia dėmesį, kad šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užtikrinti ieškovo reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių. Kadangi šioje byloje ieškovas, kaip darbuotojas, laikytinas silpnesniąja šalimi, todėl teismas, spręsdamas dėl tikslingumo taikyti konkrečias teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, turi įvertinti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės labiausiai užtikrintų pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad labiausiai ieškovo interesus atitinka atsakovo piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad ši teismo nutartis neužkerta galimybės atsakovui reikšti prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ar išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146 str., 148 str., 149 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad, patikrinus Turto areštų aktų registro duomenis, nustatyta, kad atsakovo UAB „Alprofilis“ turto atžvilgiu nėra įregistruotų jokių galiojančių areštų, todėl netgi procesiškai šioje byloje taikytų, tačiau neįregistruotų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas buvo negalimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Kadangi už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas žyminis mokestis [LR CPK 80 str. 2 d. redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d.], kuris šiuo atveju nebuvo sumokėtas, todėl, atmetus atskirąjį skundą, 100 Lt žyminis mokestis priteistinas iš apelianto į valstybės biudžetą [LR CPK 96 str. 2 d.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Alprofilis“ (duomenys neskelbtini) 100 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.