Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-397/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
1-185-397/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Vitalija Smolenskienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-397/2017Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01105-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,kaltinamajai A. B., jos gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,

specialistei L. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, turinti vidurinį išsilavinimą, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini) m., kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. B. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą:

laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 -12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus, kur numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> “, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 dalies nuostatų reikalavimus, kur nurodyta, kad “Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. <...> Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas.“, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., per tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų bei kasos paėmusi 754 894,39 Lt (kas sudaro 218 632,52 Eur), t. y. iš bendrovės kasos viso paėmusi 37 094,39 Lt (kas sudaro 10 743,28 Eur) grynųjų piniginių lėšų, iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų paėmusi 717 800,00 Lt (kas sudaro 207 889,24 Eur) grynųjų piniginių lėšų, iš kurių 344 800,00 Lt (kas sudaro 99 860,98 Eur) sumą įnešė grynomis piniginėmis lėšomis į bendrovei priklausančias banko sąskaitas, 23 700,00 Lt (kas sudaro 6864,00 Eur) sumą apskaitė bendrovės kasoje, 40 471,72 Lt (kas sudaro 11 721,42 Eur) suma atsiskaitė su tiekėjais už prekių ir paslaugų įsigijimą, likusios sumos – 345 922,67 Lt (kas sudaro 100186,13 Eur) į bendrovės kasą neįnešė, jų panaudojimo nepateisino prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 345 922,67 Lt (kas sudaro 100186,13 Eur), padarydama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tokio pat dydžio turtinę žalą.

Taip pat ji, laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, iš bendrovės kasos pasisavino 654217,51 Lt (kas sudaro 189474,49 Eur), tai yra buhalteriniame kasos registre 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pabaigos datai nurodė 686 686,53 Lt (kas sudaro 198878,17 Eur) grynųjų pinigų likutį, o buhalteriniame kasos registre už 2013 m. sausio mėn., grynųjų piniginių lėšų likutį 2013 m. sausio 1 d. laikotarpio pradžios datai užfiksavo 32 469,02 Lt (kas sudaro 9403,68 Eur), 654217,51 Lt (kas sudaro 189474,49 Eur) panaudojimo nepateisino jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – kasoje buvusius pinigus 654217,51 Lt (kas sudaro 189474,49 Eur), padarydama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 654217,51 Lt (kas sudaro 189474,49 Eur) turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

A. B. taip pat apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų. Būtent, ji laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 11 str. 1 d. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė:

- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. X-1633, 2008-06-26) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 12 dalies nuostatų reikalavimus „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis.“, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatų reikalavimus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes duomenys nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėse atskaitomybėse už 2005–2012 m. ir duomenys nurodyti suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose nesutapo;

- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai„ nuostatų reikalavimus: „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes skiriasi 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pabaigos ir 2013 m. sausio 1 d. laikotarpio pradžios datomis turėjęs sutapti grynųjų piniginių lėšų likutis, jis buvo sumažintas 654217,51 Lt (kas sudaro 189474,49 Eur) suma;

- 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 dalies nuostatų reikalavimus: “Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas.“ ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes negrąžino į bendrovės kasą grynųjų pinigų likučio, kuris didėjo nuo 2005 m., ir 2012 m. gruodžio 31 d. datai sudarė 345922,67 Lt (kas sudaro 100186,13 Eur). A. B. avansinėje apyskaitoje 2013 m. sausio 1 d. datai buvo fiksuotas 0,00 Lt atskaitingo asmens skolos likutis bendrovei. Dokumento, kuris pagrįstų, kodėl A. B. avansinėje apyskaitoje 2013-01-01 datai buvo įrašyta 0,00 Lt avanso likučio suma pas atskaitingą asmenį, o ne 345922,67 Lt (100186,13 Eur), tyrimui pateikta nebuvo;

- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio “Apskaitos registrai“ 3 dalies nuostatų reikalavimus: “Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes tyrimui buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas), viso už 11700,00 Lt (kas sudaro 3388,55 Eur). Tačiau ši suma nuo bendrovės kasos nurašyta nebuvo, t. y. kasos išlaidų orderis minėtai sumai surašytas nebuvo, todėl negalima nustatyti 11700,00 Lt (kas sudaro 3388,55 Eur) lėšų šaltinio;

- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai „ nuostatų reikalavimus „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes skyrėsi kasos knygose už 2008 m. nurodyti grynųjų piniginių lėšų likučiai bei grynųjų piniginių lėšų likučiai pagal buhalterinių kasos registrų duomenys;

- nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatų reikalavimų: “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies nurodytų reikalavimų: “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“, 16 straipsnio “Apskaitos registrai“ 1 dalies nurodytus nuostatų reikalavimų: “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 dalies nuostatų reikalavimų: “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“, nes tyrimui buvo pateikti 4 UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti kasos pajamų orderiai už 2250 Lt (kas sudaro 651,65 Eur), kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš fizinių asmenų pagal geodezinių matavimų sutartis, kurie nebuvo įrašyti į kasos buhalterinės sąskaitos apyvartos žiniaraštį, (bei 2013 m. išrašyti 2 kasos pajamų orderiai nebuvo įrašyti į bendrovės kasos knygą), taip, nebuvo padidintas bendrovės kasos likutis 2250 Lt (651,65 Eur) suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašė 10 kasos išlaidų orderių už 3002,35 Lt ( kas sudaro 869,54 Eur) į buhalterinės apskaitos registrus. Taip pat į kasos knygas už 2008 m. neįrašė 2 kasos pajamų orderių viso už 1676,89 Lt (kas sudaro 485,66 Eur), t. y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. B. kalta padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir kasininke tokios didelės pinigų sumos, kuri jai inkriminuojama, iš bendrovės ji nepasisavino, jos pasisavinta suma galėjo siekti tik apie 50.000 litų, kuriuos ji paimdavo iš bendrovės kasos. Tuo tikslu ji sau rašydavo neoficialų kasos išlaidų orderį, šių orderių į apskaitą neįtraukdavo, juos saugodavo pas save ir šiuo metu juos yra sunaikinusi. Pinigus ėmė dėl sunkaus susirgimo ir reikalingumo apmokėti gydymąsi, tyrimus, tai truko ilgą laiko tarpą. Seifo raktą ji laikė savo kabinete stalo stalčiuje, o nuo kabineto raktus turėjo ir abu bendrovėje dirbę direktoriai, šiuos raktus ji išeidama iš darbo perdavė. Ji mano, kad didelis pinigų trūkumas bendrovėje susidarė dėl to, kad bendrovėje buvo neapskaitomos visos gaunamos pajamos, atlyginimai buvo mokami vokeliuose ir tai darė bendrovės direktorius S. K., kuris gavęs iš užsakovų pinigus, jų visų į kasą neįnešdavo, pinigus kaupdavo rezervo fonde, kurį tvarkė bendrovės akcininkas V. K.. Ji kartais, nors ir būdavo pinigų bendrovės kasoje, jų imdavo ir iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos banke, bet tai darė tik tuomet kai reikėdavo pinigų premijoms mokėti. Bendrovės buhalterinius dokumentus ji laikė savo kabinete, neeinamų metų buhalterinius dokumentus ji laikė bendrovės patalpose esančiame sandėliuke, kur buvo net nerakinamos grindys, visas kasos knygas, registrus ji paliko bendrovėje, nieko neišsinešė. Kai buvo užėjusi į bendrovės patalpas savo nedarbingumo metu (ne darbo metu, rugpjūčio ar rugsėjo mėn.) ji išsinešė tik savo rūbus, jokių dokumentų nepaėmė. Dėl padarytų neatitikimų finansinėse ataskaitose, mokesčių deklaracijose ji sutinka, kad galėjo suklysti, bet tai buvo ne iš blogos valios, bet dėl didelio darbo krūvio ir apimties.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo iš dalies jos kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas S. K. parodė, kad nuo 2010 metų gegužės mėnesio dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o iki to laiko ten pat dirbo inžinieriumi. Šioje bendrovėje administraciją sudarė tik bendrovės direktorius ir finansininkė, kuria nuo bendrovės įkūrimo – 1999 metų – dirbo kaltinamoji A. B.. Jam žinoma, kad A. B. buvo atsakinga už bendrovės visus finansus, už įmonės kasą, už atlyginimų išmokėjimą, ji vienintelė bendrovėje turėjo priėjimą prie banko sąskaitų, prie seifo. 2013 m. rugsėjo 27 d. niekam nepranešusi A. B. neatvyko į darbą, telefonu pranešė jog serga ir nuo to laiko nedirbo. Taip tęsiantis į bendrovę ėjo atsiskaitymo reikalavimai, o kadangi kaltinamosios nebuvo, jis iš banko paėmė naujus banko generatorius, kad prieiti prie banko sąskaitų, bei dalyvaujant antstolei išlaužė seifą. Tokiu būdu tapo žinoma, kad bendrovės banko sąskaitos tuščios, jokių piniginių lėšų nebuvo ir bendrovės seife. Neradus piniginių lėšų, jis užsakė bendrovės auditą, kreipėsi į prokuratūrą, po ko atlikus tyrimus ir buvo nustatytas virš 298000 eurų trūkumas. Jis iki šio atvejo kaltinamąja pasitikėjo, apie pasisavinamas sumas nieko nežinojo, ir jokių įtarimų nekilo, nes bendrovėje apyvartinių lėšų visada pakakdavo, inventorizacijų bendrovėje neatlikinėjo. Jam žinoma, kad pas kaltinamąją kabinete, seife ir spintose buvo saugomi kasos knygos, buhalterinių dokumentų registrai, o kaltinamosios nedarbo metu (laikino nedarbingumo) buvo užfiksuota vaizdo kameromis, kad kaltinamoji po darbo valandų buvo atėjusi į savo darbo vietą ir iš ten išnešė nenustatytų daiktų, kai tuo tarpu jos asmeniniai daiktai, kai kokie rūbai taip ir likę bendrovėje. Jis mano, kad buvo išneštos kasos knygos. Jis pripažino, kad savo darbo laikotarpiu vykdė per mažą kaltinamosios darbinės veiklos – buhalterinės apskaitos –kontrolę. Jis niekuomet nedavė kaltinamajai nurodymų paimti pinigų iš bendrovės bankinės atsiskaitomosios sąskaitos, apie tai ar pinigai buvo imami iš bendrovės kasos ar iš bankinės sąskaitos jis net nežinojo, nes apie tai buhalterė neinformuodavo. Jam nežinomi ir atvejai, kad bendrovėje būtų mokami neoficialūs, neapskaityti darbo užmokesčiai ar būtų buvę kitokios neapskaitytos piniginės lėšos.

Liudytojas E. B. parodė, kad nuo 2003 m. iki 2012 m. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo geodezininku. Pagal atliktus darbus jis surašydavo sąmatas, jas pateikdavo klientui, kuris jas nešdavo buhalterei, šiuo atveju kaltinamajai, ir pastaroji tuo remiantis apskaičiuodavo ir paimdavo piniginį apmokėjimą, jam likdavo tik kvitas, patvirtinantis, kad už paslaugas sumokėta buhalterei.

Liudytoja R. M. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 11 metų iki 2012 metų. Per visą jos darbo laikotarpį buchaltere bendrovėje dirbo kaltinamoji, ji išmokėdavo ir darbo užmokestį, kiti asmenys bendrovėje tuo neužsiimdavo.

Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba matininku- geodezininku nuo 2001 m. iki šios dienos. Per šį darbo bendrovėje laikotarpį buhaltere dirbo kaltinamoji, ji tvarkė visus finansus, išmokėdavo atlyginimus, kartais tai darydavo pavedimu, kartais išmokėdavo grynais pinigais, jokie kiti asmenys šių funkcijų neatlikdavo. Jam žinoma, kad už atliktus darbus klientai pinigus sumokėdavo į kasą buhalterei, ši po to išrašydavo kvitą, kurį jam pateikdavo.

L. V. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1999 metų dirbo matininku-geodezininku, jam žinoma, kad iki 2013 m. visą buhalteriją bendrovėje tvarkė A. B., ją tik retkarčiais pavaduodavo direktorius, bet pinigus išmokėdavo tik kaltinamoji. Jam žinoma, kad jau nedirbanti bendrovėje A. B. keletą kartų po darbo valandų apie 20-21 val. buvo atėjusi į bendrovės patalpas, o iš jų išėjo nešina pilnais parduotuviniais krepšiais, tai jis matė vaizdo įrašų medžiagoje. Taip pat jis dalyvavo, kai į bendrovę buvo iškviestas teismo anstolis, ir iškviestas specialistas atdarinėjo buhalterės kabinete buvusį seifą, nes nebuvo paliktas seifo raktas. Atidarius sefą pinigų jame nebuvo rasta. Jis kaip bendrovės akcininkas dalyvaudavo bendrovės akcininkų susirinkimuose, bet jų metu apie bendrovės finansinius balansus buhalterė nepranešdavo, buvo pateikiamas tik piniginių lėšų likutis tam momentui. Tokie atvejai, kad bendrovėje būtų neapskaitytų pajamų, ar mokami neapskaityti atlyginimai, jam nėra žinoma.

Liudytojas A. J. parodė, kad nuo 1999 m. bendrovėje dirbo matininku-inžinieriumi, tuo laikotarpiu iki 2013 metų buhaltere dirbo A. B., kuri vienintelė tvarkė visus bendrovės finansinius reikalus.

Liudytojas A. Č. parodė, kad bedrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo geodezininku, tuo laiku buchaltere bendrovėje dirbo A. B., ji vienintelė tvarkė visus finansinius reikalus, priimdavo grynus pinigus iš klientų, išmokėdavo darbo užmokestį. Kai A. B. nepasirodė darbe, pranešė, kad turi sveikatos problemų, bendrovėje atsirado finansinės problemos, paaiškėjo įsiskolinimai už komunalines paslaugas, valstybei. Tuomet bendrovėje buvo inicijuotas patikrinimas, bet nebuvo galima patekti į buchalterės kabinetą, seifą, dėl ko buvo kviestas anstolis, raktininkas seifui atidaryti. Kai keletą kartų suveikė įmonės patalpų signalizacija, jie peržiūrėjo kaimyninės įmonės vaizdo kameros įrašus ir pastebėjo A. B., jau nedirbant, ne darbo valandomis ateinant į bendrovės patalpas ir išeinant su dviems celofaniniais maišais.

Liudytoja L. B. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buchaltere nuo 2013 metų gruodžio mėn., kai perėmė įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, susirgus ankstesnei buhalterei. Pradėjus dirbti ji iš karto pastebėjo, kad bendrovėje nėra žiniaraščių, kad neatitiko ataskaitos Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodros žiniaraščiai, kad nesumokėti PVM, GPM mokesčiai, neatitiko ataskaitos bankuose. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 197-199), ji patvrtino, kad kai ji pradėjo susipažinti su seife buvusiais kai kuriais bendrovės buhalteriniais dokumentais, ji pastebėjo, kad jų trūko, daugelis iš vis nebuvo vedami, rado banko išklotines, kaip jai atrodė, jos buvo suklastotos, skyrėsi jų datos, pinigų sumos. Ji bandė į kompiuterinę “Excel“ programą suvesti duomenis iš šių banko išklotinių, iš VĮ „Registrų centras“ gautų balansų, iš VMI gautų deklaracijų, bet jai nesutapo jokie likučiai. Direktorius S. K. labai nervinosi, niekaip nesugebėjo suprasti, kur bendrovės pinigai. Ji pati matė, kad bendrovė visiškai neturėjo pinigų, t. y. jų nebuvo nei bendrovės kasoje, nei banko sąskaitose. A. B. buvo bendrovės kasininkė, ji tarp dokumentų matė, kad buvo kažkoks dokumentas, paskiriantis ją būti bendrovės kasininke. Kai ji pradėjo dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)“, pamatė realią padėtį, ji iškarto direktoriui pasakė, kad jis bus baudžiamas už buhalterinės apskaitos neorganizavimą, o šis atsakė, jog jis vis tiek kreipsis į policiją ir praneš, kad buvusi bendrovės buhalterė A. B. pasisavino bendrovės pinigus. S. K. jai sakė, kad supranta savo klaidą, kad per daug pasitikėjo buhaltere A. B., pas kurią buvo visi bendrovės grynieji pinigai, priėjimai prie banko sąskaitų. Ji pradėjusi dirbti bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiskambino A. B., norėdama paprašyti jos pagalbos, kad ji ateitų į bendrovę ir viską paaiškintų, kad kartu atstatytų bendrovės buhalteriją, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti. Kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, peržiūrėjo buvusios buhalterės A. B. kompiuterį – jame nebuvo jokių buhalterinių dokumentų, rado kelių įsakymų šablonus. Žino, kad S. K. net buvo kvietęs kompiuteristus, kad atstatytų duomenis jos kompiuteryje, tačiau to padaryti jiems nepavyko. Ji tikrai bandė bent kažkiek atstatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likučius pradėjus dirbti, tačiau jai nepavyko, nes prieš tai buvusi buhalterė per daug viską supainiojo, suklastojo, nepildė, nevedė buhalterijos. Ji šiokius tokius likučius atstatė iš VĮ „Registrų centras“ gautų balansų tačiau jie netikslūs, t. y. nesutapo su suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose esančiais skaičiais. Peržiūrėjus bendrovėje buvusius buhalterinius dokumentus, pastebėjo, kad labiausiai trūko dokumentų, susijusių su atskaitingu asmeniu, t. y. atskaitingam asmeniui išduotais grynais pinigais bei kasos pajamų orderių.

Liudytoja A. S. parodė, kad bendrovės direktoriaus S. K. prašymu ji, būdama bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore, atliko bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ auditą, patikrino visą bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal pirminius buhalterinius dokumentus. Iš direktoriaus ji sužinojo, kad bendrovėje nebuvo išsaugotos kasos knygos, apyvartų žiniaraščiai, registrai, todėl rėmėsi registrų centro, mokesčių inspekcijos ir iš kitų trečių šalių gautais duomenimis. Taip ji sudarė bendrovės registrus iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir pastebėjo, kad bendrovė dirbo pelningai, vyko dideli pinigų srautai, gaunami pinigai ir grynais pinigais, nemažos lėšos laikomos ir banke. Ji atkreipė dėmesį, kad bendrovėje esant dideliems pinigų srautams, esant pinigų bendrovės kasoje, nuolat buvo išimami gryni pinigai iš banko sąskaitos, nesant tam jokio poreikio. Pagal bendrovės metines ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Registrų centrui buvo matyti, kad už 2005-2012 metus sutapo tik vienintelis rodiklis – įstatinis bendrovės kapitalas, kiti balanso straipsniai nesutapo. Ji pati atliekant bendrovės tikrinimą buvo susitikusi su A. B., paaiškino jai apie nustatytus trūkumus, apie reikalingų dokumentų nebuvimą, į tai A. B. pažadėjo namuose paieškoti, atnešti USB atmintinę, bet daugiau jokios informacijos nepateikė ir su ja nesusisiekė. Atlikus patkrinimą per visą tiriamą laikotarpį ji nustatė bendrovės kasoje 2012 m. gruodžio 31 dienai 686.683 litų, kas sudaro 198.877 eurus, piniginių lėšų trūkumą, taip pat nustatė ir paimtų iš banko grynųjų pinigų ir neįneštų į bendrovės kasą – 344.459 litų, kas sudaro 99.762 eurus, piniginių lėšų, kurioms nebuvo išrašyti jokie kasos pajamų orderiai, atsiskaitymo dokumentai, trūkumą. Patikrinus bankinius dokumentus, ji nustatė, kad visas bankines operacijas – pinigų paėmimą, išgryninimą atlikinėjo tik viena bendrovės darbuotoja – tai A. B..

Iš liudytojo J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 145-148, 150-154), kurie buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalimis, seka, kad jis nuo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo iki 2010 m. gegužės 7 d. buvo šios bendrovės direktorius. Jam išėjus iš darbo bendrovės direktoriumi tapo S. K.. Jo vadovavimo šiai bendrovei laikotarpiu buhaltere buvo A. B., ji dirbo ir bendrovės kasininkės pareigose. Visi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynieji pinigai buvo tik pas buhalterę-kasininkę A. B., ji turėjo ir visus prisijungimus bei priėjimus prie bendrovės banko sąskaitų. Nurodė, kad inventorizacijos jų bendrovėje nebuvo daromos, tačiau buhalterė A. B. jam kas ketvirtį duodavo ataskaitas raštu apie įmonės finansinę padėtį ir jam to pakako. Taip pat paaiškino, kad tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. K., jis bendrovės buhalterinių dokumentų niekam neperdavė, nes bendrovės buhalteriniai dokumentai visada buvo bendrovės patalpose pas buhalterę, jie ten ir liko. Dėl neatitikimų ir skirtumų įvairiose bendrovės ataskaitose jis nurodė, kad pasirašydavo visus jam buhalterės pateiktus buhalterinius dokumentus, pasirašė jų neperskaitęs, su jais nesusipažinęs bei jų nesulyginęs, nes pasitikėjo bendrovės buhaltere. Jis pats niekada neprašė bendrovės buhalterės klastoti bendrovės finansines ataskaitas, tai ji darė savavališkai. Jis per didelį darbo krūvį ir pasitikėjimą nesutikrino pateiktų jam pasirašyti dokumentų. Dėl neatitikimų kasos knygose nurodė, kad negali atsakyti į šį klausimą, kodėl buhalterijoje bendrovės tokie neatitikimai, tai tiksliau gali pasakyti buhalterė, nes ji pildė kasos knygas, o jam tik pateikdavo jas pasirašyti, o jis pasitikėjo ja ir pasirašydavo ant jam pateiktų buhalterinių bendrovės dokumentų. Jis taip pat paaiškino, kad visi bendrovės grynieji pinigai, jei nebuvo bendrovės banko sąskaitoje, tai buvo laikomi pas buhalterę seife, kur buvo bendrovės kasa. Jis tikrai nežinojo, kur buhalterė laiko seifo raktą, nes ji buvo kasininkė ir raktas nuo seifo, kur buvo kasa, buvo tik pas ją. Tuo metu jam keista nepasirodė, bet dabar gali pasakyti, kad buhalterė A. B. niekada neatostogavo, niekam nepalikdavo seifo raktų ir neperduodavo laikinai tvarkyti bendrovės buhalterinės apskaitos. Net kai jai buvo sulūžusi koja ir jis jai pasiūlė gydytis namie, ji atsisakė, nors jis siūlė laikinai pasamdyti jos ligos metu kitą buhalterę. Nuo buhalterės kabineto rakto taip pat neturėjo, nes jam jo nereikėdavo, kadangi buhalterė visada būdavo darbe. Jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu visi buhalteriniai dokumentai buvo laikomi buhalterės kabinete. Jis pripažino, kad nepriimant įsakymo dėl inventorizacijos bei jos niekad neatlikus bendrovėje, buvo laiku nesužiūrėtas ir nepastebėtas buhalterės piniginių lėšų savinimasis iš bendrovės.

Liudytoja R. Č. parodė, kad nuo 2005 m. iki 2011 m. vasario mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžiniere, per tą laiką jai teko bendrauti su kaltinamąja, kuri bendrovėje dirbo buhaltere. Už jos atliktus darbus klientai apmokėdavo grynais pinigais arba tiesiogiai buhalterei, arba jai, tuomet ji pinigus perduodavo kaltinamajai ir ši išrašydavo kvitą. Tokių atvejų, kad pinigus perduotų ne buhalterei, o kitam bendrovės darbuotojui, nebūdavo.

Iš 2015-06-19 specialisto išvados Nr. 5-2/94 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (3 t., b. l. 23-84) seka, kad: „tiriamuoju laikotarpiu nuo 1999-11-29 iki 2004-12-31 visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nuo 1999-11-29 iki 2004-12-31. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nei buhalterinių apskaitos registrų už laikotarpį nuo 1999-11-29 iki 2004-12-31. Tačiau yra požymių, jog bendrovė vykdė veiklą minėtų laikotarpiu. Kadangi bendrovė tyrimui nepateikė minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų už 1999-2004 m., taip pat nepateikė dokumento, kuriame būtų nurodyta, jog minėti dokumentai dingo ar buvo visiškai sugadinti, daroma išvada, jog buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 1999-2004 m. neišsaugoti. Bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 19 straipsnio 2 dalimi.

Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2014-09-03 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, dėl:

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės už 2005 – 2013 m. ir buhalterinės apskaitos duomenų skirtumų. Kaip numato 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. X-1633, 2008-06-26) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 12 dalis: „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis.„ Tačiau tyrimui pateiktose bendrovės finansinėse ataskaitose už 2005 – 2013 m. nurodyti duomenys ir duomenys, kurie buvo pateikti suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose nesutampa. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitose už 2005-2012 m. viso parodė 750329 Lt (217310 Eur) mažiau pardavimo pajamų nei buvo fiksuota buhalterinėje apskaitoje. Taip pat, bendrovė pelno (nuostolių) ataskaitose už 2005-2012 m. viso parodė 1162631 Lt (336721 Eur) didesnę pardavimo savikainą nei ji buvo pagal buhalterinės apskaitos duomenis. Bendrovė pelno (nuostolių) ataskaitose už 2005-2012 m. viso parodė 340987 Lt (98757 Eur) mažiau pelno prieš apmokestinimą, to pasėkoje nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 78061 Lt (22608 Eur) pelno mokesčio, o valstybė negavo į biudžetą 78061 Lt (22608 Eur) pajamų.

Kadangi tyrimui nebuvo pateikta buhalterinių apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų kodėl skiriasi duomenys bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir finansinės atskaitomybės ataskaitose, negalima nustatyti kada, kaip ir kodėl susidaro tokie žymūs skirtumai. Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. X-1633, 2008-06-26) 15 str. 12 p. ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 str., 12 str. 1 d.

Dėl grynųjų piniginių lėšų likučio bendrovės kasoje sumažinimo be buhalterinės apskaitos dokumentų. Buhalteriniame kasos registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai nurodė 686686,53 Lt (198878,17 Eur) grynųjų pinigų likutį, tačiau tyrimui pateiktame buhalteriniame kasos registre už 2013 m. sausio mėn., grynųjų piniginių lėšų likutį 2013-01-01 laikotarpio pradžios datai fiksavo 32469,02 Lt (9403,68 Eur), t. y. 654217,51 Lt (189474,49 Eur) (686686,53-32469,02=654217,51) mažesnį grynųjų piniginių lėšų likutį. Tyrimui nebuvo pateikta buhalterinio apskaitos dokumento, kuris pagrįstų kodėl 2012-12-31 laikotarpio pabaigos ir 2013-01-01 laikotarpio pradžios datomis turėjęs sutapti grynųjų piniginių lėšų likutis, vistik buvo sumažintas 654217,51 Lt (189474,49 Eur) suma. Negalima nustatyti kaip, kada ir ar bendrovės veiklai buvo panaudotos 654217,51 Lt (189474,49 Eur) lėšos. Tokiu būdu, padarytas 654217,51 Lt (189474,49 Eur) nuostolis bendrovei. Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. B., kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimo bendrovei sumažinimo be buhalterinės apskaitos dokumentų. A. B., būdama bendrovės vyr. finansininke, nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 d. ir negrąžino į bendrovės kasą grynųjų pinigų likučio, kuris didėjo nuo 2005 m. Jau 2005-12-31 datai A. B. kaip atskaitingo asmens skola bendrovei (bendrovės grynųjų piniginių lėšų pas atskaitingą asmenį) suma sudarė 89493,07 Lt (25918,98 Eur) ir nuo 2005 m. su kiekvienais metais bendrovės grynųjų piniginių lėšų pas atskaitingą asmenį likutis tik didėjo. 2012-12-31 datai A. B. kaip atskaitingo asmens skola bendrovei (bendrovės grynųjų piniginių lėšų pas atskaitingą asmenį) suma sudarė 345922,67 Lt (100186,13 Eur). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, buhalterinėje apskaitoje 2012-12-31 datai fiksuota A. B. 345922,67 Lt (100186,13 Eur) skola bendrovei nei į bendrovė kasą nei į bendrovei priklausančias banko sąskaitas grąžinta nebuvo. Jeigu A. B. nepadengs šio įsiskolinimo, bendrovei bus padarytas 345922,67 Lt (100186,13 Eur) nuostolis. Duomenų, jog A. B. kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei būtų grąžintas, tyrimui pateikta nebuvo. Pažymėtina, jog A. B. avansinėje apyskaitoje 2013-01-01 datai jau buvo fiksuotas 0,00 Lt atskaitingo asmens skolos likutis bendrovei. Dokumento, kuris pagrįstų, kodėl A. B. avansinėje apyskaitoje 2013-01-01 datai buvo įrašyta 0,00 Lt avanso likučio suma pas atskaitingą asmenį, o ne 345922,67 Lt (100186,13 Eur), tyrimui pateikta nebuvo. Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 -12 str. 1 d.

Dėl nenustatyto lėšų šaltinio. Tyrimui buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas), viso už 11700,00 Lt (3388,55 Eur). Tačiau 11700,00 Lt (3388,55 Eur) suma nuo bendrovės kasos nurašyta nebuvo, t.y. kasos išlaidų orderis minėtai sumai surašytas nebuvo. Minėtiems dokumentams, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą, avansinė apyskaita A. B. vardu surašyta nebuvo, todėl negalima nustatyti 11700,00 Lt (3388,55 Eur) lėšų šaltinio. Bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d., 16 str. 3 d.

Dėl kasos knygose už 2008 m. nurodytų grynųjų piniginių lėšų likučių bei grynųjų piniginių lėšų likučių pagal buhalterinės apskaitos duomenis skirtumų. Negalima nustatyti kodėl skyrėsi kasos knygose už 2008 m. nurodyti grynųjų piniginių lėšų likučiai bei grynųjų piniginių lėšų likučiai pagal buhalterinių kasos registrų duomenys (žr. 19-20 psl.). Tyrimui nebuvo pateiktas joks buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris pagrįstų minėtus skirtumus. Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 4 str., 12 str. 1 d.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos dokumentų nepateikimo. Inventorizacijos dokumentų už tiriamąjį laikotarpį nuo 1999-11-29 iki 2014-09-03 tyrimui pateikta nebuvo. Negalima nustatyti ar inventorizacijos bendrovėje buvo atliekamos kaip to reikalauja 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 719 “Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” patvirtintos inventorizacijos taisyklės (2008-04-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija). Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti ar bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 1999-11-29 iki 2014-09-03, buvo atlikinėjamos piniginių lėšų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos.

Dėl į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktų kasos pajamų orderių. Tyrimui buvo pateikti 4 (keturi) UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti kasos pajamų orderiai už 2250,00 Lt (651,65 Eur), kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš fizinių asmenų pagal geodezinių matavimų sutartis (2009-05-11 KPO Serija LAA Nr. 003078 už 950,00 Lt; 2011-04-14 KPO Serija LAA Nr. 003478 už 200,00 Lt; 2013-04-09 KPO Serija LAA Nr. 003847 už 800,00 Lt; 2013-09-20 KPO Serija LAA Nr. 003932 už 300,00 Lt). Minėti 4 (keturi) kasos pajamų orderiai viso už 2250,00 Lt (651,65 Eur) (2009 m. už 950,00 Lt, 2011 m. už 200,00 Lt; 2013 m. už 1100,00 Lt) nebuvo įrašyti į buhalterinės kasos sąskaitos apyvartos žiniaraštį (bei 2013 m. išrašyti 2 (du) kasos pajamų orderiai nebuvo įrašyti į bendrovės kasos knygą). To pasėkoje, nebuvo padidintas bendrovės kasos likutis 2250,00 Lt (651,65 Eur) (2009 m. už 950,00 Lt, 2011 m. už 200,00 Lt; 2013 m. už 1100,00 Lt) suma. Negalima nustatyti ar įmonės veiklai buvo panaudos iš fizinių asmenų gautos piniginės lėšos. Jeigu tolimesnio tyrimo metu bus nustatyta, jog 2250,00 Lt (651,65 Eur) buvo panaudota ne įmonės veiklai, bendrovei bus padarytas 2250,00 Lt (651,65 Eur) nuostolis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašiusi 2250,00 Lt (651,65 Eur) grynųjų piniginių lėšų bei pardavimo pajamų pagal tyrimui pateiktus kasos pajamų orderius į buhalterinės apskaitos registrus pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d.

Dėl į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktų kasos išlaidų orderių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašiusi 10 (dešimt) kasos išlaidų orderių už 3002,35 Lt (869,54 Eur) į buhalterinės apskaitos registrus (žr. 37-38 psl.) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d.

Dėl buhalteriniais apskaitos dokumentais nepagrįstų bendrovės išlaidų. Tyrimo metu nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu viso dokumentais nepagrįsta avansinėse apyskaitose nurodytų išlaidų už 540,08 Lt (156,42 Eur). Tačiau, 540,08 Lt (156,42 Eur) suma buvo padidintos atskaitingų asmenų išlaidos ir minėta suma buvo nurašyta nuo bendrovės kasos, mažinant bendrovės skolą atskaitingiems asmenims. Negalima nustatyti, ar pagal avansinėse apyskaitose nurodytus dokumentus buvo patirtos išlaidos. Jeigu tolimesnio tyrimo metu bus nustatyta, jog avansinėse apyskaitose įrašytų išlaidų bendrovė nepatyrė bus padarytas 540,08 Lt (156,42 Eur) nuostolis bendrovei. Jeigu tolimesnio tyrimo metu bus nustatyta, jog minėtas išlaidas bendrovė patyrė, bus daroma išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 12 str. 1 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 11 straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė” 1 dalį: “Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku.”

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke laikotarpiu nuo 1999-12-09 iki 2013-12-16 buvo A. B..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere-apskaitininke laikotarpiu nuo 2013-12-16 yra L. B..

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 –21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ nuostatas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2010 m. gegužės 7 d. pagal Registrų centro pateiktus juridinio asmens duomenis buvo J. B..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki dabar pagal Registrų centro pateiktus juridinio asmens duomenis yra S. K..

Bendrovė sudarydama finansinę atskaitomybę už 2005 – 2012 m. nesivadovavo:

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. X-1633, 2008-06-26) - 4 str. 1 d. 15 str. 10 d. ir 12 d. ir 2001 m. lapkričio 6 d. ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 str., 12 str. 1 d.

Kadangi bendrovė tyrimui nepateikė nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nei buhalterinės apskaitos registrų, nei turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentų, nėra galimybės patikrinti ar tyrimui pateiktose finansinėse atskaitomybės ataskaitose už 2000-2002 m. ir 2004 m. pateikti teisingi duomenys.

Tyrimui pateiktose bendrovės finansinėse ataskaitose už 2005 – 2012 m. nurodyti duomenys ir duomenys, kurie buvo pateikti suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose nesutampa. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitose už 2005-2012 m. viso parodė 750329 Lt (217310 Eur) mažiau pardavimo pajamų nei buvo fiksuota buhalterinėje apskaitoje. Taip pat, bendrovė pelno (nuostolių) ataskaitose už 2005-2012 m. viso parodė 1162631 Lt (336721 Eur) didesnę pardavimo savikainą nei buvo ji buvo pagal buhalterinės apskaitos duomenis. Bendrovė pelno (nuostolių) ataskaitose už 2005-2012 m. viso parodė 340987 Lt (98757 Eur) mažiau pelno prieš apmokestinimą, to pasėkoje nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 78061 Lt (22608 Eur) pelno mokesčio, o valstybė negavo į biudžetą 78061 Lt (22608 Eur) pajamų. Tyrimui nebuvo pateikta buhalterinių apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų kodėl skiriasi duomenys bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir finansinės atskaitomybės ataskaitose, negalima nustatyti kada, kaip ir kodėl susidaro tokie žymūs skirtumai.

Bendrovė tvarkydama buhalterinę apskaitą nesivadovavo:

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 4 str., 12 str. 1 d.:

1) Negalima nustatyti kodėl skyrėsi kasos knygose už 2008 m. nurodyti grynųjų piniginių lėšų likučiai bei grynųjų piniginių lėšų likučiai pagal buhalterinių kasos registrų duomenys (žr. 19-20 psl.). Tyrimui nebuvo pateiktas joks buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris pagrįstų minėtus skirtumus.

2) Buhalteriniame kasos registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai nurodė 686686,53 Lt (198878,17 Eur) grynųjų pinigų likutį, tačiau tyrimui pateiktame buhalteriniame kasos registre už 2013 m. sausio mėn., grynųjų piniginių lėšų likutį 2013-01-01 laikotarpio pradžios datai fiksavo 32469,02 Lt (9403,68 Eur), t.y. 654217,51 Lt (189474,49 Eur) mažesne suma. Tyrimui nebuvo pateikta buhalterinio apskaitos dokumento, kuris pagrįstų kodėl 2012-12-31 laikotarpio pabaigos ir 2013-01-01 laikotarpio pradžios datomis turėjęs sutapti grynųjų piniginių lėšų likutis, vistik buvo sumažintas 654217,51 Lt (189474,49 Eur) suma. Kadangi negalima nustatyti kaip, kada ir ar bendrovės veiklai buvo panaudotos lėšos, todėl padarytas 654217,51 Lt (189474,49 Eur) nuostolis bendrovei.

3) A. B. būdama bendrovės vyr. finansininke nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 d. ir negrąžino į bendrovės kasą grynųjų pinigų likučio, kuris didėjo nuo 2005 m. A. B. kaip atskaitingo asmens skola bendrovei (bendrovės grynųjų piniginių lėšų pas atskaitingą asmenį) 2012-12-31 datai sudarė 345922,67 Lt (100186,13 Eur). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, A. B. 345922,67 Lt (100186,13 Eur) skola bendrovei nei į bendrovė kasą nei į bendrovei priklausančias banko sąskaitas grąžinta nebuvo. Jeigu A. B. nepadengs šio įsiskolinimo, bendrovei bus padarytas 345922,67 Lt (100186,13 Eur) nuostolis. A. B. avansinėje apyskaitoje 2013-01-01 datai jau buvo fiksuotas 0,00 Lt atskaitingo asmens skolos likutis bendrovei, tačiau dokumento, kuris pagrįstų, kodėl A. B. avansinėje apyskaitoje 2013-01-01 datai buvo įrašyta 0,00 Lt avanso likučio pas atskaitingą asmenį, o ne 345922,67 Lt (100186,13 Eur) atskaitingo asmens įsiskolinimo, tyrimui pateikto nebuvo. A. B. bendrovėje nebedirba nuo 2013-12-16.

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d. ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 d.

1) Tyrimui buvo pateikti 4 (keturi) UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti kasos pajamų orderiai už 2250,00 Lt (651,65 Eur), kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš fizinių asmenų pagal geodezinių matavimų sutartis (2009-05-11 KPO Serija LAA Nr. 003078 už 950,00 Lt; 2011-04-14 KPO Serija LAA Nr. 003478 už 200,00 Lt; 2013-04-09 KPO Serija LAA Nr. 003847 už 800,00 Lt; 2013-09-20 KPO Serija LAA Nr. 003932 už 300,00 Lt). Pažymėtina, jog minėti 4 (keturi) kasos pajamų orderiai viso už 2250,00 Lt (651,65 Eur) nebuvo įrašyti į kasos buhalterinės sąskaitos apyvartos žiniaraštį (bei 2013 m. išrašyti 2 (du) kasos pajamų orderiai nebuvo įrašyti į bendrovės kasos knygą), taigi, nebuvo padidintas bendrovės kasos likutis 2250,00 Lt (651,65 Eur) (2009 m. už 950,00 Lt, 2011 m. už 200,00 Lt; 2013 m. už 1100,00 Lt) suma. Negalima nustatyti ar įmonės veiklai buvo panaudos iš fizinių asmenų gautos piniginės lėšos. Jeigu tolimesnio tyrimo metu bus nustatyta, jog 2250,00 Lt (651,65 Eur) buvo panaudota ne įmonės veiklai, bendrovei bus padarytas 2250,00 Lt (651,65 Eur) nuostolis.

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašė 10 (dešimties) kasos išlaidų orderių už 3002,35 Lt (869,54 Eur) į buhalterinės apskaitos registrus (žr. 37-38 psl.)

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d., 16 str. 3 d.:

Tyrimui buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas), viso už 11700,00 Lt (3388,55 Eur). Tačiau 11700,00 Lt (3388,55 Eur) suma nuo bendrovės kasos nurašyta nebuvo, kasos išlaidų orderis minėtai sumai surašytas nebuvo. Minėtiems dokumentams, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą, avansinė apyskaita A. B. vardu surašyta nebuvo, todėl negalima nustatyti 11700,00 Lt (3388,55 Eur) lėšų šaltinio.

2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 d. ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d.:

Bendrovė į kasos knygas už 2008 m. neįrašė 2 (dviejų) kasos pajamų orderių viso už 1676,89 Lt (2008-09-11 Kasos pajamų orderis Serija LAA Nr. 002841 už 902,35 Lt ir 2008-10-13 Kasos pajamų orderis Serija LAA Nr. 002880 už 774,54 Lt).

Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 18 dalį: „Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi.“

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 11 straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė” 1 dalį: “Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku.”

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke laikotarpiu nuo 1999-12-09 iki 2013-12-16 buvo A. B..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere-apskaitininke laikotarpiu nuo 2013-12-16 yra L. B..

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 –21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ nuostatas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2010 m. gegužės 7 d. pagal Registrų centro pateiktus juridinio asmens duomenis buvo J. B..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki dabar pagal Registrų centro pateiktus juridinio asmens duomenis yra S. K..

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 redakcija Nr. X-1633) - 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalį: „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis.” Pažymėtina, jog inventorizacijos dokumentų už tiriamąjį laikotarpį nuo 1999-11-29 iki 2014-09-03 tyrimui pateikta nebuvo. Negalima nustatyti ar inventorizacijos bendrovėje buvo atliekamos, kaip to reikalauja 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 719 “Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” patvirtintos inventorizacijos taisyklės (2008-04-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija), kurios numato, jog: „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą.”

Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti ar bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 1999-11-29 iki 2014-09-03, buvo atlikinėjamos pinigų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos.

Piniginių lėšų judėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje. Pagal buhalterinio kasos registro duomenis grynųjų piniginių lėšų likutis bendrovės kasoje 2005-01-01 datai buvo 0,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2005-01-01 -2014-09-03 viso apskaitė 2836538,28 Lt (821518,27 Eur) gautų grynųjų piniginių lėšų kasoje. Bendrovė laikotarpiu 2005-01-01 – 2014-09-03 išlaidavo iš kasos viso už 2121952,36 Lt (614559,88 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų piniginių lėšų likutis bendrovės kasoje pagal buhalterinės apskaitos duomenis 2014-09-03 datai buvo 60371,41 Lt (17484,77 Eur).

Tyrimui buvo pateikti 4 (keturi) UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti kasos pajamų orderiai už 2250,00 Lt (651,65 Eur), kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš fizinių asmenų pagal geodezinių matavimų sutartis (2009-05-11 KPO Serija LAA Nr. 003078 už 950,00 Lt; 2011-04-14 KPO Serija LAA Nr. 003478 už 200,00 Lt; 2013-04-09 KPO Serija LAA Nr. 003847 už 800,00 Lt; 2013-09-20 KPO Serija LAA Nr. 003932 už 300,00 Lt). Pažymėtina, jog minėti 4 (keturi) kasos pajamų orderiai viso už 2250,00 Lt (651,65 Eur) nebuvo įtraukti į buhalterinę bendrovės apskaitą, tokiu būdu, nebuvo padidintas bendrovės kasos likutis 2250,00 Lt (651,65 Eur) (2009 m. už 950,00 Lt, 2011 m. už 200,00 Lt; 2013 m. už 1100,00 Lt) suma. Negalima nustatyti, ar iš fizinių asmenų gautos piniginės lėšos buvo panaudos įmonės veiklai. Jeigu tolimesnio tyrimo metu bus nustatyta, jog gautos piniginės lėšos buvo panaudotos ne įmonės veiklai, bendrovei bus padarytas 2250,00 Lt (651,65 Eur) nuostolis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašiusi 2250,00 Lt (651,65 Eur) į buhalterinės apskaitos registrus, bei nepadidinusi grynųjų piniginių lėšų kasoje likučio ir pardavimo pajamų, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašiusi 10 (dešimt) kasos išlaidų orderių už 3002,35 Lt (869,54 Eur) į buhalterinės apskaitos registrus (žr. 37-38 psl.) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1d.

Buhalteriniame kasos registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai nurodė 686686,53 Lt (198878,17 Eur) grynųjų pinigų likutį, tačiau tyrimui pateiktame buhalteriniame kasos registre už 2013 m. sausio mėn., grynųjų piniginių lėšų likutį 2013-01-01 laikotarpio pradžios datai fiksavo 32469,02 Lt (9403,68 Eur), t.y. 654217,51 Lt (189474,49 Eur) mažesne suma. Tyrimui nebuvo pateikta buhalterinio apskaitos dokumento, kuris pagrįstų kodėl 2012-12-31 laikotarpio pabaigos ir 2013-01-01 laikotarpio pradžios datomis turėjęs sutapti grynųjų piniginių lėšų likutis, buvo sumažintas 654217,51 Lt (189474,49 Eur) suma. Negalima nustatyti kaip, kada ir ar bendrovės veiklai buvo panaudotos 654217,51 Lt (189474,49 Eur) lėšos. Tokiu būdu, padarytas 654217,51 Lt (189474,49 Eur) nuostolis bendrovei. Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 -12 str. 1d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų piniginių lėšų judėjimas pas atskaitingus asmenis. Pagal tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos registrų duomenis, laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. atskaitingi asmenys iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų bei kasos viso gavo 817523,81 Lt (236771,26 Eur). Minėtuose buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. atskaitingų asmenų išlaidų viso buvo apskaityta už 473064,98 Lt (137009,09 Eur), iš kurių dokumentais nepagrįsta už 540,08 Lt (156,42 Eur).

Už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-09-03 bendrovė tyrimui pateikė viso 28 (dvidešimt aštuonias) avansines apyskaitas, iš kurių: 16 (šešiolika) avansinių apyskaitų buvo A. B. už 22857,76 Lt (6620,06 Eur) (dokumentais nepagrįsta už 453,10 Lt), 11 (vienuolikoje) avansinių apyskaitų buvo nurodytas pasirašęs asmuo S. K., tačiau atskaitingas asmuo nurodytas nebuvo už 1245,02 Lt bei 1 (viena) avansinė apyskaita buvo A. Č. už 313,50 Lt. Visose 28 (dvidešimt aštuoniose) avansinėse apyskaitose grynųjų piniginių lėšų likutis pas atskaitingus asmenis tiek laikotarpio pradžiai, tiek laikotarpio pabaigai buvo nurodytas 0,00 Lt. Tai reiškia, kad bendrovė nefiksavo skolos atskaitingiems asmenims pagal avansinių apyskaitų duomenis.

Grynųjų piniginių lėšų judėjimas pas A. B. kaip atskaitingą asmenį. Pagal tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos registrų duomenis, A. B. kaip atskaitingas asmuo grynųjų piniginių lėšų likučio neturėjo 2005-01-01 datai. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. A. B. iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų bei kasos viso gavo 754894,39 Lt (218632,53 Eur). A. B. kaip atskaitingo asmens apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. viso buvo apskaityta 408971,72 Lt (118446,40 Eur) išlaidų. Likutis 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai pagal buhalterinės apskaitos duomenis buvo - A. B. 345922,67 Lt (100186,13 Eur) skola bendrovei.

Už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-09-03 bendrovė tyrimui pateikė viso 16 (šešiolika) A. B. avansinių apyskaitų už 22857,76 Lt (6620,06 Eur) (t.s. dokumentais nepagrįsta išlaidų už 453,10 Lt). Likutis 2013-10-31 datai pagal avansinės A. B. apyskaitos duomenis buvo 0,00 Lt. Daugiau iki pat tiriamojo laikotarpio pabaigos, t.y. 2014-09-03, A. B. avansinių apyskaitų tyrimui pateikta nebuvo.

A. B. būdama bendrovės vyr. finansininke nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 d. ir negrąžino į bendrovės kasą grynųjų pinigų likučio, kuris didėjo nuo 2005 m. A. B. kaip atskaitingo asmens skola bendrovei (bendrovės grynųjų piniginių lėšų pas atskaitingą asmenį) 2012-12-31 datai sudarė 345922,67 Lt (100186,13 Eur). A. B. 345922,67 Lt (100186,13 Eur) skola bendrovei nei į bendrovės kasą nei į bendrovei priklausančias banko sąskaitas grąžinta nebuvo, pagal buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis. Jeigu A. B. nepadengs šio įsiskolinimo, bendrovei bus padarytas 345922,67 Lt (100186,13 Eur) nuostolis. A. B. avansinėje apyskaitoje 2013-01-01 datai buvo fiksuotas 0,00 Lt atskaitingo asmens avanso likutis, tačiau dokumento, kuris pagrįstų, kodėl A. B. avansinėje apyskaitoje 2013-01-01 datai buvo įrašytas 0,00 Lt avanso likutis pas atskaitingą asmenį, o ne 345922,67 Lt (100186,13 Eur) atskaitingo asmens įsiskolinimo suma, tyrimui pateikta nebuvo. Duomenų, jog A. B. kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei būtų gražintas, tyrimui pateikta nebuvo. Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 -12 str. 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų piniginių lėšų judėjimas bendrovės banko sąskaitose.

Tiriamasis juridinis asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tyrimui pateikė 2 (dviejų) banko sąskaitų išrašus už tiriamąjį laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., t.y.:

1) (duomenys neskelbtini) (LTL) (AB SEB bankas);

2) (duomenys neskelbtini) (LTL) (AB „Citadele“ bankas);

Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuoti duomenys tik pagal šias 2 (dvi) banko sąskaitas.

- Banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) (AB „Citadele“ bankas). Buhalteriniame apskaitos registre buvo nurodyta, jog piniginių lėšų likutis 2005-01-01 datai buvo 2815,01 Lt (815,28 Eur). Remiantis AB „Citadele“ banko sąskaitos buhalterinių apskaitos registrų duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2014-09-03 viso gavo 1246345,35 Lt (360966,56 Eur) banko pajamų, o išlaidavo iš minėtos sąskaitos viso už 1245187,74 Lt (360631,30 Eur). Buhalteriniame apskaitos registre buvo nurodyta, jog piniginių lėšų likutis 2014-09-03 datai banko sąskaitoje buvo 3972,62 Lt (1150,55 Eur).

Tyrimui buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas), viso už 11700,00 Lt (3388,55 Eur). Tačiau, 11700,00 Lt (3388,55 Eur) suma nuo bendrovės kasos nurašyta nebuvo ir minėtai sumai kasos išlaidų orderis surašytas nebuvo. Dokumentams, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą (nurodytas mokėtojas A. B.), avansinė apyskaita A. B. vardu surašyta nebuvo, todėl negalima nustatyti 11700,00 Lt (3388,55 Eur) lėšų šaltinio. Bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d., 16 str. 3 d.

Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) (AB SEB bankas). Buhalteriniame apskaitos registre buvo nurodyta, jog piniginių lėšų likutis 2005-01-01 datai buvo 68715,84 Lt (19901,48 Eur). Remiantis banko sąskaitos išrašų duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2014-09-03 viso gavo 4046416,72 Lt (1171923,29 Eur) banko pajamų, o išlaidavo iš minėtos sąskaitos viso už 4112257,59 Lt (1190992,03 Eur). Buhalteriniame apskaitos registre buvo nurodyta, jog piniginių lėšų likutis 2014-09-03 datai buvo 2875,27 Lt (832,74 Eur)“.

Specialistė L. J. patvirtino, kad aptartos išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ūkinės veiklos tyrimo yra pagrįstos ir paremtos visais tyrimui patektais dokumentais.

Vertinant paminėtus ir ištirtus duomenis, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamoji per savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, vykdydama buhalterės ir kasininkės funkcijas, faktiškai būdama vienintelė darbuotoja, kuri vykdė operacijas su bendrovės piniginėmis lėšomis ir kurios jai buvo patikėtos ryšium su darbu, per nenustatytą eilę kartų, periodiškai pasisavino bendrovės pinigines lėšas – 289.660,62 eurų, kurios buvo laikomos bankų sąskaitose ar turėjo būti įneštos į šias sąskaitas, tai yra 100.186,13 eurų, ir pinigines lėšas, kurios buvo laikomos bendrovės kasoje, tai yra 189.474,49 eurus. Nors kaltinamoji, pripažindama patį piniginių lėšų pasisavinimo faktą, nurodė žymiai mažesnę pasisavintų piniginių lėšų sumą (apie 50.000 litų), toks jos aiškinimas vertintinas kaip gynybinė versija, kurią paneigia ir byloje atliktas bendrovės finansinės veiklos tyrimas, ir liudytoja A. S., atlikusi bendrovės finansinį auditą. Iš pačios kaltinamosios paaiškinimų matyti, kad ji negalėjo tiksliai apibrėžti pasisavintų pinigų sumos dydžio, negalėjo tiksliai nurodyti pasisavintų pinigų panaudojimo, neapibrėžtai nurodydama, jog pinigai buvo reikalingi gydymuisi, tyrimams, vengė nurodyti tikslią gydymo įstaigą ir reikalingas atlikti medicinines procedūras. Visa tai rodo, kad kaltinamoji siekė nuslėpti tikrasias bylos aplinkybes, o tuo pačiu ir vengė, kad pateiktos versijos būtų patikrintos. Net ir pačios kaltinamosios teigimas, jog ji iš bendrovės imamas pinigines lėšas fiksuodavo kasos pajamų orderiuose, kuriuos vėliau pati sunaikino, rodo, kad ji bet kokiu būdu siekė nuslėpti padarytos veikos įkalčius ir taip apsunkinti tikrosios padėties nustatymą. Kaltinamosios teiginius, kad bendrovės direktoriai siekė nuslėpti, neapskaityti visų bendrovės pajamų, neapskaitytas lėšas panaudodavo darbo užmokesčio vokeliuose išmokėjimui, paneigė ne tik šių asmenų parodymai, bet ir visų kitų liudytojais apklaustų bendrovės darbuotojų parodymai. Kaltinamoji niekuo negalėjo pagrįsti savo veiksmų, kai bendrovės kasoje esant pakankamoms piniginėms lėšoms, ji dar papildomai išimdavo pinigus, kurių sumos žymiai viršijo kaltinamosios nurodytą bendrą pasisavintų pinigų sumą, iš bendrovės bankinių sąskaitų. Kaip seka iš specialisto išvados, audito patikrinimo, tokios piniginės lėšos į bendrovės kasą nebuvo įnešamos, neužpajamuojamos, jų poreikis bendrovei niekuo nebuvo grindžiamas. Kaltinamosios aiškinimas, kad ne ji viena galėjo patekti į jai patikėtą seifą, paneigtas liudytojų parodymais, šią jos nurodytą aplinkybę paneigia ir faktas, kad kaltinamajai vengiant atvykti į darbą, nepateikiant seifo rakto, bendrovės administracija tuo tikslu kvietė raktų meistrą ir šias aplinkybes fiksavo teismo anstolis. Kad kaltinamoji bet kokiu būdu siekė nuslėpti finansinę bendrovės padėtį, piniginių lėšų trūkumą, rodo ir jos veiksmai, kai ji vengė bendradarbiauti su buhalterės darbą perėmusia nauja darbuotoja, su finansinį auditą bendrovėje atlikusia specialiste, ką patvirtino liudytojos L. B. ir A. S.. Paminėti kaltinamosios padaryti nusikalstami veiksmai pilnai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamoji tyčia pasisavino ryšium su darbu jai patikėtą, viršijantį 250 MGL dydžio sumą, turtą. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai, bet iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji turėjo vieningą tyčią pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, o tai, kad dalis pinigų buvo pasisavinta iš bendrovės bankinių sąskaitų ar gautų pajamų neįnešant į šias sąskaitas, o kita dalis buvo tiesiog paimta iš bendrovės kasos, kvalifikacijai reikšmės neturi. Todėl jos nusikalstami veiksmai, susiję su turto pasisavinimu, kvalifikuotini kaip vienas nusikaltimas.

Kaltinamosios padaryti veiksmai (išvardinti nustatomoje nuosprendžio dalyje), susiję su buhalterinės apskaitos bendrovėje tvarkymu, laikytini apgaulingais, nes, kaip jau nustatyta anksčiau aptartais ir ištirtais įrodymais, bendrovės buhalterinius dokumentus, finansines ataskaitas, registrus, kasos dokumentus A. B. tvarkė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nefiksuodama visų aukščiau paminėtų finansinių operacijų ir tai darė tyčia, suprasdama to pasekmes ir siekdama apsunkinti bendrovės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų nustatymą, ko pasekoje iš dalies to ir nebuvo galima padaryti. Šie jos nusikalstami veiksmai pilnai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, konkrečiai atliktus veiksmus, pačios kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Viena iš kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų baudžiamojo įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip asmenybė A. B. charakterizuojama patenkinamai, ji anksčiau nusikaltimų nebuvo padariusi, neteista, dirba. Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji savo nusikalstamą veiką tęsė ilgą laiko tarpą, tačiau ir paaiškėjus šiai veikai, nuo 2014 m. prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, ji nedėjo jokių pastangų nors iš dalies atlyginti padarytą žalą. Tai rodo kaltinamosios visišką abejingumą sukeltoms pasekmėms, o tuo pačiu ir nenorą laikytis įstatymo reikalavimų. Teismo nuomone, įvertinant visas aukščiau paminėtąsias aplinkybes, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, sukeltas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę, jai skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu žymiai mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nusikalstamų A. B. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 289.660,62 eurų dydžio žala, būtent tokią, bendrovei priklausančią pinigų sumą kaltinamoji neteisėtai pasisavino. Todėl esant šioms aplinkybėms iš kaltinamosios priteistina bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 289660,62 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.280 straipsniai).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę – dvejus metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – keturis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –dvejus metus aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. suimti ir pasiųsti atlikti bausmę.

Priteisti iš A. B. 289.660,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų 62 centus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Daiktinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus (162 segtuvus), saugomus Kauno apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gytis Večerskas