Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis meistru UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. N., būdamas L. N. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atlikdamas buhalterio, kasininko funkcijas, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574, 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-03-03, (duomenys neskelbtini), privalėdamas tvarkyti, netvarkė, neorganizavo, nekontroliavo ir pats nefiksavo ūkinių operacijų, ūkinių įvykių apskaitos dokumentuose, dalies kasos knygoje nurodytų ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą L. N. įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra: pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12-o straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 6-o straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas, nes laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-01-01, iš įmonės kasos paėmęs 285015,62 Lt, neišrašė kasos išlaidų orderių, ir neregistravo jų apskaitos registre - kasos knygoje, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-01-01, iš kasos paėmęs 285015,62 Lt, nenustatytą dalį šių pinigų išleido savo įmonės reikmėms be išlaidas pateisinančių dokumentų, ir nenustatytą dalį šių pinigų išleido savo įmonės reikmėms neišsaugodamas ir nepateikdamas išlaidas pateisinančių dokumentų (sąskaitų faktūrų), dėl ko įmonės kasoje susidarė 285015,62 Lt grynų pinigų likutis, bei į 2011-02-04 kasos išlaidų orderius Nr. 001 ir Nr. 002, įrašė, kad iš savo įmonės kasos iš ankstesnių metų pelno sau išsimokėjo atitinkamai 20366,77 ir 264737,62 Lt, ir šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius panaudojo įtraukdamas į apskaitos registrą-kasos knygą; neišrašė PVM sąskaitos-faktūros už medkirtės John Deere 770 D nuomą 2010 m. rugpjūčio mėnesį UAB „NDL kirtimai“, ir nefiksavo 16500 Lt pajamų; dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti L. N. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2011 metus.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis L. N. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įmonę įregistravo 1999 m. sausio 6 d., įmonės veiklos pobūdis: medienos ruoša, miškininkystė. Pagrindinis įmonės užsakovas buvo VĮ Biržų miškų urėdija. 2006-2008 metais įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pats, o 2009-2010 metais (su pertrauka) buhalterinę apskaitą tvarkė O. K., kuriai pateikdavo dokumentus. O. K. dokumentus surašydavo į apskaitos registrus, paruošdavo ataskaitas VMI ir „Sodrai", bei jas pateikdavo elektroniniu būdu. Įmonėje kasininko funkcijas atlikdavo pats, taip pat pats disponavo grynais pinigais. 2006-2008 metais įvairioms įmonės ūkinėms reikmėms išleido 285000 Lt, pirko atsargines detales miško kirtimo technikai, tepalus, patyrė kitų išlaidų. Dėl apskaitos tvarkymo neišmanymo, tas išlaidas pateisinančių dokumentų iš pardavėjų neprašydavo, arba jam jų neišrašydavo, dažniausiai tai būdavo pardavėjai Latvijos ir Lietuvos turguose, arba jų neišsaugodavo. Taip susidarė situacija, kad jis iš kasos paėmė 285000 Lt, kurių panaudojimo negalėjo pateisinti, bei kasoje susidarė didelis grynųjų pinigų likutis, nors realiai tuos pinigus buvo išleidęs įmonės reikmėms. Kol įmonė dirbo pelningai, jos veiklai tas pinigų likutis netrukdė. 2009 m., prasidėjus ekonominei krizei, VĮ Biržų miškų urėdija žymiai sumažino paslaugų kainas, jo įmonė pradėjo dirbti nuostolingai. Prasidėjus nuostolingai veiklai, augo įsiskolinimai įvairioms įmonėms ir valstybės biudžetui. Miškų urėdija vis žadėjo padidinti paslaugų kainas, todėl nenorėjo nutraukti sutarčių. Be to, jo įmonė turėjo įsigijusi specifinę techniką, tinkamą miškų ruošos darbams, kurios kitur negalima panaudoti, todėl negalėjo pakeisti veiklos pobūdžio. 2009 m. pradėjo augti įsiskolinimas valstybės biudžetui, iš Panevėžio apskrities VMI gavo raginimus susimokėti mokesčius, tačiau to negalėjo padaryti, kadangi neužteko pajamų, kasoje buvo tik „popierinis“ pinigų likutis, realiai pinigų joje nebuvo. Dėl to, kad 285000 Lt išleido be išlaidas pateisinančių dokumentų, tos sumos negalėjo įtraukti į įmonės sąnaudas, ta suma padidėjo įmonės 2006-2008 metų pelnas, bei turėjo sumokėti 40000 Lt pelno mokesčio. 2010 m. birželio l d. įmonės buhalterė O. K. atliko įmonės piniginių lėšų inventorizaciją, bei akte Nr.l užfiksavo, kad inventorizacijos metu kasoje nustatytas 285000 Lt trūkumas. Jis parašė paaiškinimą, kur nurodė, kad dėl žinių stokos nebuvo išsaugoti visi prekių ir paslaugų pirkimo dokumentai, kurie neįtraukti į įmonės apskaitą. Tada kasoje buvo užfiksuota, kad tie pinigai jam išduoti atsiskaitytinai. 2010-06-30 O. K. išėjo iš darbo, įmonė veiklos nebevykdė. Tą pinigų sumą, kuri jam buvo formaliai išduota atsiskaitytinai - 285015,62 Lt, 2011-02-04 grąžino į kasą, kaip nepanaudotą sumą, ir tą pačią dieną kasos išlaidu orderiu Nr. 001 sau išsimokėjo 20366,77 Lt („išmoka iš ankstesnių metų nepaskirstyto pelno"), ir kasos išlaidu orderiu Nr. 002 išsimokėjo 264737,62 Lt („išmoka iš įmonės lėšų pelno sąskaita"). Surašant šiuos pinigų priėmimo į kasą ir išmokėjimo sau dokumentus įformino ir juose pasirašė formaliai, t.y. pinigų realiai į kasą neįnešė ir nepasiėmė, juos jau buvo išleidęs 2006-2008 metais. Tuo metu jo įmonė įvairiems kreditoriams buvo skolinga iš viso 630443,37 Lt. Paskelbus jo įmonės bankrotą, buvo pradėtas pardavinėti jo įmonės, kartu ir asmeninis turtas. Medkirtę John Deere 770 D nuomojo UAB „NDL kirtimai", tačiau už 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesius neišrašė sąskaitų už medkirtės nuomą, kadangi medkirtė tais mėnesiais buvo sugedusi, nedirbo viso darbo laiko, neuždirbo pajamų, todėl buvo pasirašytas susitarimas tarp įmonių, kad už tuos mėnesius nebus išrašytos sąskaitos. Dėl padarytų apskaitos tvarkymo pažeidimų gailisi, dėl to nukentėjo ir jis asmeniškai, prarado turtą, darbą, kreditorių pasitikėjimą. Kaltę pripažįsta dalinai, nes pažeidimus padarė ne piktybiškai, o dėl apskaitos tvarkymo neišmanymo (t.2, b.l. 135-137, 142-143).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo iš dalies, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011-11-30 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), dėl L. N. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, jog L. N. įmonė įregistruota 1999 m. sausio mėn. 6 d. Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonė įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), įmonės veiklos pobūdis - medienos ruoša. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr.B2- 1084-544/2010) L. N. įmonei iškėlė bankroto bylą. Administratoriumi paskirtas UAB "Seturas" (į.k. 148400927), nutartis yra įsiteisėjusi 2011-03-03. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. L. N. įmonės vadovu nuo įregistravimo iki 2011 m. kovo 3 d. buvo įmonės savininkas L. N.. L. N. įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2008-01-22 iki 2009-02-28 ir nuo 2009-10-01 iki 2010-06-30 tvarkė buhalterė O. K.. Tyrimo metu pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad nuo 2011 metų sausio mėnesio L. N. įmonės ilgalaikis turtas nebuvo naudojamas įmonės gamybinėje-ūkinėje veikloje, įmonė veiklos nevykdė, pajamų negavo. Šio tyrimo metu, remiantis pateiktais dokumentais nustatyta, kad L. N. įmonė 2010 m. gegužės 10 d. išnuomojo medkirtę John Deere 770 D bendrovei NDL Kirtimai nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Medkirtės nuomos mokestis buvo 19965 Lt, iš jų 3465 Lt PVM per mėnesį. Už medkirtės nuomą 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais L. N. įmonė išrašė PVM sąskaitas-faktūras bendrovei NDL Kirtimai. Už nuomą 2010 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais PVM sąskaitos-faktūros neišrašytos, bet tyrimui pateiktas 2010 m. liepos 30 d. tarpusavio susitarimas. Šiame tarpusavio susitarime nurodyta, kad medkirtė John Deere 770D dažnai genda, jos remontui sunaudotos detalės ir remonto darbai sudaro 19523 Lt, todėl nuomotojas L. N. ir nuomininkas D. N. nutarė neskaičiuoti medkirtės nuomos mokesčio už 2010 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius. Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 ir jo 2004 m. sausio 15 d. pakeitimo įstatymo Nr. IX-1960 14 straipsnio 2 dalį, jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama. Remiantis pateiktais dokumentais ir Panevėžio apskrities VMI duomenimis nustatyta, kad medkirtė John Deere 770 D bendrovėje NDL Kirtimai 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbo, UAB NDL Kirtimai gavo pajamas, todėl L. N. įmonė turėjo išrašyti PVM sąskaitą- faktūrą už 2010 m. rugpjūčio mėnesį suteiktas medkirtės nuomos paslaugas. 2010 m. liepos mėnesio nuomos paslaugas padengė medkirtės remonto išlaidos. Neišrašiusi PVM sąskaitos-faktūros už medkirtės John Deere 770 D nuomą 2010 m. rugpjūčio mėnesį, L. N. įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus. L. N. įmonė pažeidė šio straipsnio reikalavimus, nes 2010 metais išnuomojo medkirtę John Deer 770 D bendrovei NDL Kirtimai, tačiau neišrašė PVM sąskaitos-faktūros už medkirtės nuomą 2010 m. rugpjūčio mėnesį, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaravo 16500 Lt apmokestinamųjų pajamų ir 2010 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje nedeklaravo 3465 Lt pardavimo PVM. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti L. N. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus. 2010-06-01 pinigų likutis L. N. įmonės kasoje nurodomas 285015,62 Lt, nesumokėti mokesčiai buvo 98022,34 Lt. Prie kasos dokumentų yra pateiktas 2010 m. birželio 1 d. Piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. l, kuriame nurodoma, kad inventorizacijos metu kasoje nustatytas 285015,62 Lt trūkumas. Taip pat yra pateiktas L. N. įmonės vadovo L. N. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dėl žinių stokos nebuvo išsaugoti visi prekių ir paslaugų pirkimo dokumentai, kurie neįtraukti į įmonės apskaitą. Už šias prekes ir paslaugas sumokėti pinigai nebuvo nurašyti nuo įmonės kasos ir dėl to susidarė didelis pinigų likutis kasoje. Kasos knygoje nurodoma, kad šis trūkumas 285015,62 Lt yra iškeliamas atsiskaitytinam asmeniui L. N.. 2011-01-01 pinigų likutis L. N. įmonės kasoje pagal dokumentus buvo 88,77 Lt, pas atsiskaitytiną asmenį L. N. nurodyta, kad buvo 285015,62 Lt (nuo 2010-06-01), nesumokėti mokesčiai buvo 113762,78 Lt. 2011 m. vasario mėnesio kasos knygoje nurodyta, kad 2011-02-04 L. N. grąžino į kasą 285015,62 Lt nepanaudotą sumą. Ir tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. 001 L. N. išmokėta 20366,77 Lt „išmoka iš ankstesnių metų nepaskirstyto pelno“ ir kasos išlaidų orderiu Nr. 002 L. N. išmokėta 264737,62 Lt „išmoka iš įmonės lėšų pelno sąskaita“. Dėl šių išmokų tyrimui yra pateiktas 2011-02-01 L. N. įmonės savininko sprendimas Nr. l (t.2, b.l. 5-85).

2. Specialistės R. P. apklausos metu duotais paaiškinimais, jog L. N. 2006-2008 m. imdavo pinigus iš įmonės kasos ir naudojo juos įmonės reikmėms be apskaitos dokumentų ir neregistravo įvykusių operacijų apskaitos registruose. Tuo L. N. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. ld., 6 str. 2 d., 16 str. l d. reikalavimus. L. N. imdamas pinigus iš įmonės kasos be apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. L. N. 2006-2008 metais, būdamas įmonės savininkas, buhalteris ir kasininkas, ėmė iš įmonės kasos pinigus neišrašydamas kasos išlaidų orderių ir neapskaitydamas jų buhalterinėje apskaitoje - neįrašydamas jų kasoje, paimtus pinigus išleido įmonės reikmėms, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų (sąskaitų-faktūrų) ir nefiksavo šių operacijų apskaitos registruose ir buhalterinėje apskaitoje, dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti L. N. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2008 metus (t.2, b.l. 93-94).

3. Liudytojos O. K. apklausos metu duotais parodymais apie tai, kad ji dirbo L. N. įmonėje buhaltere nuo 2008-01-22 iki 2009-02-28, bei nuo 2009-10-01 iki 2010-06-30. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė savo namuose, pagal L. N. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Juos suregistruodavo apskaitos registruose, paruošdavo ataskaitas VMI ir kitoms institucijoms, bei perduodavo elektroniniu būdu. Įmonėje kasininko funkcijas atliko pats L. N.. Ji įmonės grynais pinigais nedisponavo. Bankinius pavedimus atlikti ji turėjo teisę, bei juos atlikdavo elektroniniu būdu. Dalis bankinių pavedimų galėjo būti atliekama ir ne elektroniniu būdu, t.y. pačiame banke. Tokius pavedimus atlikdavo pats įmonės savininkas. Ji tvarkė įmonės kasos dokumentus, nors kasos operacijų neatlikinėjo. Pradėjusi dirbti L. N. įmonėje, pastebėjo, kad įmonės kasoje yra didelis grynųjų pinigų likutis, tarp 200-300 tūkstančių litų, tikslios sumos neprisimena. Pradėjusi analizuoti įmonės dokumentus pastebėjo, kad tas pinigų likutis susidarė 2006-2008 metais. Tų pinigų nematė, bet pastebėjo, kad tais metais įmonė dirbo pelningai, pinigai, gauti per banką, būdavo įnešami į kasą ir jų suma augo. 2009 metais įmonė pradėjo dirbti nuostolingai, pradėjo augti įsiskolinimai VMI bei įvairioms įmonėms, mokesčių inspekcija pradėjo reikalauti sumokėti mokestines nepriemokas, siuntė daug raštų su įspėjimais. Tuos raštus mokesčių inspekcija siųsdavo L. N., bet jis jai juos parodydavo. Tada ji L. N. paklausė, kur yra kasoje užfiksuoti pinigai, jis atsakė, kad, prieš jai įsidarbinant buhaltere jo įmonėje, buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats, dėl apskaitos tvarkymo neišmanymo, leisdamas grynus pinigus įvairioms ūkio reikmėms, neprašydavo iš pardavėjų išlaidas pateisinančių dokumentų, arba jų neišsaugodavo, todėl taip atsitiko, kad po to nebegalėjo pateisinti išlaidų apskaitos dokumentais. Paskaičiavo, kad jis išleido 285000 Lt nepagrįsdamas jų apskaitos dokumentais, dėl to automatiškai padidėjo įmonės pelnas, mokėtini mokesčiai, bei įmonė dėl to turėjo didelių nuostolių (apie 40000 Lt nuo šios sumos buvo priskaičiuota pelno mokesčio). Prieš jai išeinant iš darbo, 2010 m. birželio 1 d. surašė įmonės piniginių lėšų inventorizacijos aktą Nr. l, kuriame nurodoma, kad inventorizacijos metu kasoje nustatytas 285015,62 Lt trūkumas. L. N. paprašė, kad parašytų paaiškinimą, kur yra tie pinigai, jis parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl žinių stokos nebuvo išsaugoti visi prekių ir paslaugų pirkimo dokumentai, kurie neįtraukti į įmonės apskaitą. Už šias prekes ir paslaugas sumokėti pinigai nebuvo nurašyti nuo įmonės kasos, ir dėl to susidarė didelis pinigų likutis kasoje. Tuomet kasos knygoje nurodė, kad šis trūkumas 285015,62 Lt yra iškeliamas atsiskaitytinam asmeniui L. N.. 2010-06-30 išėjo iš darbo, kadangi įmonė beveik nebevykdė veiklos. Medkirtė John Deere 770 D buvo nuomojama UAB „NDL kirtimai", už 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesius L. N. įmonė neišrašė sąskaitų už medkirtės nuomą. Jo įmonėje 2010 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais nebedirbo, tačiau tuo metu dirbo buhaltere UAB „NDL kirtimai". Medkirtė tais mėnesiais buvo sugedusi, nedirbo viso darbo laiko ir neuždirbo pajamų, todėl ir buvo pasirašytas susitarimas tarp įmonių, kad už tuos mėnesius nebus išrašytos sąskaitos (t.2, b.l. 91-92).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nors kaltinamasis iš dalies prisipažino dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d., tačiau kaltinamojo kaltę dėl šio apysunkio nusikaltimo padarymo pagrindžia visi byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė sumažinti per pusę sumažinti prokuroro siūlomos 120 MGL (15600 Lt) baudos dydį ir skirtą baudą leisti susimokėti per metus laiko.

Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamojo L. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skiriant bausmę įvertina ir tai, kad kaltinamasis praeityje baustas pagal LR ATPK 172¹ str. 1 d. 200 Lt bauda (t.2, b.l. 115-117), neteistas, dirba, yra vedęs.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už įvykdytą apysunkį nusikaltimą, pagal BK 222 str. 1 d., kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teismas įvertina ir tai, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama iki 1000 MGL dydžio bauda, o BK 47 str. 2 d. nurodoma, kad minimali bauda yra 1 MGL (130 Lt) dydžio. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam L. N. skiriant šios rūšies ir dydžio bausmę. Skirti mažesnę bausmę (baudą) nei pareiškime siūlo prokuroras, nėra jokio pagrindo. Tačiau teismas atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes nustato ilgesnį laikotarpį baudai sumokėti nei nurodyta įstatyme (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: L. N. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio apskrities valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini L. N. įmonės bankroto administratoriui UAB „Seturas“ (į.k. 148400927) (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir nubausti jį 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: L. N. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio apskrities valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini L. N. įmonės bankroto administratoriui UAB „Seturas“ (į.k. 148400927).

Išaiškinti L. N., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismo raštinei pinigų įnešimo kvitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti L. N., kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.